Medžiagotyros informacija

1.Medziagu pazinimo reiksme Statybiniu medziagu istorija-3periodai.1.nuo seniausiu laiku-19a.pradz.Tuo metu statybines medziagos nebuvo mokslo sritimi,jas gamindavo mechaniniu apdirbimu arba elementariu elementu technologiju budu pagalba.2.klasikinis 19a.vid-20a30m.Apibudinamas kaip prekiu nagrinejimu pazinimu,pirmieji bandymai sudaryti teorinius ir technologinius pagrindus.3.Dabartinis-atskiria statybines medziagas kaip I atskira disciplina.H2O mitologija susieta su H2O garbinimo ritualu.Kai kurie mokslai sukuriami is viens I kita nepereinanciu pirminiu pradiniu viens I kita nepereinanciu pradmenu- H2O,zemes,oro.Patys elementai susideda is labai mazu,be galo dalinamu fragmentu.Is tokiu skirtingo tankio fragmento dariniu sudaryti visi kunai.Pagal Aristoteli daleliu pasiskirstymas erdveje ir ju derinys negali pakeisti realaus kuno savybes.Virsmas virsta siuolaikisku nauju savybiu atsiradimo budo.Nesunku pastebeti,kad Aristotelio vaizdinys apie realu pasauli yra paremtas 2pradinem salygom.1.Erdve yra uzpildyta iki begalybes dalinama medziaga.2.judejimas yra vienas is pirminiu medziagos atributu.Pagal aristotelio moksla egzistuoja tik 4judejimo pasikeitimo budai:1.persikelimas erdveje.2.kokybinis pokytis.3.didejimas-mazejimas.4.Atsiradimas-isnykimas. 2.Medziagu mokslo esme ir apibrezimas Mus supantis pasaulis susidedda is amzinai judancios ir besikeiciancios materijos.Medziaga chemijoje vad materijos rusis,atitinkamomis salygomis pasizymi pastoviomis fizikinemis savybemis.Kiekviena medziaga gali dalyvaut cheminese reakcijose ir is 1os medziagos virsti kita.Zinoma dvejopa materija-medziaga ir fizikiniai laukai.Rimties mase,turincios mikro daleles ir makroskopiniai kunai bei kosmines sistemos yra medziagine materijos forma,Nemedziagine materija-ivairus fizikiniai laukai-gravitacinis,elektromagnetinis ir kt.Spec reliatyvumo teorija irode visoms medziagoms tinkanti reliatyvistines mases ir pilnutines energijos sarysio formule E=mc2.Mase ir energija 1be kitos negali egzistuoti-kintant 1am,kinta ir kitas.Vykstantys reiskiniai gamtoje yra sudetingi ir tiriami ivairiais budais.Seniausias reiskiniu stebejimas.Tam tikro gamtinio reiskinio gavimas ar atkartojimas laboratorijoje.Eksperimentas musu patirties ir pazinimo saltinis.Remiantis tam tikroje srityje stebejimu ir eksperimentu sukauptais faktais,neabejotinais desningumais,daromos juos jungiancios prielaidos,kuriamos desnio arba teorijos hipotezes.Stebejimu ar eksperimentu patvirtinta hipoteze tampa desniu arba teorija.Desnis-tai vidinis,esminis reiskiniu sarysis. 3.Tiriamu medziagu struktura Medziaga galima apibudinti pagal busena:dujine,skysta,kieta,plazmine.Struktura tai medziagu daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir ju tarpusavio rysys.Nuo jos priklauso medziagu savybes ir tiriamu medziagu struktura.Submikrostruktura-tai medziagu atomu,jonu,molekuliu sandara ir rysys tarp ju.Mikrostruktura-tai medziagu makromolekuliu kristalu faziu kontaktinio sluoksnio mikroporu sandara ir rysys tarp ju.Mezostruktura-tai medziagu,sudaranciu greideliu,ju kontaktinio sluoksnio mezoporu sandara ir rysys tarp ju.Makrostruktura-tai smelio frakciju grudeliu,pastu,pastu tarpsluoksniu poru sandara.Megastruktura-tai betonu,skiediniu ir kt medziagu,kuriu daleles didesnes nei 5*10-3m.Visos medziagos gali but suskirstytos I 2grupes izotropines-tai tokios medziagos,kuriu struktura ir savybes ivairiomis kryptimis yra vienodos.Anizotropines-tai medziagos,kai struktura ir ssavybes ivairiomis kryptimis yra skirtingos.Struktura skirstoma I pirmine ir antrine.Pirmine struktura susidaro medziagai formuojantis is lydalu ir tirpalu.Del silumos slegio,ar kitokio isores poveikio pirmine struktura gali pasikeisti.Tokia pakitusi struktura vad antrine. 4.Smulkausios dalelesir ju savybes.Boro postulatai.Kvantiniai skaiciai Medziaga susideda is 1o ar keliu cheminiu elementu.Kiekvienas cheminis elementas susideda is vienodu atomu,t.y elektriskai neutraliu daleliu.Maziausios nedalomos daleles atomai.Branduolyje sukoncentruota pagr atomo mase,kuri turi teigiama kruvi.Kiekvienas atomas susideda is 1 ar daugiau elektronu,kuriu kruvis lygus branduolio kruviui.Branduolys susideda is protonu ir neutronu.Charakterizuojamas eiles numeriu Z ir mases skaiciumi A.Elektronu supanciu branduoli visuma,vad elektroniniu apvalkalu.Boro postulatai.1.Kvantine Planko teorija-bet koks spinduliavimas ar spinduliu sugerimas vyksta kvantais E=hν h-Planko konstanta.Boras nustate,kad kampinis elektrono judejimo momentas,judant jam ratu,negali keistis be perstojo,o tam tikromis porcijomis