Konspektai

Medžiagų mokslas. Teorija

10   (1 atsiliepimai)
Medžiagų mokslas. Teorija 1 puslapis
Medžiagų mokslas. Teorija 2 puslapis
Medžiagų mokslas. Teorija 3 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 ANGLINIAI PLIENAI Plienas tai geležies, anglies ir kai kutų priem.,lidinys,kuriame yra 2,14%C anglies. Kai plieno sudetyje be C ir Fe yra tik nuolatiniu gamybos metu atsirandančių priemaišų, tai toks plienas vadinamas angliniu. Kai lydant plieną yra papil.,pridedama lygiravimo elementų, pvz.:chromo arba nikelio, plienas vadinamas lygiruotu. Anglinis plienas pigi ir plačiausiai naud., metalokonstrukcinė medžiaga. Jis yra ne toks stiprus kaip to paties anglingumo lygiruotas plienas. Tačiau yra tąsesnis ir atsparesnis smūginei apkrovai, plastiškesnis ir lengviau apdirbamas spaudimo ir pjovimo būdais. Didelis anglinio plieno trūkumas yra mažas įgrudinamumas. Jie užsigrūdina ne didesni nei 5-12mm gylio. Todėl iš jų daroma tik smulkios,termiškai gerinamos detalės arba mažų apkrovų, stambesni, negrūdinami gaminiai. Anglinio plieno rūšys skirstomos atsižvelgiant į gamybos būdą, išoksidinimo laipsnį, žąlingųjų priemaišų kiekį, taip pat į anglingumą nuo kurio priklauso plieno naudojimo sritis. Plieno gamyba iš ketaus ar .....laužo remiasi oksidacijos procesais, todėl prieš išpilstymą plienas turi būti išoksidinamas. Į išlydytą metalą pridedama deguoniui giminingų elementų:mangano, silicio, ir Aliuminio. *mažangliai plienai 0,05-0,25%C jie populiariausi ir visiškai neužsigrūdina. *vid.anglingumo plienai – 0,3-0,55%C *spyruokliniai plienai (tarpiniai plienai) – 0,6-0,75%C *0,8-1,35%C labai kieti plienai ir jų apdirbimas problematiškas. Jie trapūs ir beveik nenaudojami. Angliniai plienai naud.,įrankiams gaminti. Neatsparūs korozijai. *kai pliene yra iki 0,05%C tai toks plienas vad.,neanglingas plienas arba technine geležimi. Dėl didelės magnetinės skvarbos jis naud.,elektrotechnikai. Kai pliene yra iki 0,05-0,25%C – tai mažanglis plienas ir pagal paskirtį skirstomas į 3 pagr.rūšis: *štampuojamasis *statybinis *cementuojamasis Cementavimas – tai plieno terminio apdirbimo technologija, tikslas gauti ploną kietą sluoksnį plieno paviršiuje. Štampuojamieji – tai plienaqi skirti giliam ištempimui,šaltam deformavimui,svarb.,jų savybė didelis plastiškumas. Statybiniais – vad.,masinės technologijos būdu gaminami paparastos kokybės angliniai plienai,skirti statybinėms konstrukcijoms. Šių plienų aukščiausias kenksmingumų priemaišų leistinos ribos Sieros iki 0,05%, Fosforo iki 0,04%. Pagrindinė savybė – geras suvirinamumas. Lengvai suvirinamas. Ir parodo plieno kokybę. Termiškai gerinant šių plienų stiprumą galima padidinti 1,5karto. Cementuojamieji – tai plienai kuriems taikomas terminis apdirbimas cementavimas ir šiaip skirti gaminti tokioms mašinų dalims, kurios turi būti ir atsparios dilimui ir dinaminei ar smūginiai apkrovai. Šiuo atveju plieno paviršiūje formuojasi plonas geležies karbido, cementito sluoksnis, o detalės šerdis lieka tąsi ir plastiška. Vidutinio anglingumo plienai, kai anglies yra nuo 0,05-0,25%,tokie plienai vad.,termiškai gerinamais plienais,nes anglies koncentracijos pakanka, kad būtų atliktas terminis apdirbimas,grūdinimas arba atleidimas. Pliene kur anglies koncentr.,ne didesnė kaip 0,6% C yra vad.,konstrukciniais.