Medžiagų mokslo medžiaga egzaminui

Medžiaga –materijos forma turinti rimties masę ir susidedanti iš elementarių dalelių (protonai, elektronai, neutronai). Savybė –tai filosofinė kategorija, apibrėžianti, kuo vienas objektas skiriasi nuo kito ar panašus. Parametras –dydis, aprašantis savybę, arba darbo rėžimą. Charakteristika –kreivė, aprašanti kelių arba vieno parametrų priklausomybę nuo kito parametro. Medžiagų klasifikacija Skirstomos į konstrukcines ir elektroradio medžiagas. Konstrukcinės medž. –naudojamos aparatūros korpusams, šasi, perdavimų mechanizmams. Tai dažai, užpildai –apsauginės medžiagos. Elektroradio medž. –elektroninių signalų perdavimui: grandynai, mikroshemos, rezistoriai, laidai, kabeliai, bangolaidžiai, optinai kabeliai. Elktroradio medž. skirstomos pagal sąveiką su magn. lauku: magnetinės ir nemagnetinės medž. Pagal elektronų sukinius magn. lauke: diamagnetikai (vienodas sk. sukinių) ir paramagnetikai (nevienodas sk. sukinių. Sukiniai gali išsidėstyti lygiagrečiai –feromagnetikai. Sukiniai išsidėstę lygiagrečiai, bet priešingos krypties –ferimagnetikai. Nemagnetinės medž. skirstomas pagal sąveiką su elektriniu lauku: laidininkai, puslaidininkiai ir dielektrikai. Pagal elektros varžą laidininkams priskiriamos medžiagos, kurių lyginamoji varža ρL107Ω*m; puslaidininkiai ρP=10-6–109Ω*m. Draustinis juostos plotis ⌂W atskiriamas nemagn. medžiagomis. Dielektrikai: ⌂W>3 eV; puslaidininkiai: ⌂W=0,1–3 eV; laidininkai: ⌂W1 n=√ εμ ε– medžiagos dielektrinė skvarba; μ –medžiagos santykinė magnetinė skvarba. Absoliutinių rodiklių santykis: n21=n2/n1 2. Atspindžio šviesos koeficientas: R=Ф2/Ф1 3. Šviesos slopinimo (sugėrimo) koeficientas. Ф=Ф0(1-R)e-αx α –šviesos slopinimo koeficientas. 4. Blizgesys (optinis parametras) –tvarkingai atspindimos šviesos srautas. Elektrinės medž. savybės 1. Medžiagos elektrinis laidumas –geba praleisti el. srovę pastoviame elektriniame lauke. F=q*E 2. Srovės tankis: J=q*N*V N –krūvininkų koncentracija; V –vidutinis krūvininkų judėjimo greitis. Vidutinis greitis: v=μ*E(q*N*μ*E) μ –judrumas krūvininkų. J=q*N*V=q*N*μ*E=γ*E γ –lyginamasis elektrinis laidumas. J= γ*E ––oro dėsnis diferiancialine forma. ρ –lyginamoji varža ρ=1/γ P= γ*E2 –šiluminė energija. Tai Omo dėsnis dif. forma. 3. Dielektrikams: tūrinė lyginamoji varža; paviršinė lyginamoji varža. Tūrinė varža –tai 1m3 varža, kai elektrodai pridėti priešingose sienelėse: ρV=RV (s/l) [Ω*m]. Lyginamoji pav. varža –bet kokių matmenų kvadrato varža, kai elektrodai pridėti prie priešingų kraštinių: ρS=RS (d/l) [Ω] Elektrinės savybės 1. poliarizacija; 2. Dielektrikų elektrinis laidumas; 3. Elektriniai nuostoliai; 4. Dielektrikų elektrinis pramušimas. Dielektrikai plačiai naudojami kaip kondensatoriai, o juose poliarizacija ε –dielektrinė skvarba, t.y. kiek kartų išauga kondensatoriaus talpa, kai tarp jo elektrodų įstatome dielektriką. Oras taip pat dielektrikas. Dielektrikų poliarizacija –procesas kuomet vyksta surištų kreivių pasislinkimas, orientacija elektriniame lauke. Vyksta poslinkis. Poliarizacijos intensyvumas: P= ∑Mi/V M=q*l [C*m] V –erdvės tūris, kurioje vyksta poliarizacija V [m3]. Paviršinio krūvio tankis: P=ε*X*E [C*m-2] E –elektrinio lauko stiprumas: E=U/h U –įtampa; h –dielektriko storis [V/m] X (ksi) –dielektriko elektrinis jautrumas, X>0 ε0=1/4π ε0=8,85*10-12 F/m ε=1+X vakuume ε=1, kitose aplinkose ε>1. Kondensatoriaus talpa: C= ε0 ε* (S/h) Dielektrikuose pasireiškia daug poliarizacijos rūšių: 1. Elektroninė polirizacija: E=0 (nėra išorinio lauko). Pridėjus išorinį el. lauką, teigiami krūviai pasislenka lauko kryptimi, o neigiami priešingai. Savybės: 1. Elektroninė poliarizacija pasireiškia visuose dielektrikuose; 2. Elektroninė poliar. yra beinercinė; elektroninės poliar. inertiškumas 10-15s= τ τ –pastovioji laiko, per kurį eksponentė sumaž. per 10-13: U=Ae-t/τ. Praktiškai el. poliar. laikoma beinercine. 3. Dielektrinė poliarizacija nesurišta su dielektriniais nuostoliais. tg δ –nuostoliai tg δ=10-4–10-8 Joninė poliarizacija. Susijusi su jonų turinčiomis medžiagomis. Nemažai yra dielekrikų, kuriuose jonai yra kristalinės gardelės laukuose. τ =10-13s. Dipolinė – relaksacinė poliarizacija. Pasireiškia polinėse ar dipolinėse medžiagose t.y. medžiagose, kuriose dar nepridėjus išorinio elektrinio lauko egzistuoja dipolinė struktūra. Kadangi dipoliai orientuoti chaotiškai, poliarizacijos atstojamasis momentas lygus nuliui. Pridėjus el. išorinį lauką, dipoliai pasisuka lauko kryptimi. Relaksacinė –reiškia, kad poliarizacija yra lėta (inertiška). τ =10-2–10-8. Dielektrikų nuostoliai labai dideli: tg δ=0,01–1; Dielektrikai su dipoline – relaksacine poliar. naudojama tik žemo dažnio elektriniuose laukuose (iki 1Hz). Joninė – relaksacinė poliar. Pasireiškia tuo, kad kai kurių medžiagų jonai pasislenka atstumais, didesniais už kristalinės gardelės kraštinę. Labai priklauso nuo temp. Elektroninė – relaksacinė poliar. Ji surišta su žymiu elektronų pasislinkimu, veikiant išoriniam elektriniam laukui. Taip juda surišti elektronai dielektrikuose, kuriems būdingas elektroninis laidumas. TiO2 –pasireiškia elektronine – relaksacine poliar. Spontaninė poliar. Ji pasireiškia tuo, kad atskirose medžiagos srityse krūvių elektriniai momentai yra orientuoti viena kryptimi.Bendras elektrinis laukas lygus nuliui. Jeigu kūnas patenka į elektroninį lauką E(vek.), tai domenas orientuojasi lauko kryptimi, o tai ekvivalentiška labai stipriam poliarizacijos reiškiniui. Tokios medžiagos vad. segnatoelektrikai. BaTiO3 –segnetoelektrikas. Struktūrinė poliar. Ji pasireiškia sudėtingos struktūros kietuose dielektrikuose. Juose struktūra nevienalytė. Sluoksniai gali būti skysto, kieto, dujiniai intarpai būvio dielektrikai (gamybos brokas). Ore, azote, deguonyje poliar. reiškinia yra labai silpni, išskyrus suspaustas dujas. Skysčių dielektrinė skvarbtis: nepoinių skysčių ε=2-2,5 polinių skysčių ε=81. Tačiau vanduo nenaudojamas, kaip dielektrikas. Dielektrinės skverbtys yra nedidelės 2-2,5 išskyrus sagnetoelektrikus. Dielektriniai nuostoliai Dielektriniai nuostoliai –elektrinis galingumas, kuris išsklaidomas dielektrine šilumos pavidalu, kai dielektrikas (randasi) yra elektriniame lauke. P –nuostolių galia [W]. Jei nuostoliai dideli pridėjus įtampą U, dielektrikas išskiria šilumą, didėja jo temp., jis gali suirti. Kai nekaista dielektrikas atsiradę nuostoliai gadina, blogina kondensatoriaus parametrus. δ –kampas nuostolių tg δ=Ia/Ir Pa –aktyviniai nuostoliai: Pa=U*Ia=U*Ir*tg δ Ia=Ir*tg δ Ir=U/XC=U*W*C XC=1/W*C Nuostolių dielektrike priežastys Žinomos 3 priežastys: 1. Nuostoliai dėl dielektriko elktrinio laidumo. Srovė gali būti: 1nA; 1pA; nuotėkio srovė egzistuoja kiekviename dielektrike prie visų dažnių. 0-1010GHz –dažnio diapozonas. 2. Nuostolių dielektrikuose priežastis yra relaksacinės poliarizacijos. Pasireiškia inertiškumas diapazone nuo 0 iki 106 Hz. Prie didesnio dažnio nepasireiškia, dingsta. 3. Jonizaciniai nuostoliai. Tiek kietuose, tiek skysčiuose bei dujiniuose dielektrikuose yra dujinių intarpų. Dujiniai intarpai labai blogina dielektrikų savybes (ε ≈1 –dujų). Laikome, jeigu tg δ=0,0001, f=0-10 GHz –dielektrikas puikus, jeigu medžiaga gryna. Nepoliniai dielektrikai –kieti arba skysti (fluoroplastas, polietilenas) tg δ=0,001 f=1MHz –geras dielektrikas; iki 0,01 MHz –vidutinės kokybės dielektrikas. Prasti dielktrikai yra poliniai dielektrikai 0,1- 1 net fUpr duotai medžiagai, lavininis procesas išsivysto labai sparčiai (per 10 ns). Pramušimo procesą dujose gerai iliustruoja ši kreivė (Jei U 0,01 m. Atsparumas pramušimui mažai priklauso nuo aplinkos temperatūros. 2.) Šiluminis pramušimas susijęs su šiluminiais procesais, t.y. su dielektrikų įkaitinimu, kai jis yra elektriniame lauke. Prie dielektriko pridėta didelė įtampa tg δ ir dielektrikas šyla. Yra nustatyta, kad daugelį dielektrikų tg δ=tg δ0*ea(T-Ta) –eksponentinė funkcija. Todėl nuostoliai eksponentiškai auga nuo temp. Ta –aplinkos temp. Pn=U2*W*C*tg δ Pauš=σS*(T-Ta) σ –šilumos atidavimo į aplinką koef.; S –plotas. Kai U=Upr – nustoja būti pusiausvyra tarp nuostolių ir aušimo galingumo. Pn ≥ Pauš Šiuo atveju vyksta negrįžtamas dielektriko šiluminis pramušimo procesas. Išsiskiria dielektrike galingumas didesnis negu dielektrikas gali išsklaidyti, nes dielektriko paviršių kaitinant didėja temp. Dujiniai dielektrikai Orą sudaro: N2 –78%; O2 –21%; inertinės dujos–1%. Oras –labai geras dielektrikas. Nuostolių kampo tangentas labai mažas: tg δ 50 Hz. Silpnai pasireiškia relaksacijos poliarizacija. Mažas jonų tankis (mažas laidumas) ε=1,0006≈1. Stabilūs kond. yra su oriniu dielektriku. Oro laidumas yra labai mažas ir laidumo dydis priklauso nuo atstumo iki žemės paviršiaus. ρ=1015-1016 Ω*cm 9 km aukštyje ρ=1011 Ω*cm 80 km – ρ=103-104Ω*cm Epr=3 hV/mm (atsparumas pramušimui). Atsparumas padidėja iki kelių atmosferų padidinus slėgį: Epr=20 kV/mm. Oro dielektrikas keičiamas arba dujomis arba skysčiuų garais, siekiant turėti didesnį pramušimą. Dujos turi būti naudojamos hermetiniuose induose, o tai pasunkina eksploataciją. Elektrinės dujos –vieną iš dujų pakeitus orą (SF6 –sieros floridas). ε=0,00191. Atsparumas pramušimui 2 – 3 kartus didesnis, nei prie oro sąlygų. Freonas (diflormetanas) CCl2F2. 