mvr=(h/2π)n (1); n-kvantinis sk.n=1,2,3…∞.Tai sveikasis sk,nusakantis elektrono energija atitinkamoje orbitaleje ir tos orbitales dydi.2.Kad neprarastume energijos,elektronai gali judeti tomis orbitomis,kurios atitinka (1)lygti ir siu orbitu spinduliai yra atitinkamai naturiniu sk kvadratai r1;r2;r3…rn=12;22;32…n2; 3.Elektrono perejimas is tolesnes nuo branduolio orbitos I artimesne,yra susijes su isspinduliuoto energijos kvanto praradimu Etol-Eart=hν Salutinis kvantinis sk(l) nusakantis atomines orbitales forma erdveje.Magnetinis kvantinis sk-t.y dydis apibudinantis orbitales padeti erdveje,isoriniam magnetinio arba elektrinio lauko atzvilgiu.ms-sukinio kvantinis sk,mikroobjekto savybe,apibudinanti sukimosi apie savo asi krypti Xn=2n2; X1=2,X2=8; Xl=2(2l+1),Xo=2, X1=6 S2p6d10; H-1s1; O-1s22s22p4 Elektronai visu elementu issidesto pagal 2 principus: 1.maziausios energijos principas-nusako orbitaliu uzpildymo elektronais tvarka.Nesuzadinto atomo elektronai pirmiausia uzpildo tas orbitales,kuriu energija maziausia 2.Paulio draudimo principas-nusako,kad kiekviename atome negali buti 2ju elektronu,kuriu kvantiniu sk rinkinys negali but vienodas. 5.Cheminai rysiai.Joninis,kovalentinis,metaliskasis,vandenilinis,molekulinis rysiai Cheminiai rysiai apibudina rysi tarp jonu ir atomu molekuleje.Jie susidaro veikiant traukos jegoms.Cheminis rysys yra elektronines prigimties.Ji sudaro priesingu krypciu sukiniu elektronai,jungiantys kelis atomus I bendra visuma. Joninis rysys susidaro tarp tokiu 2 elementu,kuriu viena linkes elektronus atiduoti,o kitas prisijungti.Sis rysys susidaro del elektrostatiniu trukos jegu tarp priesingai ikrautu jonu,susidariusiu pereinant elektronui is vieno atomo I kita.Na→Na++e; Cl+e→Cl-; Na++Cl-→NaCl.Elektronus praranda metalai,prisijungti juos gali tik tipiniai nemetalai: F,CL,Br,J Kovalentinis rysys-atominis rysys,atsirandantis del keliu atomu valentiniu elektronu sanklodos.Kovalentines jungties esme yra tame,kad isoriniu elektronu papildymas iki 8 vyksta ne atimant elektrona,o sukuriant bendras poras. Metaliskasis rysys-delokalizuotas cheminio rysio tipas,esantis visuose metaluose.Van der Valso rysys-rysys tarp molekuliu,su prisotintu valentingumu,del ko kartais galima ji vadintinti likutinio valentingumo jegomis arba tarpmolekuliniais rysiais. Vandenilinis rysys-tai rysys tarp lasiva elektronu pora turinciu,elektriskai neigiamesnio atomo ir vandenilio atomo,prijungto prie kito elektriskai neigiamesnio atomo Skirtumai tarp ivairiu jungciu apibreziami jonizacijos potencialu,elektronu giminingumu ir hibridizacijos energija,naujo tipo orbitaliu susidarymu. 6.Medziagu busenos Lavozje,remdamasis savo eksperimentais,pareiske,kad kietumas,skystumas ir dujinis buvis,kad tai yra 1os ir tos pacios medziagos skirtingi buviai,I kuriuos tam tikra tvarka gali pereiti visos medziagos.Priklausomai nuo slegio ir temp dauguma medziagu gamtoje yra skirtingose agregatinese busenose:dujine,skystoji,kietoji Dujine-visu paprasciausia busena.Tokios busenos medziagos daleles beveik neveikia vienos kitu,nes atstumas tarp ju 10kartu ir daugiau didesnis,nei daleliu matmenys.Del nuolatinio siluminio daleliu judejimo,duju busenos medziagos neturi nei pastovios formos,nei turio.Visos dujos prie tam tikru temp ir slegiu virsta skysciu.Skystas buvis-apibudinamas kaip desningas daleliu issidestymas nedideliais kiekiais ir netvarkingai visoje aplinkoje.Medziagos esancios skystame buvyje prie 25oC ir zemesneje vad skysciais.Skysciams yra budingas difuzijos reiskinys D=RT/N*1/6πη D-difuzijos konstanta; η-klampumas; R-universali duju konsatnta; N-Avogadro sk.Skystis yra kaip tarpininkas tarp kietu medziagu ir duju.Atsizvelgiant I fizikines savybes,skysciai yra skirstomi I paprastuosius,skystuosius kristalus ir kvantinius sk.Dauguma skysciu yra paprastieji,kuriu struktura yra artima amforiniu kunu strukturai,t.y budinga artimoji tvarka.Organines medziagos,kurios pasizymi ir skysciams budingu takumu ir kristalams budinga molekuliu issidestymo tvarka,bei tam tikru savybiu anizotropiskumu,vad skystaisiais kristalais.Skysciai,kuriu savybes lemia kvantiniai efektai,vad kvantiniais skysciais.Visu skysciu bendrosios savybes-takumas ir itempimo pavirsius.Visi kunai,kurie islaiko patvaria forma,vad kietais,taciau medziagu moksle,kietais kunais vad kristaliniai kunai,kuriu strukturines daleles erdveje pasiskirsciusios tvarkingai,pagal tam tikra geometrini motyva,vad kristaline gardele.Tai kristalines medziagos,mineralai,ledas.Amorfiniai kunai neturi apibreztos lydimosi temp.Plazma-tai neutraliu atomu ir dideles koncentracijos elektringu