(0,3-0,55%C) Plienai kur C konc.,daugiau nei 0,8%vad., įrankiniais. Jie skirti gaminti įrankiams. Pagr.,savybė didelis kietumas. Paparastai anglinių įrankinių plienų konc.,nebūna didesnė 1,35%C, nes plienas pasidaro per daug trapus. Anglinius įrankinius plienus sudetinga apdirbti pjovimo arba deformavimo būdais. Tarpinę grupę tarp konstrukcinių ir įrankinių plienų sudaro spyruokliniai plienai kuriuose anglies konc. 0,6-0,75%C. Pagr.savybė didelis tamprumas. LYGIRUOTAS KONSTRUKCINIS PLIENAS Lygiruotais vadinami tokie plienai, kurio sudetyje, be Fe ir C ir pastarūjų priemaišų, yra papildomų lygiravimo elementų. Šie lygiravimo elementai keičia plieno mechanines ir fizikines savybes. Konstrukciniai plienai dažn.,lygiruojami Cr,Mn,Si,Ni; rečiau W,Mo,Va. Konstrukcinis plienas lygiruojamas: 1.norint padidinti plieno stiprumą 2.padidinti įgrūdinamumą 3,leisti gaminį grūdinti alyvoje. Kai plienas stipresnis galima padidinti arba sumažinti gaminio matmenis. Padidėjus įgrudinamumui ir termiškai apdirbant, gaunamos vienodos savybės visame stambesnių matmenų gaminio skerspjuvyje. Grūdinant alyvoje susidaro mažesni įtempimai ir mažesnės deformacijos, nei grūdinant vandenyje. Todėl labai sumažėja neištaisomo defekto ir broko. Pagr., konstr, plienų lygiravimo trūkumas tas, kad padidėjus plieno stiprumui sumažėja smūginis tąsumas, atsparumas nuovargiui, bei dinaminei apkrovai. Angliniai plienai tąsesni ir plastiškesni už vienodo anglingumo lygiruotus plienus. Jei techninės sąlygos leidžia, naud., pigesnis ir tąsesnis anglinis plienas. Tik Ni padidina plieno tąsumą ir stiprumą. Todėl konstr.,plienų sudetyje gali būti iki 4,5%Ni. Plieno tąsumą taip pat didina ir chromas, bet tik tada kai jame yra daugiau Cr5% - tai plienas vad., gausiai lygiruotu plienu. 13%Cr – nerudyjantis plienas. Jo tikslas būti atspariam korozijai. Cr18Ni10T – nerūdyjantis ir brangus plienas. Tūri gerą tąsumą. Atsparus korozijai. Nebijo aukštų, žemų temperetūrų. Cr18Ni9 (18-9) – pigesnis.atsparus cheminei korozijai. Geras smūginis tąsumas, bet nelabai atsparus aukštoms temperatūroms. Manganas didina plieno stiprumą ir ypač takumo ribą. Taip pat atsparumą dilimui. Turi didelę įtaką temp.,atsparumui, padidina įgrūdinamumą. Trūkumas: Mn skatina austenito grudelio augimą kaitinant,gaunama stamb g, bei skatina atleidimo trapumą po grūdinto plieno aukšto atleidimo. Konstrukciniame pliene – iki 1,8%Mn. Silicis didina plieno stiprumą bei tamprumą, šiek tiek padidina įgrūdinamumą ir atsparumą grūdinto plieno atsileidimui. Kaitinant skatina C išdegimą iš plieno paviršiaus, todėl pasunkėja Si lygiruotų plienų term., apdirbimas, jas sunkiau tekinti ir deformuoti. Konstrukciniuose plienuose Si būna iki 10%Si. Kitaip sumažėtų plieno tąsumas. Chromas pagr., konstrukcinių plienų lygiravimo elementas, kai jo yra iki 2,5%. Jis didina smūginį tąsumą, atsparumą dilimui, stiprumą ir įgrudinamumą.Jei Cr yra >13% tai plienas tampa nerūdijančiu. Cr,Mn, ir Si yra pagrindiniai ir pigiausi lygiravimo elementai. Norint atlikti konstrukcinio plieno lygiravimą iš pradžų rerikia įvertinti Cr šitie pagrindiniai lygiravimo elementai netinka. Tuomet renkamės brangesnį. Nikelis vienas iš labiausiai pageidautinų elementų. Jis ne tik padidina stiprumą ir smūginį tąsumą, bet ir sumažina trapumą šaltyje. Nikelio lygiruotus plienus galima grūdinti lėčiau aušinant, jie mažiau susikraipo, mažesnės deformacijos. Jie yra nelabai jautrūs terminio apdirbimo rėžimo pokyčiams ir yra platesnės