Medžiagotyros kursą galima suskirstyti į teorinį ir taikomąjį. Teorinė dalis nagr statybinių medž struktūros susidarymo ir kitimo bendruosius dėsnius, tiria medž būseną, fizikines ir mechanines savybes, irimą, deformatyvumą, technologinius procesus ir jų įtaką. Taikomoji nagr tyrimo metodus, struktūros susidarymo, technologinių gamybos procesų parinkimą medž savybių keitimui. Statybinių medž tyrimui naudojami fizikiniai tyrimai(nustatoma medž struktūra) arba fizikiniai mechaniniai tyrimai(nustatoma medž pagr. savybės). Specialistas turėtų suvokti medž savybių techninį modelį, rodiklius, pagal modelį yra sudaroma medž struktūra. Tokia struktūra pasižymi atitinkamomis savybėmis.
Medž mokslas siekia sudaryti optimalią struktūrą, geriausių savybių medžiagą.
Medž dujinę būseną nusako fizikiniai dydžiai, kurių pagr.yra temperatūra, entropija, slėgis, tūris. Entropija-tai termodinaminės pusiausvyros būsenos funkcija, apibūdinanti izoliuotoje sistemoje vykstančių procesų negrįžtamumą. Būsenos parametrai, sudarantys rinkinį, būtiną ir pakankamą sistemos būsenai įvertinti, vadinami nepriklausomais, o jų skaičius nustatomas empiriškai. Vienalyčių dujų ar skysčio būseną nusako tūris ir slėgis. Termodinaminės pusiausvyros atveju būsenos parametrus sieja atitinkamos priklausomybės, išreiškiamos matematinėmis lygtimis.
DUJINĖ BŪSENA yra medž energetinė būsena, pasižyminti tuo, kad molekulių sąveikos energija yra mažesnė už jų kinetinę energiją. Dujų molekulės juda greičiais, pakankamais nugalėti tarpusavio traukos jėgas. Dujinės būsenos medž molekulės judėdamos netvarkingai susiduria ne tik su indo sienelėmis, bet ir tarpusavyje. Kuo didesnis dujų slėgis, tuo mažiau molekulės susiduria. Dujinės būsenos medž apibūdina slėgis, tūris ir temperatūra. Šių parametrų ryšio pobūdis priklauso nuo molekulių tarpusavio sąveikos įtakos ir judėjimo. Jei dujinės medž temp mažesnė už kritinę, jos slegiamos virsta skysčiu. Kai temp pakyla iki kelių tūkst.laipsnių, molekulės pradeda jonizuotis, atsiranda papildomos sąveikos jėgos, dujinė medž virsta plazma. Statybinėse medž dujinė fazė dažnai sudaryta iš oro, vandens garų ar kitų dujų, pvz.vandenilio.
SKYSTOJI FAZINĖ BŪSENA yra tarpinė tarp kietų ir dujinių medž. Daugeliui fizikinių savybių skysčiai yra tarpiniai. Arti kieto kūno lydymosi temp daugelis skysčio savybių yra artimos tos medž savybėms. Skystis kaip ir kietos būsenos medž turi laisvąjį paviršių, pasižymi tūriniu tamprumu ir mažu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!