daleliu kvazineutrali sistema.Ji pasizymi nedideliu elektros laidumu,turiu tampriu savybiu.Idealusis kristalas-neturintis defektu kristalas.Molekuliu,atomu,jonu issidestymas apibudinamas periodiskumu.Kristalu klasifikacija pagal periodiskuma atliko Brave mokslininkas.Pastoviausios yra tos kristalu strukturos,kuriose vyksta tankiausias atomu issidestymas ir taip pat yra atitinkamas rysiu kiekis kiekvienam atomui ir ju krypciai.Realiu kristalu ar amorfiniu kietu medziagu struktura daugeliu atveju skiriasi nuo idealios strukturos.Tai priklauso nuo nuokrypuio laipsnio,nuo kristaliskumo ir visiskos netvarkos.Realiems kristalams,kuriuose nera pilno sutvarkymo panaudojamas defektinio buvio terminas.Siuo atveju vyksta dislokacijos.Jos vyksta del plastines deformacijos arba augimo proceso. 7. Cheminiu reakciju rusys ir kinetika.Homogenines ir heterogenines reakcijos.Cheminiu reakciju skirstymas Cheminei reakcijai vykstant,energija gali buti atpaliduojama arba sunaudojama.Chemines reakcijos produktai bei reagentai sudaro fizine chemine sistema.Visuma sistemos daliu,turinciu vienoda chemine sudeti ir atskirta skiriamuoju pavirsiumi,vad faze.Chemines reakcijos,kuriu produktai ir reaguojancios medziagos yra tos pacios fazes ir procesas vyksta uzpildytame turyje,vad homogeninemis.Heterogeninemis-reaguojancios medziagos ir produkati yra skirtingu faziu,o reakcija vyksta faziu salycio pavirsiuje.Dauguma cheminiu reakciju yra griztamos.Negriztamos reakcijos vyksta tik 1a kryptimi,nes ir pakeitus reakcijos salygas is produktu negalima gauti pradiniu medziagu.Reakcijos greitis-tai reakcijoje dalyvaujanciu medziagu koncentracijos pokytis per laiko vieneta,turio vienete arba faziu salycio pavirsiaus ploto vienete.Pagal daleliu pobudi reakcijos skirstomos I: 1.molekulines-tarp molekuliu vykstanti reakcija,kurios metu nesusidaro jonu,radikalu ir kt.daleliu.2.jonines-reakcija,kurioje dalyvauja jonai.3.radikalines-tai reakcija,kurios metu susidaro daleles laisvieji radikalai.Jos labai greitos,nes radikalai tarpusavyje linke reaguoti.Cheminiu reakciju greitis prikaluso nuo reakcijos salygu: 1.nuo reaguojanciu medziagu koncentracijos.2.nuo slegio,temp.3.nuo vartojamo katalizatoriaus.Katalizinemis cheminemis reakcijosmis vad tokios reacijos,kuriu greitis priklauso nuo sistemoj esanciu,bet reakcijoj nedayvaujanciu medziagu,katalizatoriu.Katalize skirstoma I homogenine ir heterogenine.Heterogenines reakcijos,kurios reaguoja su kietom medziagom,galima suskirstyti I 2tipus: 1.Reakcijos,kuriose mazeja kietos medziagos pavirsius.2.kietos medziagos reakcija su dujomis ir skysciais,kurios metu kietos medziagos pavirsiuje gaminasi nauja kieta medziaga.Nauji reaguojanciu medziagu kiekiai gali saveikauti tika tada,kai jie palies salycio pavirsiu.Todel heterogeniniu procesu kinetikoje,svarbus yra difuzijos procesas. 8.Mineralines zaliavos naudojamos statybiniu medziagu pramoneje Visos pradines medziagos,is kuriu gamybos procese gaunama galutine produkcija,vad zaliavomis.Grynuoliai-granitas,deimantas. Sulfidai- rudiniai mineralai-piritas, galenitas. Halogenidai- 0 17.Rentgenostrukturine analize.Analizes metodai.Rentgenogramu sifravimas.Rentgenografine analize. Naudojama aparatura. Sifruojant rentgenogramas,nusakoma difrakciniu max atspindzio kampai, o pagal juos-atstumas d ir santykinis integravimas I.Pagal kampo vertes ir rentgeno spinduliuotes bangos ilgi is lenteliu nustatomi tarpplokstuminiai atstumai.Smailiasantykinis intensyvumas nustatomas ismatavus atstuma nuo jos virsaus iki fonolinijos.Rentgenofazine analize-tai kokybinis rentgenografines analizes tikslas nustatyti,kokiu kristaliniu faziu yra tyriamojoje med-je.Nustatymas remiasi tuo,kad kiekvienam kristaliniam junginiui budingi tam tikri difrakciniai max arba smailys.Junginiai indentifikuojami taip-eksperimentiskai gautos atstumu d tarpplokstumu vertes ir liniju intensuvumas I lyginama su etaloninemis antgenogramomis.Jei tiriamosios med-gos rentgenogramoje yra difrakciniai max,kuriu d ir I vertes budingos kuriam nors junginiui,vadinasi to junginio tiriamojoje med-je yra.Pradedant indentifikuoti junginiu pirmiausia nustatomi kampai bei jos atitinkantys atstaumai tarp plokstumu,taip pat kiekvienos smailes itensivumas. Atliekant rentgenografine analize reikia atkreipti demesi i keleta aplinkybiu:*Lyginant gautus ir etaloninius atstumus d tarp atstumu kartais galima pastebeti,kad jie skyriasi vienas nuo kito;*analize galima laikyti patikima,jei rentgenogramoje uzfiksotos ne maziau kaip 3 ar 5 intensiviausios nustatomo junginio smailes;*kiekviena jusgini galima nustatyti tuo atveju,kai misinyje