jų kaitinimo t0 ribos. Todėl nikelis lygiruoto plieno yra ekonomiškesnis ir paprastesnis term., apdirbimas ir susidaro mažiau term., apdirbimo defektų. Nikelio lygeruoti plienai labai tinka cementavimui. Jis nedaug sumažina plieno plastiškumą, todėl netrukdo šaltam ir karštam deformavimui. Šiek tiek apsunkina apdirbimą pjovimu. Įgrudinamumą didina nedaug. Platesnį nikelio panaudojimą kaip pagr., lygiravimo elementą stabdo jo didelė kaina. Nikelio kaina yra 300 kartų didesnė. Trūkumas: skatina atleidimo trapumą. • Bet kokia priemaiša plastiškumą mažina. • Metalo plastiškumas priklauso nuo metalo stiprumo. Metalas plastiškesnis, kai grūdelių orentacija yra vienodai orentuota. Grūdeliai bet kaip orentuoti. • Laisvoji energija parodo ar medž., yra stabilioje būsenoje ar ne. Keičiasi energijos lygis. • Kietumo ir stiprumo ryšys tiesioginis. Jei didieja kiūetumas, didėja ir stiprumas. Molibdemas... (lygiravimo elementas) Tai vienintelis lygiravimo elementas, naud., retai, tik katilų tipo plienuose. Jo yra iki 0,6%. Dažniausiai jis yra taikomas komplektiškai su kitais lygiravimo elem., tada jo būna nuo 0,2-0,3%. Molibdemas labiausiai padidina įgrūdinamumą ir atsparumą valksnumui (medž.,savybė, kai medž., dirba prie aukštų t0 tai tada keičiasi takumo riba (ji sumažėja)) t0 nuo 5000C. Garotiekiai vamzdynuosi – valkšnumo pvz. Padidina C lydinių atsparumą aukštesnėje temperatūroje, padidina stiprumą ir beveik nesumažina plastiškumo. Svarbi savybė sumažina atleidimo trapumą. Todėl kaip papild., elementas labai pageidautinas Chromo Nikeliniuose plienuose. Vidiniai įtempimai atsiranda štampavimo,presavimo metu. Kai detalės suvirinimas arba apdirbimas pjovimu, jos veikiama šiluma ir tūriai plečiasi nevienodai. Atleidimas – kai kaitinam detalę iki aukštos temp., ir po to vyksta ataušinimas. Gali padidėti trapumas dėl lėto aušinimo, todėl keičiasi plieno struktūra. Ji yra austenitinė struktūra. Terminiu apdorojimu vad., metalo įkaitinimas iki tam tikros t0 ir aušinimas tam tikru greičiu, kad pasikeitus jos struktūrai būtų gaunamos jos savybės. Terminio apdorojimo paskirtis šaltai deform., metalui grąžinti plastiškumą. Toks metalas veliau lengvai apdirbamas. Kita paskirtis padidinti metalo kietumą ir stiprumą. Kuo didesnis metalo kietumas tuo jis atsparesnis dilimui. Kita paskirtis sumažinti vidinius įtempimus, kurie atsiranda po suvirinimo, lenkimo, štampavimo ir kt., procesų. Termiškai apdorojant gaunamos optimalių savybių struktūros. Paskirtis dar viena: suteikti naujas ir paryškinti esamas fizines ir chemines savybes. Austenitas – Rm vid., Amax ≈ 25-30%, K.C.Umax Perlitas – Rm vid., A ≈ 10-15%, K.C.Uvid. Martensitas – Rm max., A ≈ 1-3%, K.C.U min. Cheminė sudėtis lieka pastovi. Terminis apdorojimas brangi operacija ir taikoma ypač kokybiškoms detalėms. Mašinų ir prietaisų gamybos įmonėse,term.apdor.taikomas, kai norima palengvinti gamybą arba suteikti gaminiui pagrind., savybes. 1-uoju atveju term.apd.vad. – paruošiamuoju 2-uoju – baigiamuoju Netinkamas term.apdorojamas gali niekais paversti visą gainį pagaminti įdėtą darbą. Term.apdor.technologijoje yra 3 operacijos. • kaitinimas • išlaikymas • aušinimas Keičiant operacijų reikšmes ir sąlygas, gauname term.apdor.tech.procesą. Plienui taikomi 4 pagr.apdorojimo procesai: • atkaitinimas • normalizavimas • grūdinimas • atleidimas Atkaitinimas yra lečiausias gaunamas minkščiausias, plastiškas, nestiprus, be vidinių įtempimų, stab.sandaros plienas. Svarbiausi plieno atkaitinimo būdai: • homogenoracinis • įprastinis (visiškasis) atkaitinimas • izoterminis atkaitinimas • dalinis • rekristalizacinis • įkaitinimas ?