500C iki 1250C –normalus rėžimas. Skysčių garai Fluorfenantrenas (C14F24) –šių garų atsparumas pramušimui 10 kartų didesnis negu oro. Temp. virimo –2050C. Inertinės dujos (He; Ne; Ar; Kr; Xe). Šios dujos geras dielektrikas, tačiau jų ore labai mažai, tik argono apie 1%. Kitų dujų 10 kW transformatorius. Alyvos paskirtis yra dvejopa: 1.) atsparumas pramušimui didesnis už orą 120-150 kV/cm. Įgalina sumažinti transformatorių gabaritus ir apvijas nuo elektrinio pramušimo; 2.) aušinimas. Pagerėja transformatorių aušinimas. η=0,5-0,8 –naudingumo koef., η –0,99 ir daugiau –didelės galios transformatoriuose. Transformuojant alyvą, ji išpilama ir valoma, po to vėl naudojama. 2. Kabelinė alyva. Naudojami kabeliai Kabelinė alyva geriau išvalyta už transformatorinę, todėl tg δ=0,002; atsparumas pramušimui 120-150 kV/cm; ε=2,2; o lyginamoji varža ρ=1012 Ω*cm. 3. Kondensatorinė alyva geriausia, ji naudojama popierinių konpensatorių inpregnavimui. Skysčio klampumas Pagrindinis klampumo vienetas: 1 stoksas[1 St]=10-4 m2/s. Vandens klampumas 10-2 St. Dinaminis klmpumas: 1 IP puozas=0,1 N*s/m2 γ=η(eta)/ρ γ –kinematinis klampumas; η –dinam. klampumas [P]; ρ – medž. tankis [kg/m3]. Sintetiniai skysti dielektrikai Chlordifenilai. Liginsime su transformatorine alyva. Tai skaidrūs bespalviai skysčiai: įeina fenilo grupės. Šios grupės medž. turi pavadinimus: pentachlorodifeninas. Sovolas. Tai skysti ε=5 prie 100C; ρ=1012-1014 Ω*cm tg δ=0,01. Atsparumas pramušimui 20kV/mm; Tai labai geras dielektrikas. Sovolas plačiai naudojamas popierinių radio ir medžiagos impregnavimui. Impregnavimas atliekamas vakuume 0,1-5 Hg mm. Softolas. Ši medžiaga naudojama transformatoriams užpilti. Blogai, jog aukštoms temp. esant gali sprogti. Fluoro organiniai skysčiai. Vandenilį pakeičia fluoras, o jį chloras. Pvz.: Dichlortetrafluoretanas C2Cl2F4. Termiškai stabilus 400-900 0C. Atsparus elektrinio lauko lenkimui. Organiniai skysčiai naudojami kondensatorių impregnavimui; užpildymui transformatorių elektroninių įtaisų aušinimui. Poliksiloksaliniai skysčiai Tai skysti organiniai polimerai. Tai dimetilsiloksanas C2H5; dielektrinė skvarba –skvarbtis ε=2,2-2,8 ρ=1014 Ω*cmtg δ=2*10-3 prie 1 kHz. Atsparumas pramušimui 20 kV/mm. Polisiloksano klampumas mažai kinta nuo temp. Temp. intervale 400-550 0C keičiasi 7 kartus. Tinka popierinių kondensatorių impregnavimui, kai kuriuose dielektrinėse srityse: tepalai vakuuminiuose liejimo formoms tepti ir apskritai, kaip tepalai. Skysčių klampumas išauga, pramušimo įtampa sumažėja. Naudojami retai dėl brangumo. Polimerai Kietų dielektrikų klasifikacija ir bendrosios jų savybės. Kieti dielektrikai skirstomi į 3 grupes: organiniai, neorganiniai ir elementų organiniai dielektrikai. Daugiausia yra sukuriamų organinių dielektrikų. Sudėtyje yra: Anglies, deguonies, azoto, vandenilio. Neorganiniai junginiai: žėrutis, geros elektrinės savybės, blogesnės technologinės savybės. Sunkiau pagaminti radio dalis. Elementų organiniai dielektrikai: silicio ir fluoro organiniai elementai: Jei būna ir kieti dielektrikai. Organiniai dielektrikai: 1.) monomerai; 2.) oligomerai; 3.) polimerai. 1.) C, H, Cl –tai organiniai junginiai. Dažniausiai tai dujiniai junginiai, t.y. žaliava, iš kurių daromi oligomerai ir polimerai. 2.) Oligonomerai –nedidelio polimerizacijos laipsnio, kurie būna skysčio pavidale, o juos pakaitinus polimerizacijos procesas vyksta toliau ir jie sukietėja. Oligonomerai –nevisai polimerizuoti polimerai. 3.) Polimerai gaunami polimerizacijos, polikondensacijos reakcijos metu. Polikondensacija –stambiamolekulinių junginių gavimas, kai išsiskiria pašaliniai cheminės medžiagos (produktai). Polimerizacijos reakcijos metu susiformuoja linijonės struktūros (termoplastiniai) polimerai. Polikondensacijos reakcijos metu gaunami erdvinės struktūros polimerai, kurie vad. termoreaktyviniais. Jie iš skystos į kietą pereina gamybos proceso metu keliant temp. Šie dielektrikai polimerai aušinami sukietėja, ir kaitinami pakartotinai nebeminkštėja. Tokie polimerai –dervos. Dervos, kai į jas pridedama įvairių priedų, vad. –plastmasėmis. Termoplastiniai polimerai skirstomi į 3 grupes: 1.) nepoliniai aukšto dažnio polimerai; (polietilenas, polistirolas); 2.) silpnai poliniai kieti dielektrikai: kaučiukas, gumos; 3.) poliniai dielektrikai (polivinilchloridas, polimetilmetakrilatas); 4.) poliamidai; 5.) poliimidai; 6.) epoksidinės dervos. Termoreaktyvinės dervos (fenolio formaldehidinė derva) gaunama polikondensacijos reakcijos metu. POLIETILENAS Jis gaunamaspoliarizuojant etileno dujas C2H4. n-polimerizacijos laipsnis Kaip dielektrikas polietilenas gaminamas 2 būdais: 1)prie mažo slėgio (4atmos.)n-10000800000.Reakcijos metu išsiskiria šiluma. Aušinama skystu azotu. Polietileno struktūra –kristalinė ir amorfinė. 