Medžiagotyros medžiaga atsiskaitymui

1. Išvardinkite ir trumpai apibūdinkite penkias medžiagos mechanines savybes.Standumas – išorinių jėgų veikiamos medžiagos savybė išlaikyti nepakitusius matmenis.Tamprumas - medžiagos savybė atgauti pradinius matmenis ir formą pašalinus apkrovą.Trapumas – medžiagos savybė suirti nesusidarant pastebimoms plastinėmsdeformacijoms.Patvarumas (ciklinis stiprumas ) – medžiagos savybė priešintis mikroplyšio atsiradimui ir jo plitimui. Valkšnumas – medžiagos savybė lėtai deformuotis, kai pastovus įtempimas. 5. Stiprumo ir standumo didinimas.Standumui padidinti reikia didinti tik detalės skerspjūvį, tuo tarpu stiprumas didinamas keičiant mechanines charakteristikas, t.y., parinkus kokybiškesnes medžiagas, terminį apdirbimą ir kt. 6. Kietumo nustatymo būdai. Apibūdinkite Rokvelio metodą kietumui nustatyti.Labiausiai paplitę trys kietumo nustatymo būdai: Brinelio – įspaudžiant grūdinto plieno rutuliuką, Rokvelio – įspaudžiant deimanto kūgį, Vikerso – įspaudžiant deimanto piramidę.Rokvelio metodas pagrįstas įspausto gylio matavimu. Trys būdai: 1.deimantinis kūgis įspaudžiamas 60kg jėga. Nustatomas labai kietų medžiagų ir plonesnių bandinių kietumas.2. plieninis rutuliukas įspaudžiamas 100kg jėga. Nustatomas atkaitinto plieno ir spalvotųjų metalų lydinių kietumas.3. deimantinis kūgis įspaudžiamas 150 kg jėga. Nustatomas grūdinto plieno kietumas. 7. Smūginis tąsumas: jo nustatymas ir žymėjimas,smūginio tąsumo skaitinė reikšmė, anglies įtaka.Smūginis tąsumas – tai medžiagos sąvybė priešintis suardymui, veikiant ją smūgine apkrova. Yra du suirimo tipai : plastinis ir trapusis. Plastiniam suirimui būdingos plastinės deformacijos, kurios pristato irimą. Trapusis suirimas įvyksta staiga, kai įtempimai yra mažesni už medžiagos takumo ribą.skaitynės smūginio tąsumo reikšmės nustatomas smūginio lenkimo bandymais. Smūginis tąsumas žymimas nurodant įpjovos formą: KCV – bandinys turi V formos įpjovą, KCU – bandinys turi U formos įpjovą, KCT – bandinys turi T formos įtrūkimą. Įvairaus anglingumo plieno smūginio tąsumo reikšmės skirtingos: didėjant anglies kiekiui, mažėja smūginio tąsumo reikšmės ir didėja šaltojo trapumo riba. 8. Deformavimo greičio, temperatūros, įtempimų erdviškumo ir terminio apdirbimo įtaka medžiagos plastiškumui. 1.Deformavimo greitis. Didėjant deformavimo greičiui, išnyksta takumo aikštelė,padidėja sustiprinimo dalies kampas. Dėl šios priežasties gali įvykti trapus suirimas, t.y. medžiaga suyra, nes, esant dideliems greičams, nespėja atsirasti plastinė deformacija. 2.Temperatūros poveikis. Plastiškumas didėja didėjant temperatūrai ir atvirkščiai.3. Įtempimų būvis. Tempimo diagramos yra gaunamos esant linijiniam įtempimų būviui. Jei konstrukciją veikia plokščias arba erdvinis įtempimų būvis, tai mažina plastiškumą.4. Terminis apdirbimas. Grūdinimas didina trapumą, o atleidimas, normalizavimas didina plastiškumą. Jei reikalingas didelisstiprumas ir plastiškumas, atliekamas grūdinimas ir atleidimas. 9. Pagrindiniai parametrai cikliniam stiprumui apibūdinti. Medžiagos savybė priešintis cikliškai kintamiems yra vadinama cikliniu stiprumu. Jam apibūdinti naudojami 2 parametrai : Patvarumo riba σr – didžiausias įtempimas, žemiau kurio medžiaga nesuyra esant neribotai dideliam ciklų skaičiui,Ilgaamžiškumas N – ciklų skaičius, kurį atlaiko medžiaga iki suirimo esant nustatytam įtempimų arba deformacijų dydžiui. 10. Medžiagos nuovargis, nuovargio kreivės sudarymas ir patvarumo ribos nustatymas.Medžiagos irimas dėl laipsniško kintamųjų įtempimų poveikio yra vadinamas nuovarginiu irimu, o visas reiškinys – medžiagos nuovargiu. Medžiagos nuovargio kreivėms sudaryti atliekami lenkimo, sukimo, tempimo gniuždymo bandymai. Kitoms medžiagoms ji pastoviai žemėja, todėl patvarumo riba σr, yra nustatoma pagal bazinį ciklų skaičių N0 = 106 -107. 11. Valkšnumo ir įtempimų relaksacijos reiškiniai medžiagose. Valkšnumas – medžiagos savybė lėtai ir nenutrūkstamai plastiškai deformuotis nuo ilgalaikės pastovios apkrovos ar įtempimo. Plieno ir ketaus valkšnumas vyksta aukštesnėje kaip 300 - 350ºC temperatūroje, tačiau aliuminiui, bronzai, plastikams, medienai ir kitoms medžiagoms valkšnumas gali pasireikšti kambario temperatūroje. Valkšnumo procesas gali tęstis mėnesius ir metus. Tai laipsniškas įtempimų, būtinų tam tikrai pradinei deformacijai palaikyti, mažėjimas laikui bėgant. Ji pastebima metaluose ir plastikuose. Didėjant bandymo temperatūrai, įtempimų relaksacijos procesas vyksta greičiau, nes tampriosios deformacijos dalis lengviau tampa plastine. Kadangi bendroji deformacija yra pastovi, tai, sumažėjus tampriajai deformacijai, sumažėja ir įtempimai. 12. Būdingiausi trinties paviršių dilimo atvejei. Būdai dilimui sumažinti.Mechaninis dilimas vyksta tarp trinties paviršių iš aplinkos pakliuvus abrazyvo, metalo ar kitoms dalelėms, kurios šiuos paviršius braižo ir pjauna. Mechaniniam dilimui sumažinti būtina termiškai apdirbti paviršius, izoliuoti juos nuo aplinkos,filtruoti ir keisti tepalus.Molekulinis mechaninis dilimas vyksta trinantis nedidelio kietumo paviršiams. Mechaniniam molekuliniam dilimui sumažinti yra svarbus paviršių glotnumas.Korozinis mechaninis dilimas. Jo metu nuo besiliečiančių paviršių nutrintos rūdys ir apsauginės oksidų plėvelės pradeda braižyti paviršių kaip abrazyvinės dalelės. Pradinį dilimo periodą galima sumažinti kokybiškiau apdirbus jungiamuosius detalių paviršius, t.y. tiksliau išlaikius jų geometrinę formą ir sumažinus šiurkštumą. Dažnai parenkamos specialios dilimui atsparios medžiagos arba stengiamasi sustiprinti įprastinių konstrukcinių medžiagų dildomuosius paviršius. 13.Amorfinės ir kristalinės kietosios medžiagos ir jų savybės.Amorfinėmis vadinamos medžiagos, kuriose tam tikra tvarka išsidėstę tik patys artimiausi atomai. Amorfinių medžiagų savybės bet karia kryptimi yra vienodos, todėl šios medžiagos vadinamos izotropinėmis. Kristalinėmis vadinamos medžiagos, kuriose atomai išsidėsto tam tikra tvarka, periodiškai pasikartojančia erdvėje dideliais nuotoliais visomis kryptimis. Bet kuria kryptimi pasikartojantis mažiausias taisyklingas atomų derinys kristalinėje medžiagoje vadinamas elementariaja gardele. Yra 14 gardelių tipų. Kristalinė gardelė tai taisyklingas elementariųjų gardelių derinys. Per erdvines kristalines gardeles einančios plokštumos vadinamos kristalografinėmis plokštumomis. 14. Kietieji tirpalai susidaro tuomet, kai pirminės kristalizacijos metu skirtingų komponentų atomai lydinyje pasiskirsto tolygiai ir išlaiko gausesniojo komponento gardelę. Kietuosiuose tirpaluose komponentai sudaro bendrus grūdelius. Yra 2 kietųjų tirpalų rūsys: pakeitimo ir įterpimo. Mechaniniai mišiniai susidaro tuomet, kai komponentai netirpstavienas kitame ir jų kristalinės gardelėsyra skirtingos. Tarpmetaliniai junginiai – susidaro tuomet kai negali susidaryti ištisiniai kietieji tirpalai. Cheminiai junginiai – lydiniuose yra kaip nemetalinia intarpai. Cheminiams junginiams būdinga pastovi sudėtis,savita kristalinė gardelė specifinės, fizinės bei cheminės savybės. 