įele? • steroidinis vid.kaitinimo greitis:Vįk.=200-2500C/h Vauš.= 500c-1000C/h 5-rekristalizacinis Homogeniracinis atleidimas trunka ilgai ir vyksta aukštoje t0. jis brangiai kainuoja. Kai kuriems plienams t0 gali būti iki 12500C. Jis taikomas legiruoti plieno ?likvacijai? Šalinti. Dažniausiai taikomas įprastinis atkaitinimas. Plieno įprast.t0 parenkama nuo 750-7800C intervale. Normalizavimas – plieno įkaitinimas iki vienaustenitinės sand., pakankamas išlaik., ir aušinimas ore. Term., apdorojimo metu susidaro smulkesnis perlitas. Įkaitinimo temperatūra parenkama Normalizuojant sustiprinamas per minkštas po kaitinimo plienas arba suminkštinamas per deform., sukietintas plienas, pašalinami vidiniai įtempimai. Normalizuojama sparčiau nei atkaitinama, greičiau atlaisvinamos atkait.krosnys. Pagal aaeuropos reikalavimus viso konstr., plieno profiliniai gaminiai normalizuojami. Prie didesnio C (anglies) kiekio yra aukštesnė t0. Grūdinimas – tai įkaitinti iki austenitinės sandaros ir pakank.t0 išlaikyti plienui staigus aušinimas greičiu didesniu už kritinį aušinimo greitį. Proceso metu susidaro kiečiausio bei stipriausio, taip pat trapi martensitinė sandara. Martensitas gali susidaryti tik kintant staiga aušinamam austenitui. Nei feritas, nei cementitas aušinami bet kuriuo greičiu, nesikeičia. Todėl plienas grūdinimui turi būti įkaitintas iki tokios t0 kai struktūroje susidaro austenito sandara. taškas 102.14%. Pirmiausiai jame buna nuo 3-3.5% anglies. Budingiausias ketaus bruozas didelis trapumas, del kurio jis neapdirbamas kalimo budu. Dirbiniai is ketaus gaminami tik liejimo budu,del geru liejamuju savybiu ketus masinu gamyboja yra placiausiai naudojamas liejamasis lidinys. Pagal gaminimo buda ir susidarancia struktura yra skiriama dvi ketaus rusis: 1). cementinis ketus, kuriame visa C su Fe sudaro jungini Fe3C. Jis del sviesaus blizganvio buvio vadinamas baltuoju; 2).grafitinis ketus,kuriamia didesne C dalis yra laisvo grafito pavidalu, jo pagrindine atmaina del polko luzio vadinamas pilkuoju ketu. Cemantinis baltasis ketus susidaro tada kai islyditas ketus kristalizacijos metu yra sparciai ausinamas, arba kai jo sudetyje yra nedaug grafitizacija skatinancio silicio, ypac kai ketuje yra maziau anglies. Kietumas apie 500Hb. Grafitine ketui budinga savybe, kad jo strukturoje yra laisvo grafito itaka. Grafitinis ketus yra gaminamas dviem technaloginiais budais: 1).liejant reikiamos sudeties islydita lidini; 2).liejant baltaji ketu, kuris veliau yra grafitizuojamas, lauzant ji aukstoje temperaturoje. Grafitas minkstas 3-5Hb ir nestiprus, todel jo intarpai metale galima vertinti kaip sio metalo pagrindo ipjovimus. Kuo kietuje daugiau grafito tuo stipresnis metalinis pagrindas. Pilkasis ketus-tai grafitinis ketus su ploksteliniu grafitu yra pigiausia, geru liejamu savybiu konstr.medziaga .Palyginus su plieno liejiniais,pilkasis ketus yra 1,5 krt. pigesnis ir geresniu liejamuju savybiu.Kietumas 150-250Hb. Stiprusis ketus-tai grafitinis ketus su rutuliniu grafitu.Si pilkojo ketaus atmaina gaunama iprastos sudeties islydita ketu pries ispilstyma modifikuojant.modifikuoti galima ivairiais elementais.