2)spaudžiant dujas(prie 1000-2000atmos).n2000; Fizinės savybės priklauso nuo medžiagos švarumo(ypač elektrinės). Nepolinis dielektrikas dėl elektrinių savybių labai geras plačiame dažnių diapazone ( 0-10GHz). =0,92g/cm3. Fizinės savybės: 1.Atsparumas tempimui. =14.3kg/cm2.Nutrūkimo momentu jėga max. 2. Maksimalus santykinis pailgėjimas.(l/l)max=530%. Elektrinės savybės: Elektromagnetinių bangų sklidimo greitis polietilene 1,5 karto mažesnis nei vakuume.=5ns/m-vėlinimas. Polieteleno =1015*m; Epr=15-20kv/mm; Polieteleno panaudojimas: 1)Aukšto dažnio kabeliuose.Kabelio charakteringoji varža ~D/d. 2)Polietileninė plėvelė,kuri elektronikoje naudojama plėveliniams kondensatoriams gaminti. 3)Išorinei kabelių izoliacijai(į polietileną pridedama suodžių). 4)Gaminamas nedegantis polietelenas (pridėjus Sb2O3 pagerėja atsparumas temperatūrai). 5)Iš polieteleno gaminama radiacijai atspari medžiaga. Borandas-tai medžiaga į kurios sudėtį įeina polietilenas ir boro junginiai, dėl kurių padidėja atsparumas radiacijai. Šiluminį atsparumą galima padidinti paveikiant radioaktyviais spinduliais. Vyksta linijinių grandinių sujungimas. Galima naudoti tik tada kai detalė suformuota. Detalės gaminamos iš polietileno žaliavos granulių pavidale. Nuo 50-100Pa slėgis. Poringas polietilenas-kieta medžiaga, kurioje gamybos metu susiformuoja dujiniai intarpai, kurie nesusisiekia. Jo tankis 2 kartus mažesnis. Tg gaunasi dar mažesnis =1,5. FLUOROPLASTAI Nepolinės linijinės struktūros aukštadažnis polimeras. Gaminamas iš C2F4. 1.F4 politetrafluoretilenas C2F4. Polimerizacijos metu susiformuoja ilgos grandinės. Gaunama miltelių pavidale ir presuojami.Tai geriausias iš žinomų dielektrikų, kurie naudojami prie aukštų dažnių. Max darbo temperatūra : –269-+260oC.Vandens absorbcija fluoroplastams-0%. Jis nustatomas po 24 valandų. Atsparumas tempimui:=1530MPa. =1,92,2. tg=2*10-4.=1018-1020*cm. Epr=40kv/mm; atsparumas pramušimui Nedega.Atsparumas laukui 250s. Fluoroplastas F4 turi 2 blogas savybes: 1)šaltas takumas Pridėjus didelę prispaudžiančią jėgą F4 gniuždosi. Netinka sandarinimui. Mažas atsparumas radioaktyviems spinduliams. Chemiškai atspari medžiaga. Mechaniškai silpnoka. 2)silpnas atsparumas radiacijai, ypač neutronų srautams. 2. F3 [C2F3Cl]4 Silpnai polinis polimeras. Elektrinės savybės kiek blogesnės, o fizinės geresnės nei F4.Max darbo t=125 oC Atsparumas tempimui 40Mpa.=2.5-2.8. tg=0.01-0.02.=1018*cm. Epr=13-15kv/mm; Nėra šalto takumo.Naudojamas detalių, plėvelių gamybai,daromi kondensatoriai. POLISTIROLAS Tai aukšto dažnio linijinės struktūros termoplastinis polimeras, gaminamas iš stirolo. CH2=CH- C6H5 Polistirolas[-CH2-CH- C6H5] yra labai aukštos kokybės, aukšto dažnio dielektrikas. .=2.5.tg=(2-6)* 104. =1014-1017*cm. Chemiškai atsparus, netirpsta daugelyje tirpiklių.Mažas šiluminis atsparumas 85-90 oC Naudojami 2 gavimo būdai: 1)blokinės polimerizacijos; 2)emulsinės polimerizacijos. Gaminant 1 būdu stirolas kaitinamas ir tuo pačiu metu maišomas.Palengva vyksta polimerizacijos procesas, gaunamas kietas polistirolas. Kad greičiau vyktų reakcija stirolas maišomas. Reakcijos pabaigoje reikia aušinti. Šis procesas reikalauja tikslaus temperatūros reguliavimo. Paprastesnis ir labiau paplitęs emulsinės poliarizacijos būdas, nuolat kaitinama iki 80 oC ne grynas stirolas o stirolo mišinys su vandeniu-emulsija(3-4 val). Per tokį laiką vyksta polimerizacijos reakcija ir polistirolas nusėda ant dugno veikiamas koaguliatorių. Tačiau dėl visokių priemaišų(vandens) gaunasi negrynas polistirolas ir jo savybės blogesnės negu blokiniu būdu gauto polistirolo. Trūkumai: 1)Mažas šiluminis atsparumas. Maksimali darbo temperatūra 90 oC; 2)greitas senėjimas, palyginus su kitais dielektrikais. Senėjimas pasireiškia tuo kad jo paviršiuje atsiranda mikro įtrūkimai. Senėjimo procesą galima sumažinti įvedant į polistirolą iki 30% kvarcinio stiklo miltelių SiO2.Kadangi tai kieta medžiaga polistirolas naudojamas įvairių plastmasinių detalių gamybai, kurios gali dirbti prie aukštų dažnių. Iš polistirolo gaminama poli-kondensatorių detalės. Plėvelių pavidale polistirolas naudojamas plėvelinių kondensatorių gamybai. Dar gaminami lempų lizdai. Iš polistirolo daromi .... Be polistirolo jam artima medžiga yra polidichlorstirolas. Jame lyginant su polistirolu yra 2Cl atomai, kurie pakeičia H. Buvo atlikinėjamas eksperimentas kaip nepabloginus elektrinių savybių padidinti šiluminį atsparumą. Buvo nustatyta, kad polidichlorstirolas pasižymi truputį blogesnėmis elektrinėmis savybėmis ir turi aukštesnį šiluminį atsparumą tmax=110-130 oC. .