15. Geležies lydinių sudedamosios dalys: austenitas, feritas, cementitas, perlitas, grafitas, ledeburitas.Austenitas – anglies kietasis tirpalas, γ geležyje. Yra plastiškas, žemos takumo ribos, vidutinio kietumo, nemagnetinis.Feritas – anglies kietasis įterpimo tirpalasα geležyje.Cementitas – geležies karbidas FeC, kuriame yra 6,67% C. Tai kiečiausioji sudedamoji Fe-C lydinių dalis.Grafitas – kristalinė anglies modifikacija. Ši nemetalinė sudedamoji dalis yra labai minkšta, lengva, laid elektrai, atspari chemiškai.Ledeburitas – austenito ir cementito mechaninis mišinys.Perlitas – tai auštančio austenito skilimo produktas. 16. Plieno ir ketaus skirstymas priklausomai nuo anglies kiekio ir struktūros.Plienas skirstomas:Eutektoidinis. Jo struktūrą sudaro perlito grūdeliai,Ikeutektoidinis. Pliene be perlito grūdelių yra ir ferito grūdelių.Poeutektoidinis. Pliene be perlito grūdelių yra antrinio cementito.Techninė geležis. Pliene yra arba ferito grūdeliai, arba feritas su tretiniu cementitu.Ketus skirstomas:Eutektinis. Jo sandarą sudaro viena struktūrinė sudedamoji dalis – ledeburitas.Ikieutektinis. Jo sandara – ledeburitas, perlitas ir antrinis cementitas.Poeutektinis. Jo sandara – ledeburitas ir pirminis cementitas. 17. .Liekamojo austenito įtaka plieno savybėms.Martensitu nepavirtusi austenito dalis vadinama austenitu.1. dėl sandaros iškreipimo ir jos netobulumą pagausėjimo martensito kristalai yra didesnio specifinio tūrio, todėl martensitinio virsmo procese jie slegia nespėjusį skilti austenitą.2. didėjant anglies kiekiui pliene, žemėja martensito susidarymo pradžios temperatūra Ms ir martensito susidarymo pabaigos temperatūra Mf. 18. Metalų terminio apdirbimo būdai. Trumpai juos apibūdinkite.Pagrindiniai terminio apdirbimo būdai: atkaitinimas, normalizavimas, grūdinimas, atleidimas. Atkaitinimas yra lėčiausias įkaitinimo iki austenitinės sandaros plieno aušinimas. Gaunamas plastiškiausias, minkštas ir nestiprus, be vidinių įtempimų, stabilios sandaros plienas.Normalizavimas tai įkaitinto iki austenitinės sandaros plieno aušinimas ore. Gaunamas šiek tiek kietesnis, stipresnis ir geresnio smūginio tąsumo už atkaitintąjį plienas.Grūdinimas yra staigiausias iki austenitinės sandaros įkaitinto plieno aušinimas. Gaunamas kiečiausias, atsparus dilimui, stiprus, bet trapus plienas.Atleidimas tai pakaitinimas po grūdinimo. Kadangi įkaitinimo temperatūra yra žemesnė, aušinimo greitis yra mažiau svarbus. 19. Plieno įgrūdinimas labiausiai priklauso nuo jo kritinio aušinimo greičio. Kuo šis greitis mažesnis, tuo leciau aušinant susidaro martensitine sandara. Legiruojant mažesniu kritiniu ausinimo greičiu, plieną galima grūdinti ne vandenyje, kur susidaro dideli grūdinimo įtempimai, bet švelniau ausinancioje alyvoje. Šiuo atveju atsiranda maziau grudinimo defektu. Anglinio plieno įgrūdinamumas nedidelis (5-15mm) todėl is jo gaminamos tik smulkios termiškai apdirbamos detales. 23Ikieutekoidinis plienas įkaitinamas iki austenitines sandaros t.y. 30-50º aukštesnės kaip Ac3 temp., todel jo grudinimas vadinamas visišku, o poeutektoldinis-30-50˚ aukščiau Ac1 . Šioje temperatūroje plieno sandaroje be austenitoyra antrinio cementito. Toks grūdinimas vadinamas daliniu, nes nepasiekiama austenitines sandaros temp. Grūdinant(staiga ausinant)tik austenitas virsta optimaliausia grūdimimo struktūra-martensitu 20. Žemasis atleidimas.Atliekamas užgrūdintą plieną įkaitinus iki 100-250ºC.kietumas beveik nesumazeja, taciau sumazinami pavojingi įtempimai, dėl kurių užgrūdintas gaminys gali savaime arba dirbdamas sutrūkinėti.Vidutinis atleidimas.atliekamas 350-500ºC temp. Šis būdas taikomas spyruoklems, lingėms ir kt spyruokliuojančioms detalems, kurios turi būti stiprios, tamprios o kartu ir tąsios.Aukstasis atleidimas.Atliekamas užgrūdintą plieną įkaitinus iki500-650ºC. Dazniausiai taikomas vidutinio anglingumo(0,3-0,5%C) plienui, iš kurio gaminamos stiprios ir smūginei apkrovai atsparios masinų dalys.Grūdinimas su aukštuoju atleidimu vad. Terminiu gerinimu, o plienas – termiškai gerinamu. 21. paviršinio sluoksnio stiprinimo būdai:1. paviršinio sluoksnio struktūros pakeitimas.Pavirsinio sluoksnio struktūra keičiama 2 būdais:terminiu apdirbimu arba plastiniu deformavimu.2.paviršinio sluoksnio cheminės sudėties pakeitimas. Chemine sudėtis keiciama termochemiskai:plienas aukstoje temp.laikomas aktyvioje įsotinančioje aplinkoje. Jo paviršinis sluoksnis isotinamas pageidaujamais elementais. 3.Papildomų dangų sudarymas ant pavirsiaus. Papildomos dangos dazniausiai sudaromos spec.technologiniais būdais.Tia galvaninės dangos, chemiskai sudarytos pleveles, apvirinti, užpurkšti sluoksniai.4.Paviršiaus kokybės gerinimas. Pavirsiaus kokybe gerinama elektrochemiskai poliruojant, taip pat deformuojant ar apdirbant tiksliaisiais metalu pjovimo budais. 22. metalams ir ju lydiniams būdingos metaliskosios savybes: elektros ir silumos laidumas, plastiškumas, kalumas, kristaline sandara, lūžio blizgesys, elektromagnetinių bangų atspindys.Visi metalai ir jų lydiniai skirstomi i juoduosius ir spalvotuosius. Juodieji metalai-tai gelezis ir lydiniai jos pagrindu:plienas, ketus, ferolydiniai.jie sudaro 95% visu gaminamu metalu. Spalvotieji-tai visi kiti meatai ir ju lydiniai. Jie skirstomi i lengvuosius, kuriu tankis iki 4g/cm3 (magnis, berilis,aliuminis), sunkiuosius (nikelis, varis), tauriuosius (auksas, sidabras), retuosius sunkiai lydžius metalus(vanadis, volframas) 23 Įtaka geležies lydiniams:Silicis- didina plieno stiprumą ir tamprumą(1-2% Si)Manganas- daro plieną nemagnetį (Mn> 13%)Chromas- labai pagerina plieno stiprumą, todel placiai naudojamas konstruksciniuose ir įrankiniuose plienuose (1-2%Cr)Nikelis- labai padidina plieno stiprumą bei smūginį tąsumą (1-3%Ni)Siera- žalinga, sunkiai pašalinama priemaiša(0,015-0,05%S) dėl kurios plienas tampa trapus aukstesneje nei 1000C temperatūroje.Fosforas- žalinga, sunkiai pašalinama priemaiša(P 42 %Žalvaris, kuriame Zn ≤ 10 %, vadinamas Tombaku. Iš jo gaminami papuošalai, kurie lengvai padengiami auksu bei emaliu, kalamos monetos ir medaliai, štampuojami ženkliukai.Žalvaris, kuriame Zn = 30-36 %, naudojamas šovinių tūtoms, folijai, muzikos instrimentams, nes yra plastiškiausias.Žalvaris, kuriame Zn > 42 %, kaip konstrukcinė medžiaga nenaudojamas, kadangi padidėja trapumas. 