(Mg,Ca,Ba,Li) ir kt.Del geru mech. tech.savybiu jis pakankamai stiprus ir plastiskas.Stiprusis ketus daug kur pakeicia plieno ar kaliojo ketaus liejinius.Kietumas 140-360Hb σb=360Mpa sant.pailg.=20% Kalusis ketus-tai grafitinis ketus,kuriame grafitai yra drybsnių arba trupinelių pavidalu.Jis gaunamas liejant gaminius is baltojo ketaus ir veliau specialiu rezimu atkaitinant.Drybsniu formos grafito itakai nesudaro astriuju pjovimu pagrinde ir ir maziau ji pazeidzia nei kitus su ploksteliniu grafitu.Todel ketus su dribsniniu grafitu yra stipresnis ir atsparesnis smuginei apkrovai.Is jo gaminius gaminti kalimo budu taip pat negalima.Kietumas 100-320Hb. Vermikuliarinis-ketus arba ketus su vermikuliariniu grafitu pagal sudeti yra tarpinis tarp pilkojo ir stipriojo ketaus,mechanines jo savybes yra artimesnes ketui su rutuliniu grafitu.O liejanines –pilkajam ketui. Vermikuliarinis grafitas – kitaip dar vad.,adatiniu. Kietumas 140-320Hb. S – statybinis L – vamzdynų plienas B – armatūrinis D – lakštinis.. X5CrNi18 – 10 X5 – anglies koncentr. Cr – 18% Ni – 10% C – yra 0,05%, nes 0,01*5 PLIENO DEFORMAVIMAS-apdirbant spaud.budu metalai ikaitinami tam,kad sumazintu pasipriesinima deformacijai ir padidetu metalo plastiskumas,taip pat kad vyktu rekristalizacija.Kylant temp.anglinio plieno stiprumas (stiprumo riba σB 440MPa→20-40Mpa). Medziagu sant.pailg.padideja nuo 32%-65%.Plastiskumas padideja 2krt.Pasipriesinimas deformacijai sumazeja 10krt. Valcavimas-tai apdirbimas spaudimo budu procesas,kai ruosinys yra plastiskai deformuojamas kietinant iš tarp besisukančių valcų. Valcavimo būdai: • išilginis • skersinis • skersinis – sraigtinis Deformuojant didėja plastiškumas. Valcuoti profiliai: loviai dvitėjai kampuočiai ir t.t. PRESAVIMAS - tai metalo apdirbimo spaudimo būdu procesas, kai ruošinys išspaudžiamas iš uždaros ertmės pro matricoje esančią kiaurymę. Presavimo būdu yra gaminami strypai vamzdiniai ir sudetinės formos profiliai. Dvi pagrindinės presavimo schemos: • tiesioginis • atvirkštinis presuojant ruošinys iš visų pusių gniuždomas jame susidaro erdvinis gniūždymo įtempimo būvis, dėl to padidėja gniūždomos medž.plastiškumas. todėl presavimo būdu galima apdirbti ne tik trapias medž.,bet ir supresuotą marmūrą. Gaminiai presuojami iš molibdemo, valframo, tantalo ir kt.metalų ir lydinių.kurie sunkiai apdirbami kalimo bei valcavimo būdais. Iš marmuro dažn.gaminamos grindų plytelės. Metalai keramikoje yra presuojami. Presuojant ruošinys yra gniūždomas, plastiškumas padidėja, pagerėja deformavimas. Atvirkštinis presavimas geresnis,nes galima panaud.mažesnę jėgą, mažesnio pajegumo įrenginį. Ir šis būdas ekonomiškesnis. TRAUKIMAS - tai apdirbimo spaudimo būdu procesas, kai ruošinys pratraukiamas pro įrenginyje esamą kiaurymę, kurios matmenys mažesni nei ruošinio matmenys. Taip gaunama detalė. Traukiant ruošinio plotas mažėja, o pats ruošinys ilgėja. Traukimo įrankis vadinamas traukimo akute, arba filjere. Dažniausiai lydiniai traukiami šalti, l.retai įkaitinti. Kad būtų mažesnė trintis ruošiniai tepami mineraline alyva, emulsija, grafitu, yra valcuota viela, strypai ir besiūliai bei suvyrinti vamzdžiai Traukimo būdu galima apdirbti ne tik strypus bet ir sudėt., profilio vamzdžius. Traukimas naud., gaminant vielą. Mažinant vielos skersmenį, viela pailgėja. Svarbiausias trukimo įrankis fijerė. Traukiant filjerė skylėje plastiškai