Medžiagų inžinerijos teorija

1.Kristalinė metalų sandara.Kristalinė sandara: Juodieji metalai (plienas, ketus, techninis geležis, ferolydiniai).Spalvotieji metalai Al,Cu,Zn,Pb. Jų išgaunama mažiau. Metalų savybės priklauso nuo atomų sandaros ir išsidėstymo. Metalų atomų išoriniai pasluoksniai yra nevisiškai užpildyti elektronų, todėl šie valentiniai elektronai lengvai nutrūksta nuo atomų ir klaidžiodami tarp jų sudaro „elektronų ruką“. Esant tokiam elektronų rūkui susidaro elektrostatinis ryšys tarp metalo atomų, kuris vadinamas metaline jungtimi. Kristalinė gardelė: visi metalai turi kristalinė sandarą (jų atomai išsidėstę tvarkingai). Amorfinės medžiagos – atomai išsidėstę netvarkingai. Mažiausias taisyklingas atomų derinys erdvėje pasikartojantis kristalinėje medžiagoje bet kokia kryptimi, vadinamas elementariąja kristaline gardele. Metaluose dažniausiai pasitaiko 3 tipų elementariosios gardelės. Kubinė centruoto tūrio(Fe, Cr), kubinė šonuose centruota gardelė( Fe aukstoje temperatūroje), heksagonalinė gardelė(H). Atstumai tarp atomų vadinami gardelės parametrais. Atskirų elementariųjų dalelių nėra. Taisyklingas elementariųju gardelių derinys erdvėje vadinamas kristaline gardele. Atomų skaičius tenkantis vienai elementariajai gardelei vadinamas gardelės tankiu. Kadangi įvairiomis kryptimis kristalinėse gardelėse yra nevienodas atomų skaičius, todėl ir gardelių savybės įvairiomis kryptimis yra nevienodos. Tai vadinasi anizotropija. Metalai susideda iš daug įvairiomis kryptimis orientuotų gardelių. Todėl metalų savybės įvairiomis kryptimis susivienodina.
2.Kristalinės sandaros defektai.Tobulų kristalinių gardelių pasitaiko tik labai mažuose tūriuose. Stingstant metalui arba jį deformuojant taisyklinga sandara iškraipoma ir atsiranda kristalinės sandaros defektai. Atsižvelgiant i defektų matmenis jie yra skirstomi į 4 grupes: taškiniai, linijiniai, paviršiniai, mikrotūriniai. Taškiniai defektai: vakansijos, įsiterpę atomai, priemaišiniai atomai. Vakansijos – būsena, kai gardelės mazge nėra atomo ir dėl to kristalinė gardelė iškraipoma. Vakansijos ir įsiterpusio atomo pora vadinama Frenkelio defektu. Taškiniai defektai daro įtaką tik fizikinėms savybėms. Linijiniai defektai vadinami dislokacijomis. Dėl dislokacijų, esančių metale, metalų stiprumas nuo 100 iki 1000 kartų mažesnis už teorinį stiprumą. Kraštinė dislokacija susidaro tuomet, kai tarp atomų plokštumų yra įsiterpusios dalinės plokštumos kraštas. Esant įtempimui Q dislokacija pasistumia ir metalas lengviau deformuojasi. Paviršiniai defektai. Veikiamos įtempimo lauko dislokacijos išsidėsto sienelėmis vienos kitų atžvilgiu ir susidaro...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!