=2.6. tg=0.001(50Hz) tg=0.0004(1MHz). Polietilenas, fluoroplastas, polistirolas yra aukšto dažnio dielektrikai. Žemo dažnio poliniai polimerai Šių polimerų grupė yra gana plati. Jie tinkami naudoti prie žemų dažnių t.y. 150 oC. Poliamidas68- kieta medžiaga, į kurią įvestas užpildas, bei kapronas ir nailonas. Kapronas ir nailonas labai atsparūs cheminiam veikimui netirpsta veikiami organinių tirpiklių (acetonas, žibalas, benzinas). POLIIMIDAI Tai polikondensacijos reakcijomis gautos medžigos pasižyminčios ypatingomis fizinėmis ir labai geromis elektrinėmis savybėmis. Jie labai atsparūs šilumai. Jie nesilydo iki 800 oC. Poliimidų plėvelė išlieka elastinga prie 30 oC nuolatos lankstant 180 okampu 30 parų. Tai lemia ?inertinė? grupė: Netirpsta nei viename žinomame tirpiklyje. Atlaiko labai dideles radio aktyvaus spinduliavimo dozes. Išlieka elastingi skysto azoto, helio temperatūroje. Atsparūs pelėsių ir grybelių poveikiui. Atsparumas lauko veikimui 230s. Poliimidiniai gaminai gali nuolatos dirbti prie +240 oC ne mažiau kaip 10 metų. =3,4. tg=0,003.=1017*cm (prie 20 oC). =1013*cm (prie 200 oC). Epr=130kv/mm (prie20 oC); Epr=100kv/mm(prie300 oC); Iš poliimidų daromos plėvelės, izoliuojami laidai. Netrūkineja po 10 parų prie 300 oC, esant lankimo spinduliui 4d. SINTETINĖS POLIMERINĖS PLĖVELĖS Daromos iš celiuliozistriacetato, plistirolo, polimido, polikarbonato, polichlorvinilo ir kt. Naudojamos kombinuotos medžiagos: plėvelinis stiklo audinys ir plėvelinis žėrutis. Elektriniai parametrai priklauso nuo plastmasės tipo . Pramonėje gaminama floroplastinė kondendensatorinė plėvelė, kurios storis 8 – 10 m Epr  200 kV/mm. Z 1/wc. 01/ (2 šaknis iš(CRLc)) fazinis rezonansas. tg1/WCR 10000F, kai yra 100 vijų, tačiau Kondensatorius galima naudoti tik iki dešimčių kHz. Polietilno plėvelė dėl mažo tg (10-4 – 10-3) naudojamas kondensatorių gamyboje ir gaminama 30 - 200m, o plotis iki 600 mm. Polipropileno plėvelė pasižymi gerom elektrinėm ir mechaninėm savybėm. Naudojama kabelių izoliacijai ir kondensatorių gamybai. Polistirolo plėvelė gaminama iš 3 markių (СА, ПСБ, ПСВ): A – kondensatorių, Б – kabeliam, B - buityje. Labai tvirta ir mažai elastinga: (l/l)maksimum  3 proc. Triacetatinė plėvelė naudojama laidų ir kabelių izoliacijai, o taip pat ričių. Nebrangi. Atlaiko 115 C darbinę temperatūrą ir laiko apie 10 metų. Polietilentriaftilatinė plėvelė gaminama iš 4 – 20 mikro metrų storio. Atsparuma sšilumai 120 laipsnių. Polimidinė plėvelė – darbinė temperatūra didesnė už 200 laipsnių C, tg0,01 - 0,001. OLIGOMERAI Tai cheminiai junginiai, kurių molekulių storis yra vidutinis tarp 1000 ir 100. Tai tarpinė medžiaga tarp monomerų ir polimerų. Tarpiniai produktai, kurie dėl papildomos poliarizacijos virsta į polimerinius, neišskirdami jokių pašalinių produktų. Virsta į kietus , tvirtus gaminius. Patogu padengti transformatorius. Šiluminis atsparumas 120 – 140 laipsnių C, atsparumas laikui 125 – 135 s. t1000kg/cm2. E3 - 4 . Dauguma plastmasių pagaminta iš oligomerų. tg0,05. todėl oligomerai ir iš jų pagamintos plastmasės netinka aukštiems dažniams. TERMOREAKTYVINIAI POLIMERAI Medžiagos, kurios gaunamos polikondensacijos reakcijos metu iš fenolio. Polikondensacijos reakcijos medžiagos virsta iš dujinės ar skystos būsenos į kietą veikiant katalizatoriams ir temperatūrai. Po reakcijos medžiagos ataušinamos ir pakartotinai šildant ji neminkštėja, neskystėja. Prie labai aukštų temperatūrų ji apanglėja. Pagrindinė derva - termoreaktyv. Yra fenolio formaldehidinė derva yra bakelitas. Naudojama 120 dalių fenolioi ir 25 svorio dalys formaldehido, dar truputį įvedama šarminio katalizatoriaus (KOH, NaOH) . Maišoma intensyviai ir šildoma. Tokiame procese dervų išinys pereina stadijas A --> B --> C. A – pradinis mišinys, minkšta medžiaga, B – tarpinė stadija, kietėja. C – gatavas produktas, kieta termoreaktyvinė medžiaga. Anglies atomai jungiasi į erdvinę struktūrą E lygu 5,5 prie dažnio 50Hz ir temperatūros 20 C. tg  0,01. Lyginamoji varža  lygi 1013 cm. Epr10 – 20 V/mm. Šios dervos naudojamos lakų, sluoksniuotų plastikų gamyboje. Į presavimo miltelius įeina ir kt medžiagos: 1) rišančioji medžiaga 40 – 50 proc. Fenolformaldehidinės dervos. 2) užpildas (pjuvenos, mineraliniai užpildai (smėlis, gipsas), organinis užpildas 40 – 50 proc.) 3) pigmentas (mažiau už 5 proc) 4) tepalas (mažiau už 1 proc) 5) plastifikatoriai (25 proc) (suminkština medžiagą) . SLUOKSNIUOTI PLASTIKAI Technikoje naudojami 3 tipų – 1) getinaksas 2) tekstolitas 3) stiklo tekstolitas. Tai plastmasės gaunamos iš pluoštinių medžiagų plėvelių keleto sluoksnių, nupregnuotų sintetinėm dervom ir supresuotom aukštoje temperatūroje. 1) daromas iš popieriaus lakštų perteptų fenolio formaldehidine derva ir suspaustų. Tai elektrotechninė medžiaga. Tinka, kai dažnis 50 Hz, prie MHz netinka. tg0,1 – 0,3, kai dažnis 50Hz lyginamoji varža 1012cm , E4,7, Epr30 – 40 kV/mm. Jis buvo naudojamas ir elektrotechnikos įtaisuose, tačiau atsisakyta dėl nepatikimumo ir blogo elektrinio laidumo. Jis gaminamas iš lakštų, kurių storis 0,2 – 50 mm. Lakštų dydis 1 x 2 m. Į jį prasiskverbia drėgmė. 