deformuojamas metalas, būna gana didelės trinties jėgos, pakyla t0, filjerė greitai dyla.Traukimo staklynai: Būgniniai – traukiama viela ir nedidelio skersm.vamzdžiai vyniojami į ritinius. Grandininiai – su tiesiniu traukimo įtaiso judesiu traukiami storesni strypai ir vamzdžiai, kurių negalima suvynioti į ritinius. KALIMAS – tai metalo apdirbimas spaudimo būdu, kai įkaitintas ruošinys plastiškai deformuojamas kujo penčių smūgiais. Šitaip pamažu jam suteikiama reikalinga forma. Kalamas metalas nevaržomai teka tarp penčių į visas puses. Kalimo būdu apdirbamas lietas ar valcuotas metalas. Kalant lieto metalo dendritinį struktūrą susmulkiname ir virsta pluoštine, kuri pasižymi kur kas geresnėmis mchaninėmis savybėmis.nukalti ruošiniai vadinami kaltiniais, kurie veliau apdirbami mech. Apdirbant kalimo būdu, matmenys nebūna l.tikslūs,bet šis būdas l.universalus,nereikia brangių įrankių nei didelės galios įrenginių. Kalimas skirstomas į: * Rankinį * Mašininį Rankiniu būdu kalami smulkūs kaltiniai vienetinėje gamyboje ir atliekant remonto darbus. Mašininis.Šiuo metu pramonėje daugiausiai taikomas mašininis kalimas pneaumatiniais ir gariniais kalimo kūjais arba hidrauliniais presais. Svarbiausios kalimo operacijos: * susodinimas * ištęsimas * pramušimas * lenkimas * susukimas * atkirtimas * kalviškas suvirinimas Kas gaminama. Gariniais kūjais kalami – maži kaltiniai. Hidrauliniais presais – dideli. Paprastai kalimo būdu gaminami tik ruošiniai, kurie paskui galutinai apdirbami mechaniškai. Kalimas svarbus sunkiojoje mašinų gamyboje:hidroturbinų ir garo turbinų velenai, turbinų diskai ir kt.) ŠTAMPAVIMAS Štampavimas yra kelių rušių: Karštasis štampavimas tai toks apdirbimo būdu procesas, kai įkaitintas ruošinys plastiškai deform.,spec.,įrankiu vad., štampu. Štampas susideda iš viršutinės ir apatinės dalių, atskirtų skiriamąja plokštuma. Abiejose štampo dalyse daromos specialios išėmos, kuriose ir pakeičiama ruošinio forma. Štampavimas lyginant su kalimu turi daug pranašumų: * gerokai našesnis * kaltiniai gaunami vienodesni ir tikslesni * štampuoto kaltinio matmenų tolerancijos 3-4 kart mažesnės nei kalto. Štampas - brangiai kainuojantis įrankis. Jis tinka tik vienam konkrečiam kaltiniui gaminti. Naudojami valcuoti strypai.Šiuo būdu gaminami ruošiniai įvairioms automobilių,traktorių,staklių,žemės ūkio mašinų, lėktuvų ir kitų mašinų detalėms masinėje gamyboje. Karštojo štampavimo būdų klasifikacija: * štampavimas gariniais kūjais * alkūninis karštojo štampavimo presais * horizontaliojo kalimo mašin. * frikciniais presais * hidrauliniais presais * kalimas ir štampavimas kalimo valcais * karštojo štampavimo automatais ir specialūs štampavimo būdai. Šaltasis štampavimas – tai toks štampavimas, kai ruošiniai prieš štampuojant neįkaitinami. Daugumos metalų štampavimas šiuo būdu atitinka šaltosios plastinės deformacijos sąlygas. Nors šaltas plienas yra beveik neplastiškas(neįmanoma jo l.deform),bet gerai suprojektavus techn.proc., ir visiškai išnaudojus medž., plastiškumą galima pagaminti l.daug įvairios formops ir įv.,matmenų gaminių. Be to, šiam procesui nereikalingi aitinimo įreng., ruošinių pav.,nesioksiduoja ir nenuanglėja.Todėl šaltasis štampavimas vcis plačiau taikomas pramonėje. Šaltasis štamp.,skirstomas : * į tūrinį * ir lakštinį štampavimą. Svarbiausios šaltojo tūrinio štampavimo operacijos yra: *šaltasis išspaud., * vietinis