38. Bronza. Apibūdinkite alavinės, berilinės ir silicinės bronzos savybes bei jų panaudojimo srytis.Bronza – tai vario ir alavo, aliminio, berilio, silicio, mangano ar kito komponento lydinys. Alavinė bronza yra seniausia, geriausių mechaninių, gerų liejamųjų savybių, labai atspari korozijai, turi antifrikcinių savybių, tačiau dvigubai brangesnė už žalvarį. Jai būdingas didelis subėgimas. Naudojama antifrikcinių detalių, krumpliaračių, spyruoklių, vandentiekio armatūros gamybai.Beriline bronza – yra pačių geriausių savybių: mechaninių ( stipri, tampri), technologinių ( gerai tekinama, suvirinama ), gero laidumo.Naudojama spyruoklėms, spyruokliuojančioms detalėms, kontaktams, nekibirkščiuojantiems nuo smūgių įrankiams gaminti. Silicinė bronza yra alavinės ir berilinės bronzos pakaitalas. Ji atspari korozijai, tinkama suvirinti, lituoti, nekibirkščiuoja nuo smūgių, tačiau blogesnių liejamųjų savybių. Iš silicinės bronzos gaminamos laivų ir chemijos aparatų detalės, spyruoklės, variklių detalės. 39. Vario nikelio lydinų panaudojimasKonstrikciniai lydiniai: (papuošalams, buityje, medicinos įrankiams)Melchioras – labai atsparus korozijai.Naujasidabris – stalo įrankiai, detalės giliajam ištempimui, lengvai apdirbama pjovimui. Optikos, tiksliosios mechanikos prietaisų detalės.Kunialis – tamprus, atsparus korozijai. Didėja stiprumas ir plastiškumas šaltyje. Spyruoklės, lektrotechnikoje naudojamos detalės.Elektrotechniniai lydiniaiKopelis – didelė termo evj. Termoporos, kompensaciniai laidai.Konstantanas – didelė elektrinė varža. Termoporos, tenzorezistoriai, varžynai.Manganinas – didelė ir stabili elektrinė varža. Preciziniai varžynai. 40. Aliuminis ir jo lydiniai. Duraliuminis: sudėtis, savybės, panaudojimas.Aliuminis lengvas, plastiškas, bet nestiprus, už varį 33% mažiau laidus elektrai ir šilumai metalas, poliruotas labai gerai atspindi šviesą.Aliuminio lydiniai yra geresnių mechaninių ir technologinių savybių, bet mažai atsparūs korozijai. Jie skirstomi į liejamuosius ir deformuojamuosius.Duraliuminis – tai Al – Cu – Mg – Mn lydinys. Šis lydinys užgrūdintas išlieka praktiškas, galima štampuoti. Neatsparus korozijai, todėl dažnai suvalcuojamas su plonais gryno aliuminio išoriniais sluoksniais. Gaminamos lėktuvų dalys, automobilų kėbulai. 41. Titanas ir jo lydiniai: savybės, privalumai ir trūkumai Titanas priklauso sunkiai lydžių metalų grupei. Jo lydimosi temp. 1668 laipsniai C. Titanas lengvas, stiprumu prilygsta plienui, deformuojamas ir karštas, ir šaltas, atsparumas korozijai geresnis už nerudyjančio plieno, gerai suvirinimas argo aplinkoje, gerų liejamųjų savybių. Trūkumai: brangus, aukštesnėje temperatūroje pablogeja mechaninės savybės, tinka darbui tik kambario temperatūroje, neatsparus dilimui, sunku pjauti. Titano lydiniai, lyginant su kitomis konstrikcinėmis medžiagomis, yra didelio atsparimo korozijai, didelio stiprumo, žemo šiluminio laidumo, nemagnetiški. 44. Varžinių lydinių panaudojimas.Naudojami šiluminėse bei laiko relėse, automatikos įtaisuose, katinimo elementai krosnyse, buitiniuose prietaisuose, apvyjos reostatose. 45. Feritų sudėtis, savybės ir panaudojimas.Feritai – tai keraminė minkštamagnetė medžiaga, gauta sukepinus 1000-1400 laipsnių C temp. trivalentės geležies oksido Fe2 O3 miltelius su kitų metalų oksidų milteliais. Feritų savybės priklauso nuo miltelių smulkumo, presavimo rėžių, sukepimo temp. Feritų yra didelė elektrinė varža. Feritų medžiagos labai kietos ir trapios, pjaunamos tik deimantiniais įrankiais. Naudojami radiotechnikoje, radioelektronikoje, impulsinėse transformatoriuose. 46.Invaras. Elinvaras. Nitinolas (specialiųjų šiluminių savybių lydiniai): savybės ir panaudojimas.Mažo šiluminio plėtimosi lydiniai. Tai Fe-Ni lydiniai (invarai) ir Fe-Ni-Co lydiniai (kovarai), kurių tūris tam tikrame temp. intervale kinta nežymiai. Naudojama: stabilių matmenų detalės prietaisuose. Lydiniai, kuriu tamprimo modelis pastovus. Tai elinvaras. Jo tamprumo modulis, keičiantis temp., išlieka pastovus. Iš elinvaro gaminami tikslių prietaisų tamprūs elementai (spyruoklės), hamertonai. Gera jo savybė- atsparumas korozijai.Lydiniai išlaikantys formos atmintį. Tai nitinolas. Taikoma šilumai jautriuose davikliuose, vamzdžiams sujungti. Nitinolas yra stiprus, plastiškas, atsparus korozijai, gerai sugeria vibracijas ir triukšmą. 47. Polimerinių medžiagų bendroji charakteristka.Polimerai yra pagrindinė ir svarbiausioji plastikų arba plastmasių dalis. Polimerais vadinami stambiamolekuliniai junginiai, susidedantys iš daug kartų pasikartojančių vienodų arba skirtingų atomų grupių – mažos molekulinės masės junginiai – monomerų, tarp kurių veikia kovalentinio ryšio jėgos. Polimerų molekulės vadinamos makromolekulėmis. Polimerai skirstomi į gamtinius, dirbtinius, sintetnius. Sintetiniai gaunami polimerizuojant ir polikondensuojant. Polimerai gauti iš vienos rūšies monomerų vadinami homopolimerais, o gauti sujungus skirtingus monomerus – kopolimerais. 50. Plastikų savybės, privalumai ir trūkumai.Plastikai yra lengvi, mechaniškai stiprūs ir neatsparūs, didelio cheminio patvarumo ir atsparumo korozijai, gerų dialektrinių savybių. Jiems būdingas menkas šilumos laidums, dažnai graži išvaizda, kartais didelis skaidrumas, didelis šiluminis plėtimasis.Privalumai: juos naudojant sutaupoma daug brangių spalvotųjų metalų, pagerėja detalių, dirbančių agresyviose terpėse, patvarumas, sumažėja gaminių masė. Trūkumai:nedidelis atsparumas šilumai, nedidelis tamprumo modulis, polinkis senėti, mažas pairšinis stiprumas, greitesnis susidėvėjimas eksplotuojant. 51. Apibūdinkite vieno iš nurodytų termoplastikų: polietilenas, polipropilenas, polietilentereftalatas, povilinilchloridas, fluoroplastas, poliamidai.Savybės ir panaudojimas.Polietilenas-storas jo sluoksnis- baltas, plonas- bespalvis ir skaidrus. Polietilenas yra labai atsparus vandeniui ir vandens garams, labai gerų dielektrinių savybių medžiaga.Naudojimas: aukšto dažnio kabelių izoliacijos, radiolokatorių, radijo, televizijos detalėms gaminti, Šiluminei dangai, poletileno maišeliams ir indams maisto produktams.Polipropilenas- už politileną yra kietesnis, stipresnis mechaniškai, atsparesnis šilumai ir tirpikliams, netoksiškas, lengvai apdirbamas mechaniškai. Gaminamos įvairios autoobilių, motociklų, skalbimo mašinų, šaldytuvų detalės, skaidrūs virtuvės indai.Polietilentereftalatas-yra labai stiprus, skaidrus ar matinės spalvos, gerų higieninių savybių, technologiška medžiaga. Iš jos slėgimo būdu liejami ruošiniai, iš kurių karštu būdu išpučiami buteliai pienui, vaisvandeniams, alui. Polivinilchloridas- yra atsparus įvairių koncentracijų rūgščių ir šarmų poveikiui, mažai degus, gerų dielektrinių savybių.Naudojamas: gaminamos drėgmei nelaidžios ir nedegios plėvelės, linoleumas, klijuotės, dirbtinė oda, lankstūs vamzdžiai, avalynės padai. Fluoroplastas- yra vienas patvariausių plastikų. Jis chemiškai atsparus visoms rūgštims ir šarmams, didelio šiluminio atsparumo, mažo trinties koeficiento, geras dielektrikas.Naudojamas: slydimo guolių įdėkluose, elektros varikliuose, transformatoriuose, radariniuose ir kontroliniuose matavimo prietaisuose.Poliamidai- yra stiprūs, elastingi, nedegūs, gerų dielektrinių ir antifrikcinių savybių, atsparūs smūginei apkrovai, tepalams, spiritui, eteriui.Tirpsta fenoliuose, krezoliuose.Naudojamas: dirbtiniam pluoštui, šeriams, stygoms, šepečiams gaminti, elektrotechnikos pramonėje, elektronikoje, kosminėje tecnikoje. 52. Apibūdinkite konstrukcinį tekstolitą arba aminoplastą: savybės ir panaudojimasKonstrukcinis tekstolitas- sudarytas is medvilninio audinio ir fenolio formaldehido dervos. Tarp sloksniuotų plastikų tekstolitas labai atsparus gniuždymui. Atsparus vandeniui ir cheminiam poveikiui, geru antifrikcinių ir izoliacinių savybių, yra lengvas.Naudojimas: gaminami įdėklai, slydimo guoliai, krumpliaračiai, elekrotechnikos įrengimų detalės.Aminoplastas- yra netoksiškas, gerai dažosi, turi elektroizoliacinių savybių, atsparus elektros lauke, tačiau linkęs skilinėti, mažiau atsparūs vandeniui ir šilumai.Gaminami įvairūs buitiniai ir elektrotechniniai gaminiai. 53. Apibūdinkite putplasčius ir poroplastikusPutplasčiai- tai akytos sandaros, vandeniui ir šilumai atsparūs dujų pripildyti plastikai, kurių akutės uždaros.Naudojami kaip plūdurai, šilumos izoliatoriai.Poroplastikai- tai akytieji plastikai, kurių akutės atviros ir susisiekiančios tarpusavyje. Jie yra didesnio tankio, gali sugerti iki 400 - 700% vandens. Naudojami pagalvėlėms, sėdynėms, garso izoliacijai. 54. Fenoplastų su stiklo pluoštu savybės ir panaudojimas. Fenoplastai su stiklo pluoštu gali įkaisti iki 10000 laipsniu C temperatūros. Jų paviršius apanglėja,o gilesni sluoksniai lieka nepažeisti. Naudojama: raketų degimo kameros paviršiai, išmetimo tūtos. 55. Medžiagos kaučiuko pagrindu: skirstymas, savybes ir trūkumai.Medžiagos kaučiuko pagrindu skirstomos: elastomerai, ebonitas, hermetizuojančios medžiagos bei antikorozinės dangos. Savybės: didelis elastingumas, geros dielektrinės savybės, slopina smūgius ir vibracijas. Atspari dilimui, chemiškai atspari rūgštims ir šarmams.Trūkumai: senėja, tampa trapi ir sutrūkinėja. 56. Gumos sudėtis: apibūdinti gumos sidėtyje esančius komponentus.Gumoje yra vidutiniškai apie 30 komponentų, kuriuos galime suskirstyti į šias grupes: Kaučiukas- nuo jo prigimties priklauso gumos savybės.Siera- gumos karštasis vulkanizatorius. Siera sudaro retus skersinius ryšius tarp kaučiuko makromolekulių.Užpildai- užpildo rūšis ir kiekis priklauso nuo gaminio pobūdžio bei jo darbo sąlygų.Plastifikatoriai- gumai suminkštinti. Guma tampa atsparesnė šalčiui.Katalizatoriai- vulkanizacijos greitiklis.Stabilizatoriai- senėjimą stabdančios medžiagos.Dažalai- pigmentai, nudažantys gumą reikiama spalva. 57. Keramika – tai medžiaga, gauta suformavus iš mineralinių ruošinių, juos išdžiovinus ir sukepinus aukštoje temperatūroje. Keraminės medžiagos yra patvarios aukštoje temp, nelaidzios elektrai, atsparios dilimui, lengvos, mazo siluminio laidumo ir siluminio pletimosikoeficiento. Keraminės medziagos naudojamos pjovimo yrankiams, puslaidininkams, aptinkamos lazeriuose, aviacijoje vidaus degimo varikliuose.. 58. Stiklo klasifikavimas- pagal sudaranciasias medziagas:silikatinis, aliumosilikatinis, borosilikatinis, aliumoborosilikatinis, aliumofosfatis. Pagal modifikuojanciasias medziagas: šarminis, nesarminis, kvarcinis. Pagal paskirty: techninis, statybinis, buitinis. 59. Bendrosios stiklo savybes – fizinės(klampa, pavirsius, ytempimai, tankis) mechanines(stiprumas,kietumastamprumas) optines(lūžio rodiklis,šviesos pralaidumas,atspindys,absorbcija ir sklaida) elektrines(elektrinis laidumas,dielektrine skvarba,elektrinis atsparumas) ir cheminis atsparumas. 60. Stiklo termines savybes:šiluminis pletimasis ir terminis atsparumas. Šiluminis pletimasis-kaitinamo stiklo linijinei matmenys it tūrisdideja. Stiklas yra izotropine medziaga, todelsiluminis pletimasis visomis kryptimisyra vienodas.Stiklo pletimosi koeficientas la svarbus kai reikia kanors suklijuoti ar suvirinti.Terminis atsparumas-Terminiu atsparumu vad stiklo savybenesuirti viena ar daug kartu staigei pakitus temp. Staigiai atvesintamearba ykaitintame stikle susidaro ytempimai.Virsijus terminio atsparumo ribą,stiklas itrūks.Stiklo terminis atsparumas labiausei prieklauso nuo jo pletimosi koeficiento.Atspariauses yra kvarcinis stiklas. 61. Stiklo atkaitinimas ir grudinimas. Terminio apdirbimo tikslas. Atkaitinimas-greitai ausinant suformuotą stiklo gaminį aukštesneje kaip Tv temperatūroje, stikle susidaro vidinei ytempimai, nes skiriasi pavirsių ir vidinių sluoksnių temp.Paviršiai sluoksniai aušta greičiau už vidinius,todel pavirsiniuose sluoksniuose susidaro gniauždymo,o vidiniuose-tempimoytempimai,jeigu vidinei ytempimai stiklo gaminyje pasiskirsto nevienodai, tai gaunamas mažo stiprumostilas. Grūdinimas-taikomas vidiniams ytempimams padidinti ir vienodai juos paskirstyti visame gaminio tūryje.Pavirsiaus sluoksniuose susidare gniuzdymo ytempimai leidzia sumazinti pavojinguosius tempimo ytempimus.Grūdinamas stiklas ykaitinamas iki 70-80laipsniu ir staigei ausinamas alyvoje arba apipuciamas oru. 63. Beskeveldris , sklaidantis šviesą,spektrą keičiantis ir apsauginis, stiklas:savybes ir panaudojimas. Beskeveldris stikasdazniausei gaminamas is grūdiniosilikatinio stiklo lakstu, suklijuotų su organiniu stiklu ar skaidria elastinepolimerine plevele.naudojamas automobiliuose. Sklaidantis šviesą stiklas-šviesą sklaido drumstas ir matinis stiklas.Stiklas drumsčiamas fluoro arba fosforo junginiais. Atsispindejusi sviesa buna švelnesne, vienodziau apsviecia patalpą.Naudojamas šviestuvu gaubtams.Spektrą keiciantis stiklas-naudojamas sviesos filtrams, apsauginiams stiklams.Šviesos stiklo spalva atitinkapraleisto sviesos spindulio spalvą. Apsauginis stiklas- naudojamas Ca-Na silikatinis stiklas. Stiklas kuriame yra gelezies ir vanadziooksidų, sulaiko 70% infraraudonųjų spindulių. 64. Sitalų sudetis ir būtinos sąlygos jiems susidaryti.Sitalų savybės.Sitalą audaro amorfinio stiklo fazė sujungti smulkūs 1-10Mm kristalai, užsimatys 60-95%viso stiklo turio.Sitalams susidaryti būtinos dvi salygos:pira, stiklas turi būti tam tikros chemines sudeties, antra optimalus trminio apdirbimo režimų parinkimas. Keiciant keitinimo trukmę, reguliuojamaskristalizacijos laipsnis ir mikrokristalų dydis,nuo kurių priklauso medziagos savybes:stiklas ausinamas arba kaitinamas iki 700-750C temp ir joje h kristalizacijos centrams susidaryti. 65. Bendroji kompozitų charakteristika ir pagrindinei komponentai kompozicinei medziagai sudaryti. Kompozicine medziaga vad dvieju ar daugiau chemiskai skirtingų medziagų,tarp kuriu yra ryškūs skiriamieji paviršiai, deriny.Kompozotai pasizymi unikaliomis savybemis,kurios kiekybiskai ir kokybiskai skiriasi nuokiekvieno iš jį sudarančių komponentų. Kompozicinę medžiagą sudaro:matrica,armuojantys komponentai, eksploataciniai, technologiniai ir kontakto ribos savybes. 66. Kompozitų skirstymas pagal armuojančių komponentų formą ir jų pasiskirstymą matricoje.jie skirstomi y tris grupes: 1)dispersines medziagos susideda iš vieno ar kelių labai smulkių komponentų,išsidesčiusių matricoje.2)medžiagos su pluoštu užpildu,dažniausei naudojami diedelio stiprumo stiklo,anglies,boro pluoštai,metalines vieleles,karbidų,oksidų,nitritų.3)sluoksniuotosios medžiagos susideda iš dviejų ar daugiau yvairių komponentų sluoksnių(asbesto,medvilnes,anglies pluošto audinio,popieriaus) Šiems komponentams priskiriami bimetalai. 67. Kopozitų skirstymas pagal matricai naudojamą medžiagą.Trumpai apibudinti viena is ju. Pagal mtricai naudojamą medžiagą kompozitai skirstomi:kompozitai su polimerine matrica, kompozitai su anglies matrica, kompozitai su keramine matrica, kompozitai su kombinuota matrica. Organoplastikai-pasizymi dideliu stiprumu, tamprumu,smuginiu tasumu atsparumu cheminiam poveikiui ir gera šiluminė izoliacija. 68. Kompozitų panaudojimas-medziagos naudojamos-sporto reikmenu pramoneje(slides ir ju lazdos,golfo,teniso raketes, sportines valtys,irklai, lankai..)medicinines yrangos srityje-(ramentai, galuniu ir dantų protezai, sąnarei,sąnariu paketai)Transporte(salonų apdailos, medziagos,buferei) 69. Konstrukcinės medžiagos,ju privatumai ir trūkumai. Metalines metalurgijosbudu gali būti gaminamos konstrukcines detales iš anglinio ar legiruotojo plieno, aliuminio,vario, titano, magnio,nikelio,sidabro, berilio,cinko bei ju lydiniu.Šiuo budu stambiaserijines ar masineje gamyboje gaminamos smulkios detales,kuriu forma netechnologiska apdirbimui pjovimu, medziaga sunkei pjaunama arba pjaunant susidaro la daug drozliu.Miltelines metalurgijos pagr trukumas – porėta po presavimo ir sukepinimo.del didelio poretumo milteliniu medziagu mechanines savybes,lyginant su tos pacios sudeties valcuota medziaga,yra gana prastos. 70. Kietlydiniai:savybes,panaudojimas ir skirstymas pagal cheminę sudetį. Tai labai kietos ir stiprios yrankines medziagos,sudarytos iš smulkių volframo, titano,tantano karbidų grūdelių ir rišamosios medziagos-kobalto. Iš kietlydinių gaminamos yvairios formos ir matmenų standartines plokštelės, kurios prilituojamos arba tvirtinamos mechaniskai prie yrankio plieninio korpuso,bei smulkūs vientisi yrankiai (gražtai, sriegikliai frezos) Pagal cheminę sudety-vienkarbidžiai volframo kietlydiniai(BKgrupe)jais apdirbamas ketus,trapios,nemetalines medziagos,spalvotieji metalai.Titano volframo kietlydiniai(TKgrupes).Sios grupes kietlydiniais dazniausei apdirbamas plienas.Titano tantalo volframo kietlydiniai(TTKgrupe)titano karbidas siek tiek padidina šiu kietlydiniu stiprumą,atsparumąlenkimui ir dilimui,bet sumazina atsparuma karsciui. 71. Fizines miltelines medziagos:jų sudetis,savybes ir panaudojimas.Fizinės medžiagos-tai metalų ir nemetalinių medžiagų miltelių kompozicija:metalinis pagrindas:geležies ar vario lydinių milteliai(40-50%tūrio). Jame gali būti alavo, švino niekelio pakankamam stiprumui šilumos laidumui užtikrinti; Komponentai,suteikiantys frikcinių savybių:asbestas,kvarcinis smelis, titano karbidai; Tepančiosios medžiagos, mažinancios dilimą:grafitas,geležies, vario ir molibdeno sulfidai,švinas,alavas,bismutas,stibis. Kadangi miltelinių frikcinių medžiagų mechanines savybes yra prastos,komponentų mišinys presuojamos 0,8-10mm storio sluoksniu ant plieno juostos ir sukepinamos. Fizinės medžiagos naudojamos automobilų,lektuvų stabdžiu sistemose,frikcinese pavarose,apsauginese movuose.Gali dibti alyvoje. 72. Slydimo ir jungimo kontaktams keliami reikalavimai. Slydimo kontaktai-turi būti labai laidūs elektrai,atsparūs susivirinimuiir dilimui.Geros koky bes yra tie slydimo kontaktai,kurių viena dalis metalinė, o kita sudaryta grafito pagrindu. Tai kompozicine medziaga sudaryta iš 8-75% grafito maišinio su vario ar sidarbro milteliais.Grafito yra mažas trinties koeficientas,didelė elektros lanko susidarymo ytampa,jo paviršiuje nesusidaro oksidų pleveles. Elektrinio transporto priemonese panaudojama vario švino grafito komppzicija.Švinas netirpsta varyje. Jungimo kontaktai-turi garantuoti patikimą elektirnes grandines sujungimą.Kontaktų paviršiai oksiduojasi,padideja jų varža,jie labiau kaista,gali sulipti arba susivirinti.Kontaktuojančius gali apimti korozija arba jie gali irti kibirkščiavimo.Todel jungimo kontaktų metalas turi būti stiprus,mažos specifinės varžos, atsparus korozijai ir elektroeroziniam irimui, laidus, atsparus irimui. 73. Medienos savybės,jos privalumai ir trūkumai-Mediena yra gamtinis produktas, plačiai naudojamas kaip konstrukcine medžiaga daugelyje technikos sričių.Mediena yra pluoštines struktūros ir anozitropinų savybių,todel dažnai klijuojama kombinuojant skersinius ir išilginius jos sluoksnius. Privalumai:lengva,pakankamai stipri,atspari smūgiams ir vibracijai, mažai laidi šilumai,lengvai apdirbama,pigi. Trūkumai:sugeria daug vandens,degi,pūva,deformuojasi veikiant dregmei.Trūkumas pašalinis dažoma specialeis dazais,lakuojama. 74. Medžio kamieno sandara.Skersinis ir išilginis(spinulinis,tangentinis) pjūvei. Medžio kamieną sudaro žievė,brazdas,mediena ir šerdis. Medienos sandara tiriama kamieno skersiniame ir išilginiame pjūviuose. Skersiniu vadinamas pjūvis statmenas kamieno išilginei ašiai(medienos pluošto krypčei.). Jame galima nurodyti spindulinę ir tangentinę krypty. Išilginiu vadinamas pjūvis išilginei kamieno,sutampantis su medienos pagrindiniu audinių ilgąja ašimi. Skiriami du išilginei pjūvei:spindulinis ir tangentinis.Spindulinis išilginis pjūvis- tai per šerdy pravestas ir statmenas rievės liestinei pjūvis. Tangentinis išilginis pjūvis- tai bet kurio atstumo nuo šerdies pravestas pjūvis,kuris sutampa su bet kurios rievės liestine. 75. Brazdas: ankstyvoji ir velyvoji mediena,metinės rievės,medienos stiprumas ir amžiaus nustatymas. Brazdas yra plonas gyvųnų audinių sluoksnis,kuriame iš karnos gauto maisto auginamos naujos balandos ir žievės lasteles.Kiekviena brazdo ląstelė skyla y dvi,iš kuriu viena susijungia su balanos sluoksniu.Pavasary brazdo sluoksnyje gaminasi plonasienes lasteles,kurios sudaro ankstyvaja medieną. Augancio medzio ankstyvaja mediena iš šaknų y viršų teka vanduo.Vasaros pabaigoje ir rudeny brazdas gamina kietesnius audinius,susidedancius iš storesnių ir tamsesniųplokšcias formas ląstelių, kurios sudaro velyvajamediena. Ji atlieka mechanines funkciajas.Ankstyvosios ir velyvosios medienos santykis labai svyruoja. Vegetacijos laikotarpiu susiformavę ankstyvosios ir velyvosios medienos sluoksniai sudaro metines rieves. Medienos stiprumas prieklauso nuo velyvosios medienos stiprumo.Kiekvienai rūšiai yra būdingas tam tikrasd rievių skaicius viename centimetre,nuo kurio priklause fizines mechanines savybes.Iš rievių skaiciaus kelme apytikrei galima nustatyti medzio amzių. 76. Higroskopinė ir laisvoji dregme. Medienos skirstymas ir dregnumas.Visą medienoje esancia dregmę galima skirstyti y HIGROSKOPINĘ,arba surištąja ir LAISVĄJĄ arba kapiliarinę. Pagal dregnumą mediena skirstoma :įmirkusi, šviežei nukirsta,šlapia,dregna orasause,kambario sausumo,visiškai sausa. 77. MEDIENOS AKUSTINĖS SAVYBĖS Medienos garso izoliacinės savybėsyra prastos, ji gerai praleidžia garsą. Garso sklidimo greitis priklauso nuo medžio rūšies, jo kokybės ir krypties pluošto atžvilgiu. Greičiausiai garsas sklinda išilgai pluošto, lėčiau spinduline kryptimi ir lėčiausiai tangentine. Drėgna mediena blogiau praleidžia garsą negu sausa. 78. Metalinės dangos: anodinės ir katodinės, dangos parinkimas. Anodinės dangos gaunamos padengus metalinę detalę aktyvesniu,turinčiu didesny neigiamą elektrodiny potencialą metalu.Anodinės dangos saugo metalą mechaniškai, izoliuodamos jy nuo agresyvios aplinkos ir elektrochemiškai. Katodinės dangos gaunamos tuomet,kai dengiantysis metalas yra pasyvesnis už dengiamąjį. Jos apsaugo metalą tik mechaniškai.Katodinės dangos plieno paviršiuje gaunamas jy padengus Ni,Ag,SnCu,Cr. 79. Galvaninėms dangoms keliami reikalavimai: 1)geras sukibimas su metaliniu paviršiumi.Jis turi būti stiprus,kad danga neatsisluoksniuotu nuo pagrindo veikiant vidiniams ytempimams. 2)smulkiagrūde sturktūra.Dangos korozinis atsparumas tuo didesnis,kuo smulkesne jos struktura.3)porėtumas.Dangos poretumas turi būti mažiausias.Tai ypac svarbu dengiant katodinems dangoms.4)ilgaamžiškumas.Anodinių dangų ilgaamžiškumas apytikrei proporcingas jų storiui. 80. Emaliai:reikalavimai,dangos savybes,emalių panaudojimas ir trūkumai. Emaliai-tai drumstas arba spalvotas lengvai lydus stiklas,kuriuo dengiamas plieno,ketaus,vario,žalvario,aliumin io detalių paviršius,norint jį apsaugoti nuo korozijos arba suteikti dekoratyvinę išvaizdą.juodieji metalai dengiami dviem sluoksniais:guntiniu ir dengiamuoju.Kiekvienas emalio sluoksnis yra džiovinamas ir degamas krosnyje.Emaliuojamos ketaus vonios praustuvai.Emalių trūkumas-trapumas ir trūkinejimas aukštesneje temperatūroje 81. Klijuoto sujungimo privalumai ir trūkumai. Privalumai-skirtingų metalų ir nemetalų medžiagų sujungimas, galimybe sujunktiplonas medžiagas,klijuotos siūles atsparumas atmosferos ir korozijos poveikiui,sujungimo hermetiškumas, klijai tolygei paskirsto apkrovimą ir spaudimą visame sujungimo plote, statines bei dinamines apkrovas paskirstydami tolygiau ,klijuotas sujungimas atsparesnis lankstymui ir vibracijoms,negu pvz-sujungimas kniedemis. Trūkumai-mažas daugelio klijuotų sujungimų atsparumas šilumai (iki 30C),mažas pleveles elastingumas,nedidelis stiprumas esant netolygem pliešimui,klijuojant dažnai reikia šildyti;polinkis seneti;stiprumo mazejimas keiciantis temp. 82. NANOTECHNOLOGIJA: NANOMOKSLO PLĖTRA IR PRITAIKYMAS Nanomokslo plėtra. Nanomokslas praktiškai prasiskverbia į visus technologijos sektorius. .MEDICINA: INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS: .ENERGETIKA: MEDŽIAGŲ MOKSLAS:.PRIETAISAI: APLINKOSAUGA,APSAUGA.Pritaikymas. Specialių cheminių reakcijų metu galima „montuoti“ molekules ir sukurti naujus darinius, tinkamus ir mechanikai, ir chemijai, ir elektronikai. Ši kryptis vadinama molekuline nanotechnologija. Jos fantastiškiausiu projektu galima laikyti nanorobutų sukūrimą, kurių vienas svarbiausių elementų būtų krumpliaraiščiai, kurie padaryti iš anglies nanovamzdelių, priauginant prie jų reikalingas mechaniniam sukibimui ataugas.Padarius tokį robotą, jį galima būtų paleisti į žmogaus kraujagysles, kad jis surinktų visas cholesterolio plokšteles. Įpatingą reikšmę nanomokslo plėtrai turėjo atominės skiriamosios gebosmikroskopas, kuris tarpatominės sąveikos ar elektronų tuneliavimo dėka leidžia „pamatyti“ kiekvieną atomą, taip pat mechaniškai pastūmėti atomą medžiagos paviršiumi. 83. ANGLIES NANOVAMZDELIAI Anglies molekulės sudaro labai plonus vamzdelius, kurių skersmuo gali būti įvairus, o ilgis milijonus kartų didesnis negu skersmuo. Ploniausias iki šiol pagamintas anglies nanovamzdelis buvo 0,24 mm skersmens, taciau dauguma vamzdelių yra didesnio skersmens. Anglies nanovamzdeliai gali būti tuščiaviduriai, taip pat užpildyti metalu, taip pat metališkaisiais samario ir kobalio junginiais, karbidais ir oksidais. Nanovamzdeliai pasižymi unikaliomis elektrinėmis ir mechaninėmis savybėmis.Anglies nanovamzdeliai gaminami: vykstant elektros išlydžiui tarp anglies elektrodų argone arba helyje; veikiant grafito strypą lazerio spinduliuose; cheminių garų nusodinimo metodu;Struktūriškai nanovamzdelis yra panašesnis į grafitą. Svarbiausias skirtumas yra tas, kad plokštumoje esantys atomai čia yra susisukę į vamzdelį. Ideliuoju atveju nanovamzdelį sudaro į cilindrą susisukęsgrafito lakštas. 84.ANGLIES NANOVAMZDELIŲ MECHANINĖS IR ELEKTRINĖS SAVYBĖS: TRUMPAI APIBŪDINTI Mechaninės savybės. Nanovamzdelis yra daugiau kaip 50 kartų stipresnis už plieno vielą, nors yra 4kartus mažesnio tankio.Nanovamzdelis yra medžiaga, turinti didžiausią specifinį standumą iš visų iki šiol atrastų medžiagų, nors tankis beveik 2 kartus mažesnis negu aliuminio. Tamprumo modulis E yra panašus matuojant vienasienius ir daugiasienius nanovamzdeliyus ir siekia iki 1,25 – 10 Mpa. Anglies nanovamzdelio stipris yra 11-63 Gpa Gniuždomas nanovamzdelis prieš plyšio atsiradimą ir vamzdelio irimą gali išlinkti nepaprastai dideliu kampu. Anglies nanovamzdeliai yra nepaprastai tvirti, todėl gali būti naudojami mechaninėse sistemose. Į fulereninius kamuolius ir anglies vamzdelius galima patalpinti kitas chemines medžiagas, kurios nuo tam tikro poveikio gali suirti.Elektrinės savybės. du trečdaliai nanovamzdelių yra puslaidininkai. Nanovamzdeliai dėl ypač mažo skersmens yra labai „aštrūs“, todėl jie emituoja elektronus iš vamzdelio viršūnės, esant žemesnei įtampai negu elektrodai, pagaminti iš kitų medžiagų. Stiprūs anglies atomų ryšiai neleidžia nanovamzdeliui suirti, ir jis gali emituoti elektronus neirdamas ilgesnį laiką. Metalinis nanovamzdelisyra labai geras laidininkas. Nanovamzdelis šilumą praleidžia kur kas geriau nei deimantas, kuris yra vienas iš pačių geriausiai žinomų laidininkų. Nanovamzdelio šilumos laidumas gali siekti 6000 W·ˉ¹Kˉ¹ kambario temperatūroje. 85.NANOVAMZDELIŲ PANAUDOJIMAS: IŠVARDINTI SRITIS, VIENĄ IŠ JŲ APIBŪDINTI IŠSAMIAUElektronikos pramonėSaulės elementaiBaterijosAutomobilių ir aerokosminė pramonė Nanotechnologijos ir medicinaVėžio gydymas Mikromechanika NanolemposNanotechnologijos ir medicina. Atviro galo nanovamzdelis yra toks plonas, kad gali lengvai, nesužalodamas struktūros prasiskverbti į biologinįaudinį. Tokiu ypač plonu vamzdeliu būtų imami mėginiai; jis galėtų būti taikomas nanomedicinoje, kai reikia labai kryptingai ir tiksliai įšvirkšti vaistus į organizmą.Nanovamzdeliai gali veikti kaip filtrai, todėl vieną dieną iš jų, galbūt bus gaminamos dirbtinės kepenys. Paprastai skalaujant nanovamzdelius vandens srove, jų ryšulys generuoja elektros srovę.Tokie mažyčiai elektros šaltiniai galėtų maitinti širdies implantus, tam naudodami vien kūne tekančių skysčių energiją. 