2) Tekstolitas. Fenolio formaldehidinė derva uždedama ant audeklo, suspensuojama daug sluoksnių. Gaminami įvairaus storio vamzdeliai, cilindrai, strypeliai arba kaip detalės arba kaip ruošiniai, iš kurių mechaniniu būdų gaminamos detalės. Ypatinga jo savybe – didelis atsparumas trinčiai, todėl naudojamos tekstolitinės įvorės, nereikia tepimo, mažai dėvisi. Detalės atlaiko žymiai geriau smūginę apkrovą lyginant su kt plastmasėmis. 3) Tai pagr medžiaga , iš kurios gaminamos spausdintinės montažo plokštės. Tai medžiaga pagaminta iš kelių stiklo audinio sluoksnių impregnuotų iš dervų (tai gali būti organinė derva arba kt) . Kadangi stiklo audinys yra aukštos kokybės dielektrikas, tai panaudojus užpildą šią organinę dervą, gauname sluoksniuotą plastiką – tekstolitą gerais šiluminiais ir elektriniais parametrais. Gali būti panaudotas kelių MHz dažnyje. Jis pasižymi aukšta darbo temperatūra 180laipsnių C. KARBA?NIDO FORMALDEHIDINĖ DERVA Tai termoreaktyvinė plastmasė. Gaminami pres milteliai. Plastmasės vadinamos aminoplastatisv elektrinės savybės geresnės už fenoplastus, nes tg0,02 – 0,2, kai dažnis – 1MHz. Aminoplastai atsparesni el lauko veikimui, nes paviršiuje išsiskiria dujos, kurios gesina lauką. Anilino formaldehidinė derva pasižymi geresniais el parametrais E3,5 , tg0,01 ,kai dažnis mažesnis už 100MHz. Atsparumas smūgiams (.....). Neorganiniai dielektrikai. Jų yra nedaug rūšių ir jie brangūs, tačiau naudojami dėl gerų savybių. Gali dirbti iki 1000 C temperatūroje. STIKLAI Iš stiklo masės gaminami labai geri dielektrikai. Stiklo gamybos ypatumai. Stiklas – neorganinė, amorfinė medžiaga, susidedanti iš oksidų, juos jungiant spec krosnyse prie aukštų temperatūrų. Stiklo pagrindą sudaro šie atomai Ir deguonies jonai. Kadangi deguonis dvivalentis, tai jungiasi kalcio (Ca) ,atrio (Na), kalio (K), ličio (Li) jonai. Kadangi atomø iðsidëstymas yra netaisyklingas. Tai medžaga amorfinë. Tai iš dalies apsprendžia fizines savybes. Jis minkštėja palaipsniui šildant. Stiklo sudėtis:1) grupių oksidai: a) stiklo masę formuojantys oksidai (SiO, BO3, Pb2O5) . b) šarminių metalų oksidai (Na2O , K2O) . Jie naudojami pagerinti gamybos technologijai. Kai kuriuos stiklus reikia virti 1500 C temperatūroje. Tačiau įbėrus šarminių metalų stiklas verda prie 400 – 500 laipsnių. C) žemės šarminių metalų oksidai (CaO, BaO) , d) kiti oksidai. Tam kad pagerinti savybes įvedami Pb2O5 , Al2O3 . stiklà gaminant naudojamos žliavos ne ti oksidų pavidale. Svarbiausios medžiagos – 1) kvarcinis smėlis SiO2 , 2) soda Na2CO3 3) potašas K2CO3 4) klintys Ca CO3 5) dolomitas Ca CO3 * MgCO3 6) boratas, lauko špatas ir kt mineralai. Stiklas verdamas abai didelės puoduose arba voniose , pakeliant temperatūrą iki skystėjimo būsenos. Iš skystos masės liejami stikliniai dielektrikai (plokštelės, laikikliai, izoliatoriai, korpusai ir kt) . Prieš kaitinant atskiros žaliavos rūšys yra susmulkinamos spec malūne, atskiriamos atitinkamo storio dalys, gerai sumaišomos ir kaitinamos iki skystėjimo temperatūros. Stiklas tinkamas gamybai, jei jo klampumas yra 108 plazų. Stiklo savybės – 1) stiklas kaip dielektrikas gali dirbti labai plačiame temperatūrų diapazone (nuo 400 iki 600 C) . stiklų yra labai mažas temperatūrinis linijinis plėtimosi koef – 0,5 iki 13 * 10-6 K-1. dėl kai kurių stiklų mažo plėtimosi koef, jie atlaiko stiprius šiluminius smūgius. KONSTRUKCINIAI STIKLAI Tai stiklai, kurie naudojami įvairioms konstrukcijoms. Kondensatorių izoliatoriai, rezistorių korpusai, elektrovakuuminės lempos. Konstrukciniems stiklams gaminti naudojami stiklai be B. H. Įvedama šarminių metalų oksidų. Jie palengvina stiklo virimą, tačiau dėl šarminių metalų atsiranda labai stipri , E, tg priklausomybė nuo temperatūros. Šarminių oksidų kiekis ribojamas iki 10 proc. Šarminių metalų jonai labai silpnai pririšti. tg kaitinant stiklus didėja, o -  mažėja. Bešarminiai stiklai – tai aliuminio, boro silikatiniai stiklai. Pavadinime pagrindiniai oksidai. Šie stiklai pasižymi labai geromis izoliacinėmis savybėmis. Tai aukšto dažnio dielektrikai . Tai rodo tg mažas dydis (5*103) prie aukšto dažnio 100 MHz. Kvarcinis stiklas. Jame nuo 96 iki 99,9 proc silicio oksido. Priklausomai nuo to proc arba smėlis, arba kalnų krištolas. Kvarco stiklą sunku virti, nes reikalinga labai tiksli ir labai aukšta temperatūra. Prie 1600 C ima skystėti, o 1720 ima intensyviai garuoti. Kv stiklas pasižymi gerais parametrais: temperatūrinis linijinis plėtimosi koef yra mažiausiais – 