susodinimas * šaltasis tūrinis formavimas. Šiuo būdu gaminamos sudetingos formos detalės atviruosiuose ar uždaruosiuose štampų latakuose. Gaunami tikslesni matmenys ir glotnesni paviršiai nei karštai štampuojant. Reikalingas didelis slėgis. Gaminamos iš plastiškų spalv.met.ar jų lydinių nedidelės detalės tiksliosios mechanikos prietaisams, radiotechnikai ir kt. Lakštinis štamp. – tai plokščių ar trimačių detalių ar ruošinių gamyba štampais iš lakštų, juostų ar nemetalinių medž. Džniausiai štamp.iš plonų, rečiau iš storesnių ruošinių. Šiuo budu gaminama pvz.: rankinio laikr.rodyklės, sunkvežiamio rėmas,lėktuvo fiuzeliažas). Lakštinio štamp.operac.skirstomos i 2 grupes: *atskyrimo (atkirpimas,iškirtimas, pramušimas,įkirtimas,apkirpimas ir kt.) * formos keitimo (lenkimas,tempimas,atrietimas,apspaudimas,reljefinis formavimas). METALŲ SUVIRINIMAS Suvirinimas – tai detalių neišardomo sujungimo techn.proc. pramonėje ir kitose krašto ūkio šakose suvirinimo būdu gaminamos ir remontuojamos įvairios detalės ir konstrukcijos. Suvirinami metalai, nemetalai(plastmasės,stiklas,keramika ir kt.), taip pat skirt.kilmės medž. Suvirinamas detales reikia suartinti taip, kad tarp jų atomų pradėtų veikti tarpusavio traukos jėgos. Realiomis sąlyg.medž.susijungti trukdo paviršiaus nelygumai,oksidai,dujos,tepalai ir įv., kiti nešvarumai. Pavirššiai gali būti suartinami spaudimo būdu,paveikus juos šiluma ar kartu spaudimo būdu ir šiluma. Suvirinant slėginiu būdu,periferiniai atskirų metalo dalių kristalai susiliečia ir sudaro bendras tarpkristalines ribas. Plastiškai def.nelygumams, suvirinimo zonoje vyksta atomų difuzija. Kaitinamos medž.lengviau susivirina. Kaitinant suvir.zoną,metalas pasidaro plastiškesnis,greičiau vyksta atomų dif.,susidaro geresnės sąlyg.perkristalizacijai ir rekristalizacijai. Jei kait.temp.aukštesnė už suvirinamo met.lyd.temp,tai išorinis sluoksnis nereikalingas,tuomet bus suvirinama lydomuoju būdu. Virinant šiuo būdu,detalių briaunos apsilydo,susidaro skysto metalo vonelė. Suvirinimo būdai skirstomi pagal tai kokiai medž.būklei esant sujungiami ruošiniai ar kokios rūšies energija vartojama suvir. Labiausiai paplitusi ir svarb.suvir.būdų klasif.yra pagal vartojamos energ.rūšį: *mechaninis * cheminis * elektrinis * elektromechaninis * cheminis-mechaninis. Slėginio suvirinimo būdai: *kontaktinis * dujinis presinis * terminis presinis * ultragarsinis * detonacinis * šaltasis * suvirinimas trintimi. Lyginant su lydomuoju suvir.slėg.suvir. geras štai kuo: *neaukšta įkaitinimo temp. * sutaupoma energ. * mažesnės def.. Tačiau reikalinga sudetingesnė aparatūra,suvir.zoną reikia apsaugoti nuo oksid.ir užteršimo. Lydomojo suvir.būdai: *lankinis (rankinis,automatinis po fliusu, apsauginėse dujose,suvir.lankine plazma) * elektrošlakinis * suvir.elektr.spinduliais * dujinis suvir. Palyginus su slėg.suvir.lydomasis-universalesnis. LIEJIMAS Liejinio kokybė priklauso nuo jos gamybos tecnologinio proc. Šis procesas turi būti kuo paparastesnis ir patikimesnis. Liejamos detalės konfiguracija ir modelio konstrukcija lemia formavimo būdą(modelis gali būti išardomas arba ne, sudėtingas ar paprastas). Skylių skersmuo liejiniuose priklauso nuo metalo rūšies ir lkiejinio sienelių storio. Modeliai daromi didesni nei busimoji detalė, nes duodama užlaida auštančiam metalui subėgti ir liejiniui mech.apdirbti. Metalo ir lydinio subėgimu