86.NANOTECHNOLOGIJOS NEGATYVIOS PASEKMĖS ŽMONIŲ SVEIKATAIManoma, kad anglies fulerenai, anglies nanovamzdeliai ir kitos dalelės gali sukelti negatyvių pasekmių žmonių sveikatai ir jų gyvenamajai aplinkai. Neseniai paskelbti rezultatai, kad nanovamzdeliai gali pažeisti sveikus plaučių audinius. Grupė NASA mokslininkų, tiriančių nanovamzdelių nuodingumą, teigia, kad nanovamzdeliai gali būti nuodingi, o pie galimą poveikį žinoma nedaug. Jau esama žinių, kad įkvėptos nanodalelės iš nosies nervų keliauja į smegenis. Anglies nanovamzdelių paviršiaus plotas yra toks didelis, kad prie jų prikimba daug kitų molekulių. Jei kiekvienas nanovamzdelis prikabins po kelias teršalo molekules, tai gali gerokai pabloginti taršos situaciją. Ir priešingai: prikibę prie nanovamzdelio teršalai gali būti neultralizuoti, o jų keliama žala sumažinta. Kaip bus ištikrųjų niekas to nežino. 87.PUSLAIDININKINIŲ MEDŽIAGŲ IR TECHNOLOGIJŲ PLĖTRAPuslaidininkais vadinamos medžiagos , kurių elektrinės savybės skiriasi nuo dielektrikų bei metalų. Puslaidininkai yra vieni iš svarbiausių šiuolaikiškų technologijų elementų, nuo kurių kokybės ir miniatiūrizacijos lygio priklauso ryšio, televizijos, kompiuterių sistemų raida, efektyvus elektros energijos perdavimas ir kt.Puslaidininkinių medžiagų plėtra priklauso nuo medžiagų, iš kurių jie gaminami, mokslo ir technologijų laimėjimų. Puslaidininkių savybių turi keli šimtai medžiagų. Puslaidininkiniams gaminti naudojami gryni elementai 89.Silicis ir kai kurios kitos puslaidininkės medžiagos pasižymi viena labia svarbia savybe:patenkinus tam tikras sąlygas,jos šviesos energiją verčia(konvertuoja)į nuolatinės srovės elektros energija.Kad gautume elektros energijos šaltinį,laisvus elektronus apšviestoje silicio silicio plokštelėje reikia nukreipti viena kryptimi,o skyles priešinga kryptimi.Tam reikalingas elektros laukas.Kad jis susidarytu,silicio plokštelę reikia legiruoti,pavyzdžiui į viena jos pusę reikia įterpti boro,o į kita fosforoLegiravus boru,toje plokštelės pusėjesusidaro p – tipolaidumas,o kitoje plokštelės pusėje,kuri legiruojama fosforu – n-tipo laidumas..Susidar p-n sandūra,kuri sukuria reikalingą elektros lauką.Elektros srovei nuvesti viršūtinėje elektros pusėje sudaromas metalinis tinklelis,o apatinėje –ištisinismetalinis kontaktas.Prie jų prijungiami metaliniai elektrodai. Šviesa į sislicio plokštelę petenka per tinklelio akis.Šviesos energija čia virsta elektros energija.Toks reiškinys vadinamas fofoelektriniu efektu,o plokštelė,kuriame šis procesas vyksta,vadinams saulės elementu,arba fotoelektriniu keitikliu.(FEK). Saulės šviesa į elektrą verčiama puslaidininkiuose saulės elementuose,tačiau specialiai tam neparuošti jie tiesiogiai negali būti naudojami lauko sąlygomis. Fotoelektriniu modeliu vadinamas toks saulės elementas – kuris sukonstruotas taip,kad jo gabaritiniai matmenys ir elektriniai parametrai(galia,įtampa) atitiktų tam tikrus standartinius dydžius.Be to, jis turi būti apsaugotas nuo atmosferos poviekio,patogus montuoti ir prižiūrėti. 90. Fotoelektriniu medžiagų panaudojimas.Vieni iš pirmųjų elektrofotografinų kopijavimo aparatų naudojo a-Se sluoksnius ,kuriais buvo dengiami aliuminio padėklai.Svarbiausias saulės energetikos plėtros siekis – sumažinti pasaulinės energetikos priklausomybę nuo organinio kuro,aplinkai.Saulės elementai turi labai didelę svarbą įvairių kosminių aparatų energijos tiekimo sistemoje.Šiuose aparatuose patikimas elektros energijos tiekimas turi būti ilgalaikis,todėl labai svarbu ne tik saulės elemnto sukuriamos elektros energijos kiekis,bet ir paties saulės elemento darbo ilgaamžiškumas. Ant vandes nuleistas didžiausias Anglijoje vien tik saulės energija varomas laivas „The Serpentine Solar Shuttle“.Šiuo metu tai yra pats moderniausias saulės energija varomas laivas,pagamintas iš nerūdijančio plieno.Pagrindinis trūkumas – nedidelis maksimalus greitis(8-9km/h). 91.Mežiagos saulės elementams gaminti.Saulės elementams gaminti naudojama daug įvairių rūšių neorganinių puslaidininkų medžiagų.Saulės elemntų gamybai gali būti naudojamas monokristalinis ir amorfinis silicis bei kitos puslaidininkės medžiagos.:galio arsenidas,indžio fosfatas,kadmio telūridas,vario indžio diselenidas,vario indžio galio selenidas,indžio galio nitridas. Saulės elementų gamybai dažniausiai naudojamos kristalinės sandūros silicis,nes kitos tinkamos puslaidininkės medžiagos yra kur kas brangesnės.Silicio yra labai didelis žaliavos kiekis,jo kristalinė forma yra labai atspari irimui.Iš puslaidininkių junginių gaminami plonasluoksniai saulės elementai. Saulės elementai su koncentratoriais daugiausia naudojami tyrimuose. Salės šviesos koncentravimui labai svarbu ,kad elementas gautų tiesioginę saulės šviesą,nes išskalidytos šviesos jis panaudoti negali,todėl tokiems saulės elementams yra būtina saulės sekimo sistema. 92.Superkietųjų medžiagų panaudojimas šiuolaikinėse technologijose.Deimantai.Pjovimo įrankiai,kurio pjovimo ašmenys padengti deimanto polikristalais,turi labai mažą trinties kofecientą,labai gerą šilumos ir temperatūros laidumą.Pjovimo zonoje dėl to laikosi palyginti neaukšta temperatūra,medžiagą galima pjauti diedeliu greičiu,siekiančiu 1000 m/min.Tokie ašmenys labai atsparūs dilimui,ilgą laiką išlaiko įrankio pjovimo geometrijos elementus ir matmenis.Svarbiausias deimantinų pjovimo įrankių kokybės parametrai yra striprumas ir atsparumas dilimui.Dar viena deimantinių polikristalų naudojimo sritis yra dujų ar skysčio srautų pjaunanti įranga.Ja yra pjaunami įvairūs metalai,keramika,uolienos,kompozicinės medžiagos.Daug mokslo tyrimo darbų skirta deimantams,naudojamiems optoelektronikoje,radiacinėje technikoje,mikroelektronikoje,sensorinėje elektronikoje ir kitose srityse.Deimantas ir su juo susijusios teccnologijos bandomos diegti perspektyviausiose mokslo ir technikos šakose,tokiose kaip ryšiai ir informacijos apdorojimas,medicina ir ekologija,prietaisų gamyba,mechaninė inžinerija ir kt.Elektronikoje siekiama silicį pakeisti deimantu. Mokslui imliosetechnologijose yra kelios prioritetinės deimantų panaudojimo kryptys:1.Didelės efektinės galios šilumolaidžiai.Jie naudojami integrinėse schemose,lazeriniuose dijuodose ir kitose mikroelektronikos struktūrose. 2.Rentgeninės ir branduolinės spinduliuotės detektoriai ir dozimetrai.Šie įrenginiai naudojami biologijoje,medicinoje,branduolinėje technikoje. 3.Puslaididnkės technikos padėklai ir optiniaia langai.Šiuose deimantus naudojančiuose įtaisuose didelę reikšmę turi deimantų skaidrumas ultravioletiniame,matomų ir infraraudonųjų bangų diapazonuose. 4.Sensorikos ir ultravioletinės optoelektronikos aktyvieji elementai.Šie deimantiniaia gaminiai perspektyviausi komerciniu požiūriu,nes naudojami buitinėje ir plataus diapazono masinėje pramoninėje elektronikoje. Kubinis boro nitridas.Tinka juodiesiems spalvotiems metalams pjauti.Šios medžiagos įrankiu galima pjauti grūdintą plieną,baltąjį legiruotąjį ketų,kietlydinius ir kt. 93.Tekstilės mežiagoms priskiriami tekstilės pluoštai:siūlai,iš jų gaminami tektilės gaminiai(audiniai,trikotažas,neaustinės medžiagos)..Tekstilės medžiagos naudojamos automobilių ir lėktuvų padangųkarkasams,plastmasėms armuoti,filtrams,žvejybos tinklams,palapinėms,parašiutams,burėms ir kitiems dirbiniams.Jos taikomos elektros ,šilumos ir garso izoliacijai,medicinoje ir kt,.Be gerai žinomų naturalių pluoštų,plačiai naudojami įvairūs cheminiai pluoštai,kurie skiriasi chemine sudetimi,struktūra ir savybėmis.Plečiama ne tik cheminio pluošto gamyba,bet gaminami ir atsparūs aukštoms temperatūroms,cheminiams reagentams,ugniai,puslaidininkiniai pluoštai,daugiafunkcinės bet reaguojančios į aplinkos pokyčius naujų pluoštų tekstilės medžiagos.Tekstilės gaminių kokybė priklauso ne tik panaudotos žaliavos,bet ir nuo jo9s konstrukcijos,apdailos bei kitų veiksnių.Audinys yra tekstilės gaminys,sudarytas iš statmenai persipynūsių siūlų sistemų.Išilgai audinio išsidėstę siūlai vadinami m e t m e n i m i s, skersai – a t a u d a i s.Audiniai klasifikuojami pagal; Gamybai naudojamą pluoštą (medvilninai,klininiai,vilnoniai,šilkiniai,cheminio pluošto);Paskirtį (buitiniai,techniniai);Struktūra(paprastieji,sudetingieji) Apdailos būda(balinimas,terminis stabilizavimas,dažymas ir kt.); Pynimą(drobinis,ruoželinis,astininis,atlasinis,žakardinis irį kt). Pagal gamybai naudojamą pluoštą audinių skirstymas yra sąlyginis,nes grupės pavadinimas nevisada atitinka audinio žaliavos sudėtį .Dalis audinių gaminami iš cheminio pluošto: poliesterio.poliamido,alestano,viskozės priemaišos,kurios padidina atsparumą dėvėjimuisi,pagerina drabužio formos stabilumą,sumažina glamžumą,traukimąsį ir kt. Geresnėms audinių eksploatacinėms savybėms gauti (sumažinti traukimąsį,glamžumą,laidumą vandeniui ir kt.) jie impregruojami specialiomis cheminėmis medžiagomis: celiuliozės esteriais, sintetinėmis dervomis ir kt. 94.Bendrieji reikalavimai audiniams. Reikalavimai audiniams yra labai skirtingi.Tai priklauso nuo audinio paskirties ,sezono, žaliavos,drabužio dėvinčio asmens lyties,amžiaus,darbo pobūdžio.Tačiau yra bendrieji reikalavimai,kuriuos sąlyginai galima skirstyti taip: 1.Estetinai reikalavimai(reikalavimai audinio išvaizdai) – audinio atlikimo kokybė,atitikimas mados krypčiai, paskirčiai ir kt 2.Technologiniai reikalavimai.Jų laikymasis garantuoja audinio ir iš jo pasiūto drabužio kokybę. 3.Ekonominiai reikalavimai (reikalavimai audinio kainai).Audinio turi atitikti jo išvaizdą ir kokybę,paklausą bei kokybę, paklausą bei pasiūlą4.Eksploataciniai reikalavimai. Skirstomi į dvi grupes : higieninius ir atsparumo susidievėjimui.Audiniai turi būti higroskopiški i,laidūs garams ir orui.Priklauso nuo paskirties,jie turi praleisti vandenį ar jo nepraleisti,būti laidūs šilumai ar saugoti žmogaus kūną nuo atšalimo. Audiniai turi būti atsparūs trinčiai,saulės šviesos bei atmosferos poveikiui ,skalbimui ir cheminiam valymui,daukartiniam tampymui bei lankstymui. 95.Megztinė medžiaga yra numegzta iš vieno ar daugelio siūlų, kurie išlankstyti į tarpusavyje susipinančias kilpas.Kilpas galima sudaryti iš skersai medžiagos klojamų siūlų. Tokia medžiaga yra vadinama s k e r s i n e.Kai kilpos sudaromos iš išilgai medžiagos klojamų siūlų,tokia medžiaga vadinama m e t m e n i n e.Metmeninio mezgimo mašinomis mezgami įvairūs nėriniai, tiulis,gipūras,užuolaidoms skirtos medžiagos. Megztinių medžiagų savybės. Tąsumas.Megztinės medžiagos gerokai tąsesnės už audinius,nes medžiagą tempiant kilpos lengvai deformuojasi.Kaip ir audinių jų tąsumas nustatomas skersine ir išilgine kryptimis. Tamprumas.Ši savybė svarbi projektuojant glaudžiai prie kūno priglududius drabužius.Tamprumas priklauso nuo medžiagų sudarančių siūlų tankumo,bei labiausiai pynimo.Kritumas.Megztinės medžiagos kritesnės už audinius, nes jos minkštesnė ir lankstesnės. Glamžumas.Palyginti su audiniais,megztinių medžiagų glamžumas mažesnis. Traukimasis. Megztinių mediagų traukimasis yra didesnis už audinių.Irimas. Tai kilpų irimas,kai jos nesutvirtintos arba kai nutrūkstą kilpą sudarantis siūlas.Susisukimas.Tai megztinių medžiagų savybė riestis iš galų ar kraštų.Susisukimas trukdo sudaryti klojinius, sukirpti ir siūti siuvinį.Susisukimą mažina arba laikinai panaikina drėgminis šiluminis medžiagos apdorojimas. 99. Natūrali ir dirbtinė oda: žaliava ir savybės, gamybos technologijos būdai.Natūrali oda gaunama išdirbus įvairių gyvūnų odą. Dažniausiai naudojamos Šios odos:Veršelių odą. Tai minkšta, elastinga, pakankamai atspari susidėvėjimui,gražaus grublėto paviršiaus oda. Ševro. Oda gaunama išdirbus ožkų ar ožiukų odą. Ji minkšta, labai tąsi, tačiau pakankamai stipri.Ševretas. Tai drabužiams naudojama avių oda. Ji minkšta, elastinga, kiek per tąsi.Veliūras. Gaunamas šlifuojant kiaulių, veršelių, ožkų odą. Jos paviršiuje sudaromas (tankus, lygus vidutinio ilgio pūkas.Zomša. Gaunama iš avių, veršelių, elnių odos. Tai labai minkšta pūkuota švelni oda, turinti geras higienines ir eksploatacines savybės. Laika. Labai plona, minkšta, ypatingai tąsi ir tampri, ožiukų oda. Naudojama ploniems odiniams drabužiams, pirštinėms.Odiniai drabužiai gražūs, nelaidūs vėjui, tačiau, pakankamai gerai praleidžia orą. Pakankamai atsparūs vandeniui, nors per ilgesni laiką įmirksta.Dirbtinė oda gaminama padengiant tekstilės medžiagą (audinį, megztine arneaustinę medžiagą) polimerine derva, kai dervos paviršiuje įspaudžiamasnatūralia odą primenantis raštas. Dirbtinei odai gaminti naudojami kėli būdai:Tekstilės pagrindas padengiamas, keliais polimerinės dervos sluoksniais. Kuo sluoksniai plonesni ir jų daugiau,tuo dirbtinė oda minkštesnė, lankstesnė, mažiau lūžinėja dėl,daugkartinio lankstymo. Šiuo būdu gaminama p o l i v i n i l c h l o r i d i n ė oda. Ji minkšta, tampri, pakankamai atspari mechaniniams poveikiams, trinčiai, nepraleidžia vandens, vėjo, nelūžinėja iki-20°Č temperatūros, tačiau sunki, nelaidi orui.IŠ anksto paruošta plėvelė sujungiama su tekstilės pagrindu.Plėvelė dažniausiai būna vientisa, bet gali būti ir kelių sluoksnių. Šiuo būdu gaminama poliuretaninė odą, kurios plėvelę sudaro poliesterinė (PES) ir poliuretaninė (PU) dervos! Ši oda minkšta, tampri, nelaidi vandeniui ir vėjui, gerokai lengvesnė,tačiau dalinai laidi orui. Poliuretaninę odą galima naudoti esant ne žemesnei kaip-l0°C temperatūrai.Laminavimas.Laminavimo būdu gaunant labai plona ir minkšta dirbtinė oda. Viskozinis arba poliamidinis audinys padengiamas plona poliamidine plėvele. Šiuo būdu galima gauti įvairių paviršių odą. 4.Klijavimas. Prie audinio priklijuojami trumpi pluošteliai. Taip gaminama dirbtinė zomša ir dirbtinis veliūras. Kitas būdas šioms dirbtinėms odoms gauti - specialiosios dangos paviršiaus šlifavimas.Dirbtinė zomša ir dirbtinis veliūras nepakankamai atsparūs trinčiai.•Visos dirbtinės odos siuvimo metu lengvai prakertamos. Gaminių iš p o l i v i n i l c h l o r i d i n ė s odos visiškai negalima apdoroti drėgminiu šiluminiu būdu. Kitos odos mažiau jautrios temperatūrai, tačiau reikia griežtai laikytis gamintojų nurodytų apdorojimo reikalavimų.Tiek dirbtinės, tiek natūralios odos naudojamos viršutiniams drabužiams, galvos dangoms, drabužiams puošti ir kt.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!