0,5*10-6K-1. Elektrinės savybės labai geros - 3,5 , tg4GHz. Lyginamoji varža - 1018cm. Epr15kV/cm. Atsparumas pramušimui. Kvarcinis stiklas praleidžia UV spindulius, dėl to jis technikoje plačiai naudojamas, nes kiti stiklai nepraleidžia, kai bangos ilgis 0,7 mikrometro. Elektrovakuuminiai stiklai. Tai stiklai, kurie naudojami meteliniams išvadams iš vakuuminių elektroninių įtaisų. Atlaikyti hermetiškumą aukštame intervale. Darbo metu dėl to įkaista iki l aukštos temperatūros. Norint panaudoti hermetiškumą, naudojami aliuminio silikatiniai stiklai. Suformuojama tokia stiklo masė, kad stiklo linijinis temperatūrinis koef būtų mažesnis už išvado koef. Tai reiškia, kad stiklas visame temperatūrų diapazone būna apgaubęs medžiagą. Pramonė gamina trijų rūšių vakuuminius stiklus. 1) volframinius (jų temperatūrinis koef lygus =40*10-7 2) molibdeniniai stiklai ( temperatūrinis koef 54*10-7) 3) platininiai stiklai. L savasis parametras – temperatūra, prie kurios stiklo lyginamoji varža sumažėja iki 1 Mm. Ši temperatūra yra maždaug nuo 200 iki 400 laipsnių. Stiklo pluoštas ir jo panaudojimas Tai dirbtinis pluoštas, kuris gaminamas iš išlydito stiklo. Technikoje jis labai plačiai naudojamas. Jis gaminamas iš nešarminio aliumo-boro-silikatinio arba stroncinio stiklo. Pluostas gaminamas:vienas iš jų- filjerinis. Šiuo atveju iš lydinio įdedama stiklo masė ir ji kaitinama aukšto dažnio lauke. Vonole turi apačioje daug (iki 200) kiaurimiu kurios vadinamos filjeromis. Vieno plaušelio storis 5-10 mikrometru. Auštant-sukietėja. Kad nebūtų visai kieti viniojama ant ritės taip gaunamas neneutrūkstamas stiklo pluoštas kurio ilgis iki 20 km. Šitaip gaunamas ištisinis pluoštas. Kitas būdas- kaitinant stiklo strypo galų apatinį iki stiklo lašo susiformavimo ir leidžiant jam kristi. Stabelinis stiklo pluoštas. Putimo būdas. Į vonelę su išlyditu stiklu pučiama karšto oro srovė-stiklas ištaškomas ir susiformuoja stabelinis pluoštas . Išcentrinis būdas. Stiklo masė įkaitinta sukama ir ties kraštais susiformuoja šis pluoštas. Sąvybės. Stiklo pluoštas yra naudojamas stiklo audiniui gaminti. O stiklo audinio sąvybės yra geresnės už naturalių audinių. Ji labai lanksti. Keletą kartų stipresnė už naturalius audeklus (vilną ir kitus). Labai aukštas šiluminis atsparumas. Trumpą laiką gali dirbti prie 500 oC (1-2 h), o ilgalaikis 250 oC. Trūkūmai. Ilgalaikės eksplotacijos metu stiklo plioštas sutrukinėja. Atsiranda įtrukimai, kurie mažina ilgalaikį atsparumą tempimui. Atsparumą tempimui dar blogina aplinkoje esanti drėgmė. Todel reikia stiklo audinį impregnuoti drėgmei atspariais lapais. Stiklo audiniui impregnuoti naudojamos organinės medžiagos. Stiklai (Neorganiniai dielektrikai)Kaip pagerinti stiklu savybes kad būtų galima naudoti aukštesniuose dažniuose? Kristalizuoti-padidinti stikluose kristalinę fazę. Tam kad stiklus kristalizuoti į stiklo masę įvedama priemaišų kurios yra kristalizacijos katalizatoriai. Katalizatoriai būna tokie- SiO2 ,AgCl ar kiti. Jie smulkinami labai stipriai, kad grūdelų skersmuo būtų į nanometrai, koncentacija 5*10-3 , susidaro 1015 kristalizacijos centrų. Kai kuriems stiklams gaminti katalizatoriai apšviečiami ultravioletiniais spinduliais (0,3 mikrometro). Taip pagaminti stiklai vadinami fotostiklais. Stiklai pagal panaudojimo sritį yra skirtsomi į 3 grupes: 1) kondensatoriniai-stiklai labai tinkami kondensatorių gamybai dėl to kad jų yra labai didelė dielektrinė skverbtis irmažas nuostolių kampas. Dielektrinė skverbtis yra nuo 150 iki 200 ir ji yra didesnė nei įprasta ,todėl, kad įvesta segnetodielektrikų (variocinkonato, švinotitonato) 2) konstrukciniai-jie gaminami plokštelių pavidale. Jų storis 0.2-0.5 mm, o plokštelių dydžiai 5x5cm.Stiklo pagrindinis mechaninis parametras atsparumas lenkimui lenk. =5. tg=3*10-3prie 1mHz dažnio, =1017*cm. Tai labai geri rodikliai. Tokie stiklai gali dirbti prie labai aukštų temperatūrų. 3) vakuminiai-elektroninių lempų korpūso medžiaga. Jie deginami su išvadu. Žėrutis ir žėrutinės medžiagos. Žėrutis- tai mineralinė kristalinė medžiaga, kurios ypatinga sąvybė yra skaidyti į labai plonas plokšteles, keliu mikronų storio. Pagal chemine sudėtį tai vadeninia aliumo silikatai( Al2O3 SiO2 ir vanduo) Be to į sukėti įeina Kalio oksidas. Būtentant vienvalentis K į kristalinę gardelę įeina tokiu būdu. Kad katijonai išsidėsto lygiagrečiose plokštumose Žėručio mineralų gamtoje randama virš 30 rušių. Dažniausiai naudojamos 2: muskovitas flogopitas. Į flogopitą dar įeina Magnio oksidas. Skiriasi sąvybės ir spalva. Muskovitas bespalvis, o flogopitas gali būti įvairių spalvų: nuo šviesaus gintarinio iki rudos. Kitą charakteringą žėručio sąvybę nulemia vandens molekulės. Prie aukštų temperaturų vanduo atsiskiria dėl ko žėručio plokštelė išsipučia. Tai atsitinka prie temperatūrų: muskovitui 600, flogopitui 900. Pablogėja ne tik mechaninės, bet ir elektrinės sąvybės. Elektriniai parametrai labai geri =6-7 tg:muskovitui 10-4 flugofitui 10-3 (abiem prie 1MHz) atsparumas pramušimui 150 kV/mm, lyginamoji varža =1013-1015 /cm. Gamtoje randamas didelių akmenų pavidalu, skiadomas į plokšteles 0.1-0.5 mm storio. Toks žėrutis apžiūrimas ir rušiuojamas. Atrenkami bedefektiniai ir t.t. Šitas plokštės po rušiavimo yra štampuojamos į keturkampės formo plokšteles , kurių matmenys nedidesni nei 50cm2 .Tokios plokštelės technikoje, elektronikoje naudojamos: kondensatorių gamybai, variklių, dielektikas aukštos įtampos. Naudojami mikanitai- žėrutinės medžiagos (klijuotas žėrutis) Lankstumui išgauti paklojamas stiklo audeklu ar kitokiu audeklu. Gaminant žėruti lieka daug atliekų, jos smulkinamos ir daromas žėrutinis popierius. Dalelės smulkinamos iki mikronų dalių, nusausinama ir formuojamos. Žėrutinio popieriaus savybės prastesnės nei paprasto žėručio. Tačiau pakankamos. Žėručio plastikas gaunamas:į susmulkintą žėrutį įpylus įvairių dervų, kvarco smėlio ir presuojant gaunama kieta žėrutinė medžiaga- mikaleksas. Jis gaminamas storų plokštelių pavidalu (1cm) . Jos naudojamas siųstuvų detalėms, kitamos talpos kondensatoriams gaminti Sintetinis žėrutis. Kadangi žėrutis yra brangus mokslassurado būda susintezuoti žėrutines medžiagas: 1)fluorflogopitas- sintezuojant žėrutį gautas fluorflogopitas nekeičia sąvybių iki 1000 oC. Be to flogopite nėra chemiškai surišto vandens. Todėl sąvybės išsilaiko iki 1000oC ir elektrinės sąvybės dar geresnės nei muskovito =7,5 tg=10-4.=1017*cm. Epr=160kv/mm; iš jo gaminami aukšto dažnio kondensatoriai, variliuose apvijų izoliacija. Daug atlieku -mikanitai(žėrutiniai popieriai ir klijuojamasis žėrutis) Asbestas- pluoštinė medžiaga atlaokanti aukštas temperatūras 300-500 oC. Keramika-tai yra dielektrikas kieta tanki medžiaga gaunama sukepinus keletą neorganinių medžiagų mineralų ir oksidų pavidalu. Keramika sisideda iš 2 fazių:kristalinės ir amorfinės. Kristalinės fazės yra daugiau ir ji sudaro 50-80%. Žodis kramika iš molio. Į keramiką molis gali ir neįeiti, bet jos taip vadinamos dėl sąvybių ir gamybos technologijos.Mineralai įeinantys į keramikos sudėtį: 1) kvarcas 2) molžemis 3) talkas 4) cirkonio, bario, kalcio, magnio oksidai 5) visa eilė karbonatų. Papratai keramikai gaminti naudojama standartinė technologija. Jos etapai: 1) komponenčių s mulkinimas, maišymas ir smulkus malimas 2) ruošinių gaminimas iš keramikos gaminami ruošiniai po to iš jų presavimo ar formavimo būu formuojami gaminiai 3) gaminių džiovinimas 4) pirminis sukepinimas (talpinami į krosnį kurios temperatūra 1100 laipsnių ir atliekamas pirminis sukepinamas. Vyksta gaminio matmenų sumažėjimas 10-15 oC) Po sukepinimo atliekams paviršiaus glazūravimas tam, kad apsaugoti nuo drėgmės 5) atliekamas mechaninis apdorojimas poliravimas 6) esant reikalui metalizuojami kai kurie paviršiai . Įdeginama metalų ar jų lydinių turinti pasta į paviršių 7) galutinis sukepinimas po kurio joks mechaninis apdorojimas neįmanomas nebent šlifavimas. Kai kurios komponentės tirpinamos vandenyje arba Rugštyse. Elektronikoje naudojamos keraminės medžiagos skirstomos į 4 grupes: 1)aukšto dažnio(AD) kondensatorinė keramika-tai kondencatoriams gaminti virš 1 MHz 10MHz iki 100MHz mažas nuostolių kampo tangentas(10-4) prie 1 ir daugiau MHz dielektrinė skverbtis =20-250 -temperatūrinis dielektrinės skverbties koeficientas Galima susintezuoti keramikos masę su norimu temperatūriniu koeficientu(pakankamai tiksliai ir stabilus) Geriausia kai =0, tačiau nevisada taip. Termokondencacijos sąlyga C=-L L>0 Ričių induktyvumas jas šildant didėja =-3300*10-6 K-1 =-1500*10-6 K-1 =-750*10-6 K-1 =-470*10-6 K-1 =-330*10-6 K-1 =-220*10-6 K-1 =-150*10-6 K-1 =-75*10-6 K-1 =-47*10-6 K-1 =-33*10-6 K-1 =-020*10-6 K-1 =33*10-6 K-1 Norint parinkti reikiama temperatūrinį koeficientą reikia, kad talpų suma ir temperatūrinis koeficientas būtų reikiami. Keramikos su dideliu temperatūriniu koeficientu (-1500 iki –3300) vadinamos nestabiliomis. Nuo –750 iki 150 termokompensacinėm, nuo –75 iki 33 termostabilios keramikos, t.y. kondencatoriai yra stabilūs 2)žemo dažnio kondencatorinė keramika-pasižymi didele dielektrine skvarba (1000-5000) deka to, kad į sudėtį įvesta sagnetodielektrikų tai įvairūs titonatai cirkonatai neopatai. Šios keramikos temperatūriškai labai nestabilios ir  nuo temperatūros –50oC iki +100 oC gali keistis 20-50% 3)aukšto dažnio konstrukcinė keramika 4)žemo dažnio konstrukcinė keramika.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!