vad.medž., savybė mažinti tūrinį ir linijinius matmenis, liejiniui auštant ir kristalizuojantis. Pereinamų liejinio paviršių vidiniai kampai apvalinami. Liejinių paviršiams, kurių glotnumas ir matmenų tikslumas tūri būti didesnis už gaunamą liejimo būdu, paliekamos užlaidos mech.apdirbimui. Liečių sistemos elementų skaičiuotė. Liečių sistema yra kanalų ir kiaurymių derinys, laiduojantis kokybišką formų užpildymą skystu metalu. Liečių sistema: *dubenėlis(piltuvėlis) (metalui iš indo priimti) * lietis (metalui paduoti prie formos skyrimo plokštumos) * šlakų gaudytuvas (sulaiko šlaką ir kitas nemetalines priemaišas) * maitintuvas (pripildantis formą). Oras ir dujos pašalinami ortakiais KOMPOZICINĖS MEDŽIAGOS Kompozicine medžiaga- tai dvieju ar daugiau chem.skirtingų medž,kurių ryškus skirimasis paviršius kompozicija. Kompoz.medž.pasižymi naujomis unikaliomis savyb.,kurių neturi jas sudar.komponentai. jų yra specif.masė, didelis stipr.žemoje ir aukštoje temp., geros antifrikcinės, antikorozinės, dielektrinės savybės. Dažn.jos susideda iš 2 komponentų: *Armuojamosios medž * pagrindinės rišamosios medž, vadinamos matrica. Kompozicinės medž.3 rušių: *medž.su pluoštiniu užpildu * dispersinės medž * sluoksniuotosios medž. medž.su pluoštiniu užpildu - tai tokios, kuriose armuojamosios medž.pluoštai(stiklo,anglies,boro,volframo,molibdeno siūlai,grūdinto plieno viela) išdėstyti matricoje. Dispersinės medž. – tai medž.,kurios susid.iš 1 ar kelių komponentų dispersinių(l.smulkių) dalelių, išsidesčiusių matricoje ir sudarančių mech.mišinį. Sluoksniutosios medž. – tai medž., kurios susideda iš 2 ar kelių daugesluoksnių iv.komp.(asbesto,medvilnės,stiklo,anglies pluošto audinio,popieriaus ir t.t)surištų matricos rišamąja medž. Prie jšios rūšies priskiriami ir bimetalai. Kompozic.medž.matricos gali būti; *Polimetrai * stiklas * metalai ir jų lidiniai * keramika.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3676 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
3 psl., (3676 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros konspektas
  • 3 psl., (3676 ž.)
  • Word failas 152 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Medžiagų mokslas. Teorija egzaminui

Medžiagų mokslas. Teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas: plastinė deformacija

Medžiagų mokslas: plastinė deformacija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Pagrindinės medžiagų mokslo temos ir jų teorija

Pagrindinės medžiagų mokslo temos ir jų teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija egzaminui

Medžiagų mokslo teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo plati teorija

Medžiagų mokslo plati teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas

Medžiagų mokslas Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas - pasiruošimas egzaminui

Medžiagų mokslas - pasiruošimas egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas ir inžinerija

Medžiagų mokslas ir inžinerija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas ir metalai

Medžiagų mokslas ir metalai Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija

Medžiagų mokslo teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų inžinerijos teorija

Medžiagų inžinerijos teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija atsiskaitymui

Medžiagų mokslo teorija atsiskaitymui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt