Medžiagotyros esmė, komponentai

1. Medžiagotyros esmė, komponentai. Vykstančių reiškinių tyrimas. Tai fundamentinis taikomojo pobūdžio mokslas, kuris apima visą žinių sistemą apie statybines medžiagas ir gaminius. Visada stengiamasi pagaminti geresnės kokybės ir su mažesnėmis sąnaudomis statybinės medžiagas, kurios pasižymėtų geromis savybėmis. Komponentai: teorija ir praktika. Reiškinių tyrimas: natūraliai vykstančių reiškinių stebėjimas; eksperimentas (tam tikro gamtos reiškinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje. 2. Medžiagotyros istoriniai vystymosi etapai. I-as – statybinės medžiagos neskirstomos į atskiras rūšis. Stebimas bendras ryšys medžiagų kokybės ir jų sudėtimi, nors tikslių mokslinių cheminių žinių apie sudėtį ir savybes nebuvo pakankamai. II-as – išsiskiria greitu naujų medžiagų gamybos augimu. Atsiranda fundamentinis mokslas apie medžiagas. III-as – Nuo XX a. iki dabar. Naujų žinių apie statybines medžiagas integracija. Mokslų specializacijos apie statybines medžiagas procesas vyksta toliau. 3. Medžiagų klasifikavimas pagal būsenas. Būsenų klasifikacija. Dujinė, kietoji (kristalinė, amorfinė), skystoji būsenos. Dujine - daleles beveik neveikia vienos kitu, nes atstumas tarp ju 10 ir daugiau kartu didesnis, nei daleliu matmenys. Del nuolatinio siluminio daleliu judejimo, duju busenos medziagos neturi pastovios formos ir turio. Visos dujos prie tam tikru temp ir slegiu virsta skysciu. Skystas būvis – netvarkingas, dėsningas dalelių išsidėstymas nedideliais kiekiais visoje aplinkoje. Skystis yra kaip tarpininkas tarp kietu medziagu ir duju. Bendrosios savybes - takumas ir itempimo pavirsius. Kieti kunai - kristaliniai kunai, kuriu strukturines daleles erdveje pasiskirsciusios tvarkingai, pagal tam tikra geometrini motyva (kristaline gardele). Amorfiniai kunai neturi apibrėžtos lydimosi temp. 4. Atominė struktūra. Boro postulatai. Medziaga susideda is vieno ar keliu cheminiu elementu. Maziausios nedalomos daleles atomai. Branduolyje sukoncentruota pagr. atomo mase, kuri turi teigiama kruvi. Kiekvienas atomas susideda is vieno ar daugiau elektronu, kuriu kruvis lygus branduolio kruviui. Branduolys susideda is protonu ir neutronu. Elektronu supanciu branduoli visuma, vad. elektroniniu apvalkalu Postulatai - 1.Betkoks spinduliavimas ar spinduliu energijos sugerimas vyksta mazomis porcijomis (kvantais) E=hv.2.elekt. pereina nuo tolimesnes branduolio orbitos i artimesne, kurioje elekt. judejimo energija yra mazesne, visada issiskiria energija. ΔE=Etol-Eart=hν 5. Cheminiai ryšiai. Joninis, kovalentinis, metališkasis, vandenilinis ryšiai. Cheminiai rysiai apibudina rysi tarp jonu ir atomu molekuleje. Jie susidaro veikiant traukos jegoms. Cheminis rysys yra elektronines prigimties. Joninis –Visada yra medziagu kurios sudarytos ir metalo ir nemetalo elementu. Metalu elementai lengvai atiduoda elektronus, o nemetalai – priima. Šio proceso metu elementai igauna inertiniu duju konfigūracija ir tampa jonais. Kovalentiniame ryšyje yra bendra elektronų konfigūracija pasiskirsčiusi tarp dviejų atomu. Du atomai susijungę atneša bent po viena elektroną. Taigi abu elektronai priklauso abiems atomams. Metaliskasis rysys budingas metalams ir ju lydiniams. Metalines medžiagos turi 1,2,3 valentinius elektronus. Pagal modeli valentiniai elektronai nėra suristi su konkrečiu atomu ir daugiau ar maziau gali judeti visame metale. Vandenilinis(H2O) rysys vienas is rysiu, kuris egzistuoja tarp vandenilio esančio molekulėje ir kitos molekules nepadalintu elektronu poru. Poliniai rysiai pasireiškia kad kiekvienas vandenilio atromas turi silpna teigiama kruvi todel ji traukia elektronu poros. 