jo yra daugiau negu min kiekis;*kartais gali labai skirtis kai kuriu tyriamuju ir etalono smailiu intensivumas.Kiekibine rentgenofazine analize skirta junginiu kiekiui misiniuose nustatyti.Ji remiasi difrakciniu max, intensivumo priklausomybe nuo nustatomojo junginio kiekio.Vidinio standarto metodo esme ta,kad i tyriamaja med-ga imaisomas tiksliai zinomas etaloninio junginio kiekis ir uzrasoma sio junginio rentgenograma.Kadangi etalono kiekis zinomas ir pastovus-tai tyriamojo junginio Jx ir atitinkamai etalono Ief difrakciniu max intensivumo santikys yra proporcingas sio junginio kiekiui Ix/Ief=kax.Atliekant kiekibine rentgenografine analize laikomosi tokiu reikalavimu:*turiamojo junginio kiekis nustatomas pagal 1-a kuria nors budingaja kreive,vadin analizine;*vidiniu standartu pasirenkama med-ga,kuriai budingas intensivus atspindys.*Nustatymo tiksnumas priklauso nuo med-gos kristalu didizio ir ju sumaisymo kokybes;*tiek sudarant grafika,tiek ir tyriant konkriecia med-ga patartina uzrasyti nie 1-a o 3-4-ias rentgenogtamas.Naudojami aparatai:rentgeno kameros.tai irenginys kurio fotografineje juostoje registruojamas difrakcinis vaizdas.Intensivi rentgeno spinduliuote registrojama jonizacijos kameroje.Rentgeno spinduliuotes kvantu skaitykliai placiausiai naudojami jonizaciniai ir scinciliaciniai skaitikliai.Rentgeno aparatai.Rentgeno vamzdziu maitynimo irenginiai.I ju sudeti ieina aukstos itampos generatorius, o vamzdziu sroves ir itampu stabilizatoriai,reguliatiriai ir matuokliai, blokavimo sistema, sauganti nuo aukstosios itampos. 18.Termine analize.Endoterminiai ir egzoterminiai efektai.Termogravimetrija.diferencine termine analize. Diferercine termogravimetrija. Termines analizes esme yra analize faziniu virsmu,vykstanciu sistemoje ar individualiuose junginiuose, pagal juos lydincius siluminius efektus.Ji taikoma parenkant zaliavas statybiniu med-gu,gaunamu kaitinant,gamybai.Siuo metodu nustatomas reakciju faziniu virsmu lydimosi ar kristalizacijos temperatures.Jei matuojama bandinio tempetatura,tai vadinama termografija,jei matuojama bandinio mase,vadinama termogravimetrija.Termone analize,kai tuo pat metu matuojama kaitinamo objekto temperatura ir mase,vadinama derivatografine analize.Diferencine termine analize tai fizikine-chemine analize,pagrista kaitinamu mad-gos ir etalono temperaturos skirtumu matavimu.Endoterminiai efektai apsprendziami tokiu fizikiniu-cheminiu virsmu:kaitinamu tiriamuju junginiu cheminis skilimas susidarant naujai cheminiai sudeciai del dujines fazes issiskirymo;enantiotropinio pobudzio polimorfiniu procesu virsmai(kai pirmine modifikacija turi daugiau energijos);med-gos lydymasis.Egzoterminiai efektai apsprendziami tokiais fizikiniais-cheminiais virsmais:cheminiu reakciju vykstanciu su dujines fazes sugertimi;polimorfiniu virsmu procesai,kai nestabili duotai temperaturai madifikacijai pereina I stabilia; med-gos virsmas is nestabilios amorfines busenos I kristaline.Atliekant termine analize registruojama bandinio temperatura.atliekant diferencine termine analize registruojamas bandinio ir inertines med-gos temperaturos skirtumas. Kai bandinyje vyks reakcija,susijusi su dideliu egzoterminiu efektu temperatura stagiai pakils,o kai vyks endotermine reakcija,bandinyje temperatura nedides tol,kol pasibaigs reakcija.Termogravimetrija- termine analizes metodas,kai matuojama ir uzrasuoma mases priklausomybe nuo temperaturos. 1.reaguojancios med-gos→produktai+dujos.2.dujos+reaguojancios med-gos→produktai.Pirmosios reakcijos metu registruojami mases nuostoliai.Antrosios-mases prieaugis.Is termografines analizes galima nustatyti,kokioje temperaturoje vyksta masiu kaita ir naudojantys matavimo rezultatais galima atlikti stechiometrinius skaiciavimus.Diferencine termogravimetrija tai metodas kaitinamos med-gos mases kitimo greiciui matuoti.Sios analizis metu registruojama mases pokyciu isvestyne kaip laiko arba temperaturos funkcija.Diferencines termodinamines analizes kreives galima gauti deriatografe,t.y. diferenciuojantis irenginys,veikiantys indukcijos principu.ji yra registruojama kartu su diferencines termines analizes,termogravimetrines analizes ir bondinio temperaturos kreivemis.kietems kunams skiriamas trapus ir plastiskas suirimas.Trapus lydimas maza plastine deformacija,todel trapumas nusakomas kaip med-gos savybe suirti netiketai,nepatyriama didesniu deformaciju.Plastiskoms med-goms budingas pries suirima formos pasikeitimai,bei stebimos dideles deformacijos. 19.Elektronine mikroskopija.Rastrine elektronine mikroskopija. Jis naudojamas vaizdui didinti,siuolaikiniai gali didinti iki 300tuk kartu.Pagal skirstomaja geba jie skirstomi:elektroninis mikroskopas leidzia tirti atskirus submikroskopinius kristalu didzius ir forma; kristalo augumo ir irimo procesus tiek skystoje tiek ir kietoje fazeje;difuzijos procesus reakcijos metu; fazinius virsmus termiskai apdorojant ar ausinant tyriamaji objekta;irimo procesus ir pan.Kristalu forma ir didzius galima tyrti tesiogiai skaidriose med-gose,t.y.naudojamas persvietimo budas.Analizuojant kitus reiskinius yra naudojami tyrimo metodai. 20.Infroraudonuju spinduliu spektroskopija. Sio metodo esme tiriamu med-gu molekuliu saveikos su infroraudonaisiais spinduliais tyrimas ir remiantys gautais rezultatais sie med-gu strukturos nustatymas.Infroraudonuju spinduliu spektari uzrasyti naudojami infroraudonuju spinduliu spektrometrai.Spektrometras susideda is spinduliu saltinio, dispergavimo elementu,spinduliu priemejo,ivairiu veidrodziu ir uzrasymo prietaiso.Spinduliu pluostas, kuris gaunamas is specialiu saltyniu pereina per tiriama med-gu ir toliau issiskirstomas I spectra specialiu prizmu ar difrakciniu gardeliu pagalba.Atskyros spektro dalys paeiliui nukreipiamos I priemeja ir po sustiprimo ju intensyvumas fiksuojamas atitinkamu uzrasymo irenginiu.Visi infroraudonuju spinduliu spektrometrai yra skirstomi I vieno ir dvieju spekrometrus.Dvieju spinduliu spektrometrui naudojami placiausiai. 21.Tyrimai panaudojant optini mikroskopa Mikroskopine analize yra taikoma tiesiogiai ir netiesiogiai tyriant ivairius procesus.Dazniausiai naudojama kristalu formos ir dydzio tyrimams,kristalo augimo ir ju defektu tyrimams,tyriant med-gu tarinius virsmus,tyriant dufuzijos procesus.Mikroskopijos svarbiausieji parametrai:didinimas ir skiriamoji geba.Skiriamoji geba-tai dydis atvirksciams min atstumui tarp dvieju tasku,kuriuos dar turime istirti. Optinio mikroskopo skiriamaja geba riboja sviesos difrakcija.Optinio mikroskopo optine schema: 1.Katodas tai kaitinamas volframinis laidas,spinduliuojantis elektronus(e),t.y. vyksta e emisija.Trp anodo ir katodo palaikoma keliu desimciu kilovatu itampa-zymiai padidina e greiti.e juda pro anodine diagrama (2) ir magnetini lesi(3),kuris fokusuoja e I ploksteli ir tiriamojo objekto plokstuma(4).e praeidami pro med-ga saveikauja su med-gos e,todel e nukrypsta nuo pradines kripties(jie skaidosi). Skaidos laipsnis priklauso nuo med-gos storio ir tankio.e pareina pro 2-a lesi,kuris fokusuoja objekta padidinto vaizdo plokstumoje.Cionai gaunamas matomas vaizdas vadinamas tarpiniu.Dalis e praeina pro anga ekrano center ir yra fokusuojamas treciu magnetiniu lesiu(7) I plokstuma(8).Tyriant risamasias med-gas dazniausiai naudojamas didinimas 5-15 tuks kartu.Tiriamas objektas mikroskope dedamas ant diafragmos. 22.Luzio rodiklis.Naturalioji ir poliarizuotoji sviesa. Naturalioji sviesa yra elektromagnetines bangos,kurias priima zmogaus akys.Bangu svyravimas perduodamas visomis tam tikros plokstumos kryptimis.Si plokstumas statmena sviesos spindulio sklidimo krypciai.Ieidama I anizotropini kristala,sviesa,kaip ir kiekviena energija,siekia sklisti maziausio pasipriesinimo kryptimi(maziausio optinio tankio plokstuma), Sviesa,kurios svyravimai (skirtingai negu naturalios sviesos) vyksta tik 1plokstumoje,vadinama poliarizuotaja.Luzio rodiklis.Zinoma,kad sviesos spindulys krisdamas I 2-ju terpiu riba,nukrypsta nuo pirmines kripties-luzta.Luzio rodiklis n-kritimo kampo sin i santykis su luzio kampo sin r.Sis dydis yra pastovusis ir nepriklauso nuo kritimo kampo.Luzio rodiklis priklauso nuo terpiu optiniu savybiu ir=sviesos bangos greiciu 1ojoje ir 2ojoje terpeje santkiui n=sin i/sin r=ν1/ν2.Dazniausiai luzio rodiklis nustatomas oro atzvilgiu. 23.Medziagu senejimas ir ilgaamziskumas. Ilgaamziskumu vadinamas ilgiausias laikotarpis,per kuri med-ga veikiama apkrovu ir kliamatyniu salygu nepraranda eksploataciniu savybiu.Eksploatacijos metu pastatu pamatus,sienas,atitvaros veikia daugelis agresiviu veiksniu,kurie ardo ju pavirsius ir apdailos sluoksnius.Geba tokiems poveikiams pasipriesinti ir nulemia isories sluoksniu ilgaamziskuma.Lietuvos klimato salygomis isories sluoksniu ilgaamziskuma salygoja ir ju eksploatacinis atsparumas salciui.Norint padidnti statybiniu konstrukciju ilgaamziskuma reikia parinkti joms tinkamas med-gas bei ju kompozicijas ir jas racionaliai eksploatuoti.Senejimu vadinamas med-gu strukturos kitimas ir savybiu blogejimas del paciose med-se vykstanciu procesu.Med-gu veikiamu lietaus,vejo,temperaturos pokyciu,saules radiacijos,biologiniu pokyciu,struktura kinta ir per ilga laika suyra.Organines med-gos seneja greiciau,nrs is ju isgaruoja lakiesios dalys,jos greiciau naikina bakterijas,grybelius,kerpes ir pan.Mineralines med-gos dazniausiai suira del dazno dregmes ir temperaturos kitimo poveikio.Med-gu senejimas nustatomas naturaliomis salygomis laikant atvirame ore. 24.Atsparumas salciui.Pagrindines suirymo priezastis. Atsparumas salciui yra fizikine savybe,atspindinti jo gebejima islaikyti nustatytose ribose kai kurius fizikinius parametrus,t.y. stipri gniuzdant,mase ir kt.Kai jis is pradziu prisotinamas H2O yra cikliskai saldomas ir atsildomas.Med-gos atsparumas salciui kiekibiskai ivertinamas ciklais ir atitinkamai atsparumo salciui marke.Med-gos atsparumo salciui marke yra didziausias skaiciuis atsaldymo ir atsildymo ciklu,kuriuos atlaiko nesumazejant gaminio stipriui griuzdant ne daugiau 15%,po bandymo bandyniai neturi tureti matomu pazeidimu,itrukimu,istrupejimu,mases nuostoliai nedaugiau 5%.Med-gos atsparumo salciui bandymai atliekami laboratoryjoje naudojant nustatytos formos ir dydzio bandinius. Pries bandymus bandiniai prisotinami H2O,po prisotinimo bandiniai saldomi saldymo kamerose prie -15– -20 laip temperaturos,isimto is saldymo kameros bandiniai atsildomi 15-20 laip temp. M=kFi(dt/dV),kur M-atsparumas salciui;k-dydis,kuris priklauso nuo poringos kuno strukturos.Pagal 2-a Niutono desni, materialaus tasko judejima veikia jegos impulses Fidt.Kadangi judejimas vyksta rybotoje erdveje,ji galima apriboti turimi V.Keraminio kuno,distrukcijos priezastis yra kryptingas integralinis fazinis busenos H2o judejimas po poru,kapiliaru defektu erdveje.Del tokio judejimo po tam tikro laiko t saldomo kuno pavirsiuje atsiranda suirimu,kuriuos galima apibudinti mase m,t.p. atsiveria naujas to kuno pavirsius-taip apibudinamas S(plotas).Keraminiu gaminiu atsparumas salciui yra nustatomas tiesioginiais metodais. 25.Keraminiu gaminiu atsparumo salciui metodai.Tiesioginiai ir spartieji prognozavimo metodai. Keraminiu gaminiu atsparumas salciui yra svarbi ir labia sudetinga ju savybe, priklausanti nuo isorinio eksploatacinio poveikio bei fizikiniu-cheminiu ir mechaniniu keraminiu gaminiu savybiu.Sparciausiais prognozavimo metodais kuo tiksliau galima numatyti keraminiu gaminiu atsparuma salciui,kuo tiksliau ivertintas med-gu savybes,kurios saldymo metu geriau parodo uzsalancio H2O ardomaji poveiki poringame kune. Keraminiu gaminiu atsparumas salciui nustatytas starciausiais metodais naudojant tik 1-a rodikli,pasirodo neobjektivus. 26.Portlandcementis.Pagrindiniai vykstantys procesai.Portlandcemencio kietejimas. Portlandcementis-tai produktas gautas susmulkinus klinkeri,pagaminta kaitinant iki sukepinimo, homogenizuojant ir atitinkamomis dalimis sumaisytas,molingas ir klintingas med-gas.Gerai sumaisytus karbonatinius ir aliumosilikatinius komponentus iskaitinti aukstoje temperaturoje ir sintezuoti minerala alita.(3CaO•SiO2).Pagrindiniu tikslu buvo ir islieka energiniu sanaudu produkcijos vienetui pagaminimo mazinimas.Is kitos puses netgi esant max optimizuotoms kuro sanaudoms pagrindinio portlandcemencio mineralo alito sintezei butina,kad zaliavu misinio temperatura siluminiame agregate pasiektu 1420-1470 laip.Susidarantys cemento mineralu hidrolizes metu Ca hidrosilikatu helis uzpildydamas tustumas tarp besihidrolizuojanciu mineralu,suklijuoja juos I vienalyte dirbtinio akmens mase,kurios fizikines, mechanines savybes ir lemia sios med-gos padeti konstrukciniu med-gu tarpe.Jeigu organineje chemijoje pradinis ir pagrindinis elementas yra angles,tai neorganineje-silicis,sudarantys ivairiusnaujodariu derinius. Tiek portlandcemencio klinkerio gamybos aukstatemperaturiniai procesai,tiek portlandcemencio hidrotacija yra vienas gamtos mokslo silikaro sriciu:[Si2O5]2-→[SiO4]4-→[SiO4]4→[SixOy]4x-2y zaliavos→gamyba→hidrotacija→kietejimas.Si hidrauline risamoji med-ga,pagaminta specializuotame pramoniniame komplikse,yra pusgaminis,o norima baigrine forma suteikiama ji sumaisius su H2O ir paliekant kieteti,t.y. igyti atitinkamas fizikines,mechanines savybes.Portlandcemencio klinkerio gamybos chemizma galima suskirstyti I dvi stadijas:kietafaziu reakciju stadija;skystos fazes formavimasis-lydimosi stadija,susidarant joje galutiniam produktui,kietam trikalcio silikato tirpalui.Siuo atveju galio desniai teigiantys:*komponentas tuo erektingesnis,kuo diferentiskesne jo kristaline struktura;*reakcijos greitis tiesiog proporcingas reaguojanciu med-gu savitajam pavirsiui.Sie desniai portlandcemencio gamyboje susiveda:*isvengti Ca oksido ir belito kristalu augimo,t.y.kuo greiciau jie is 1-os stadijos patenka I 2-a,tuo sparciau vyks alito formavimas 2-je stadijoje;*siekti mazu nuo 20-30μm alito kristalu dominavima;*2-je stadyjoje optimizuoti temperatura ir trukme alito persikristalizacijai.Is karto po portlandcemencio milteliu salycio su H2O prasideda fizikiniai-cheminiai procesai,suteikiantys [radinei koloidiniai sistemai kieto kuno savybes,kurios savo ruoztu neislieka nekintamomis,netgi dirbtinai sudarant isorines tinkamas salygas ilgam laikui.Susidarant cementiniame akmenyje poru didzio ir prigimti galima suskirstyti I tokius tipus:*tarpsluoksnis kalcio hidrosilikatinio gelio aktyvumas;*akytumas tarp kalcio hidrosilikatinio gelio daleliu;*budingas akytumas priklausantys nuo H2O ir cemento santykio bei cemento daleliu sanglaudos; *makro akytumas,atsirandantys formavimo metu.Ilgainiui hidrotuojasi ir vidine grudeliu dalis,todel H2O kiekis gelyje mazeja,jis tankeja ir dideja kietejancio cemento stiprumas.is naujai susidaranciu junginiu ir nesureagavusiu klinkerio daleliu susidaro koeguliacine struktura,kuriai budingas nedidelis stiprumas ir tiksotropiskumas,veliau palengva susidaro patvaresne kristalizacine struktura.Ispradziu formuojasi sios strukturos karkasas,atsiranda naujai susidariusiu kristalu saaugos,o po to susidares karkasas apauga. Didejant kristalams dideja ir sistemos stiprumas.Sukietejusi sistema yra didziausias stiprumas,jei naujai susidariusiu junginiu kristalai yra pakankamai dideli,o itempimai min.Vis issamesnis hidratacijos mechanizmo pazinimas,turetu sudaryti prielaidas,itakoti jo eigai ir pasiekti rodiklius,uztikrinancius portlandcemencio akmeniui konstrukcines med-gos vieta. 27.Statybiniu med-gu pagrindiniai technologijos procesai.Paruosiamieji darbai. Med-goms ir gaminiams pagaminti yra tokie pagrindiniai procesai:*paruosiamieji darbai;*zaliavos, komponentu maisymas;*mases formavimas;*suformuotu gaminiu tankinimas;*dirbiniu specialus atdirbimas;*pagamintas produkcijos kokybes kontrole.Paruosiamiesems darbams priklauso kompleksas operaciju,kurios praktiskai atitinka visoms technologijoms.Sioje stadyjoje svarbu padidinti zaliavos potencine energija,kad sekanciose etapuose vidine laisvoji energija pereitu I kitas formas.Priklausomai nuo zaliavos rusies,paruosiamieji darbai susideda is:smulkinimo,malimo ir kt.budu zaliavos pervedimo I smulkiadispersini buvi;frakcionavimas,sijojimas,praplovimas ir kt.ju atskirimo budai I atskyras grupes ar frakcijas,pagal granulometrine sudeti;zaliavos drekinimas arba dziuvimas;koreoguojanciu priedu ivedimas;smulkinimas ir malimas yra labiausiai paplyte paruosiamieji darbai.Stambiagrudziu med-gu daleliu sumazinimas yra butinybe.tai palengvina misinio paruosima.Sumazinant susmulkintos med-gos bendras pavirsius dideja,bendras turis sudejus daleles islieka pastovus.Racionali malimo riba nustatomas bandynio budu,ji gali buti padidinta,jei malant pridedama pavirsiaus aktyviu med-gu.Smulkinimo neretai suderina su malimo produktu atskirima pagal daleliu stambuma prasijojant.Svarbus vaidmuo paruosiamuoju periuodu skiriamas zaliavos siluminiam poveikiui,kad ji isdziovinti arba pakaitinti iki reikiamos temperaturos.Dziovinimo procesas skiriamas atsizvelgiant I pradines zaliavos,kaip daugiakomponentes sistemos ypatumai. 1-med-gos kaitinimo periodas;2-pastovaus dziovinimo greicio periodas;3-dziuvimo kintancio greicio periodas.Pagrindine silumos perdavimo lygtis nusako priklausomybe tarp silumos srautoQ,pavirsiaus F, kur vyksta silumos kaita.Paruosiamuosiuose darbuose atliekamas fizikinis-cheminis arba cheminis med-gos zaliavu apdirbimas. 28.Sudozuoto misinio komponentu maisymo procesai. Daugelio technologiju sudozuotu med-gu maisymas yra viena is operaciju apsprendzianciu misinio ir pagamintos produkcijos kokybe.Mechaninis maisymas atliekamas 2 stadijos:*pradinis sausu komponentu maisymas;*maisymas su skysciu.Ivedant I misini skysta komponenta proceso metu kietos daleles yra apgaubiamos skystos fazes.Priklausomai nuo daleliu fazes,judejimo greicio aplinkoje atsiranda laminarinis tekejimas arba turbulentinis.Permaisant vienu etapu skystis patenka I maisymo aparata kartu su kieto misinio komponentu.Jeigu pavirsiniame sluoksnyje vyrauja neigiami hidroksido jonai,tai pilnai drekinama H2O,issiskyrusios silumos kiekis didelis,o dodeliu pavirsiaus priklauso hidrofiliniams. Nepriklausomai nuo skystos aplinkos ivairovespilnas drekinimas rodo kietu daleliu sugebejima tirpti, sudarant tikruosius tirpalus,homogenines sistemas.Charakteristiniu procesu komponentu permaisyme yra heterogenines sistemos formavimas.Veikiant sudetingam fizikiniam-cheminiam reakciju kompleksui, vykstanciu permaisant maisymo aparatuose paruostus ir sudozuotas zaliavu med-gas,komponentai praranda savo individualias savybes,ypac pavirsiniuose sluoksniuose.Misinio kokybes ivertinimo kriterijus yra vienalytiskumas,nustatomas statistiniais metodais.Paruostas misinys pasizymi nustatytomis kokybenimis harakteristikomis,ivertinamomis pagal savybiu rodiklius.Paruosto misinio pagrindine savybe yra jos technologinio perdirbimo geba,t.y. atitinkamas uzsiduoto sluoksnio formavimas,tankinimas ir pan. Tokio misinio savybe susijusi su klojimu,slankumu,palankumu formavimui yra priskyriama realoginiams savybems. 29.Gaminiu formavimo ir tankinimo procesas Paruostas misinys pasizymi tam tikru slankumu,t.y. reali galimybe atlikti operacijas,gaminius tankinant ir formuojant.Didziausio tankio reiksme stengdamasi gauti jau zaliavos paruosimo stadijoje,t.y. ruosiant miltelius,suspensijas.Optimalus formavimo ir tankinimo budo parinkimas priklauso nuo pradines zaliavos,gamybos budo,gaminio rusies ir pan.Tarpusavio saveika 2-ju daleliu apskaiciuojama:P=4π (r1-r2)/(r1+r2)σ, kur r1 ir r2-spinduliai 2-ju artimiausiu daleliu; σ-pavirsine energija faziu riboje. Formuojamo arba suformuoto gaminiu tankinimas yra svarbus makrostrukturos susidarymo etapas.Esant didelio plastiskumo ir judrems misiniams makrostruktura nustatomas greitai ir praktiskai nesuteikia tankinimo.Tankinant mazai judrius ir standzius misinius,turincius mazesni kieki risamosios med-gos arba mazeski kieki skistos dalies,daugiau sunaudojama darbo negu tankinant plastiskus,judrius misinius. Degtuose statybiniuose med-se yra paplytes pussausio presavimo budas ir kt.Kiekvienos misinio konsistencijos optimaliai technologijai atitinka mechaninio tankinimo nustatyti parametrai.Daugelejo technologiju formavimas ir misinio tankinimas suderinami I viena operacija,tada cheminiai ir fizikiniai-cheminiai procesai,apsprendziantys strukturos susidarymo mikro ir makro lygiuose vyksta vienu metu. Nuo formavimo ir tankinimo priklauso ne tik strukturos susidarymas islaikant vienoda kompaktiska daleliu issidestyma,bet ir gaminiu tiksturiniai ipatumai.Plastinio formavimo budo tankinimas atliekamas juostiniais presais.Gaminiai plastinio formavimo masiu turi padidinta poringuma,palyginus su pussausio presavimo gaminiais.Degtu statybiniu med-gu ir dirbiniu technologijoje placiai naudojamas slikerinis liejimas,plonasienis apdirbimas arba dideliu matmenu ir sudetingos formos gaminiams gauti. 30.Fizikiai cheminiai procesai vykstantys perdirbant suformuotus gaminius. Perdirbimo efektivumas charakterizuojamas laipsniniu arba greitu pagamintu strukturos sustiprejimo, pereinant I kieta buvi.Kieteja pagrindai risamoji dalis,2-ji–uzpildancioji,kuri susideda is kietu komponentu misinio.Nauja faze-cheminiai junginiai atsiranda,vykstant cheminiai reakcijai ant kietu daleliu pavirsiaus arba tirpale,pradzioje atsiranda mikrodaigu sankaupa,kitose periodose vyksta kinetines vystimosi reakcijos.Cheminiu reakciju greitis greitai auga didejant temperaturai pagal Arenijaus lygti: ln·k=A/T+B,kur Air B-konst duotai reakcijai;T-absoliutine temperatura;k-reakcijos greicio konst. Kiekibine reaksijos greicio priklausomybe isreiskiama taisykle,pagal kuria temperaturos pakilimas 10laip, cheminiu reakciju greitis padideja 2-4 kartus.Be cheminiu reakciju naujos fazes susidarynas yra kristalizacija istirpusios med-gos ir persotinto tirpalo.Persotinimas atsiranda del ivairiu priezasciu: pasisalinant skystos dispersines fazes dali,slegio pasikeitimas,pradiniu komponentu ir pan.Persotintas tirpalas pasizymi nedideliu termodinaminiu stabilumu.Pradzioje susidaro naujos fazes daigai.Daigu augimo stadijoje susidaro submikroskopinio didzio daleles.Tam tikrame etape daleles daigai pesiekia kritini dydi,kuriame kiekviena pasizymi pakankama pavirsine enegrija,kad susigarytu papildoma absorbcija papildomos med-gos.Kristalu atsiradimas ir augimas gali taip pat vykti is med-gos dujinio buvio,isvevgiant skystosios fazes,t.y.staigiai sumazinant temp arba staigiai pakeliant slegi.Degtuose statybiniuose med-se risamoji dalis yra ivairus lydiniai,kuriuos apsprendzia tam tikri isoriniai faktoriai.Statybiniu med-gu strukturos susidaryma saliginai galima suskirstyti I daugeli paprastu procesu ir reiskiniu,panasiai kaip sudetingos chemines reakcijos yra tam tikras paralelinis arba vienos paskui kita paprastu reakciju jungimas.Vyraujantis vaidmuo strukturos susidarymai tenka procesams apsprendziantiems formavima ir risamosios dalies kietejima.Makro strukturos susidarymui itakos turi procesai tarpusavio saveikos strukturos elementu riboje kietejant visai sistemai.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!