6. Metalų, keramikos, polimerų struktūra. Metaluose yra metalinis ryšys, kuris nėra kryptingas, vadinasi nėra jokių apribojimų artimiausių atomų išsidėstymui. Tai suteikia galimybę tankių kristalinių struktūrų susidarymui. Keraminės susideda iš min dviejų elementų, o jų kristalinė struktūra žymiai sudėtingesnė negu metalų. Šiuose medžiagose ryšys kinta nuo joninio iki kovalentinio, o daugelyje medžiagų yra šie abu. Polimerai - daugelis yra organinės kilmės (dauguma sudaryti iš anglies ir vandenilio). Tarp molekulių vyrauja kovalentinis ryšys. Kiekvienas atomas turi 4 elektronus, kurie gali būti surišti kovalentiškai, o vandenilis turi 1 elektroną. Polimerai sudaryti iš labai dideliu makromolekulių (>1000 atomų). 7. Statybinių, rišamųjų, dirbtinių medžiagu klasifikacija ir skirstymas. Statybinės medžiagos būna gamtinės (organinės ir neorganinės) ir dirbtinės. Dirbtinės yra nedegtos, degtos ir autoklavinės. Nedegtos medžiagos ir gaminiai iš jų kietėjo normaliomis sąlygomis, neaukštose temp, naujadarams kristalizuojanis iš tirpalų.; Degtos medžiagos ir gaminiai gaunami degant žaliavas aukštoje temp.; Autoklavinės medžiagos ir gaminiai iš jų gaunami kietinant autoklavuose. Rišamosios medžiagos yra orinės, hidraulinės, autoklavinės ir atsparios rūgštims. Orinės kietėja tik ore; Hidraulinės is pradziu kietėja ore o paskui ir vandenyje. Autoklavinės geriausia kietėja autoklavuose hidroterminėmis sąlygomis; Rūgštims atsparios yra tokios, kurios sukietėjusios ore ilgai būna atsparios agresyvioms neorganinėms ir organinėms rūgštims (išskyrus vandenilio fluoride rūgštį). 8. Orinių kalkių, gipsinių rišamųjų kalkių klasifikacija. Orinės kalkės yra: gabalinės negesintos; miltelių pavidalo (maltos negesintos, pagesintos į miltelius); kalkių tešla arba kalkių pienas. Gipsinės skirstomos į žematemperatūrines (110-170C) ir aukštatemperatūrines anhidritines medžiagas. 9. Metalų ir gaminių klasifikacija. Juodieji, spalvotieju metalai. Metalai skirstomi į juoduosius ir lydinius (plienas, ketus) bei spalvotuosius ir lydinius (retieji, sunkieji, lengvieji, taurieji). Juodieji metalai – geležis ir lydiniai jos pagrindu: plienas, ketus, ferolydinai. Jie sudaro 95% visų gaminamų metalų. Spalvotieji pasižymi vertingomis savybėmis – plastiškumas atsparumas korozijai, dekoratyviškumas. Naudojami statyboje pirmiausia kaip architektūrinės detalės. 10. Keraminės medžiagos. Klasifikavimas pagal paskirtį, gamybos būda ir šukės sukepimą. Taip medžiagos iš molio ir kitų mineralinių bei organinių priedų. Pagal paskirtį: sieniniai, skirti stogų dangai, grindims, perdangoms, kelių, sanitariniai –techniniai, atsparūs rūgštims, nedegūs, termoizoliaciniai, betonų užpildai. Pagal gamybos būda: plastiškai suformuoti, presuoti pussausiu būdu, plūkti iš neplastiškų medžiagų miltelių, lietus iš šlikerio. Pagal sukepimą: poringieji (plytos, blokeliai, čerpės, plytelės, keramzitas), kurių įmirkis >5%; sukepusius (klinkerinės plytos ir plytelės, kanalizacijos vamzdžiai, atspari rūgštims keramika), kurių įmirkis

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!