Konspektai

Medžiagotyros temos egzaminui

9.4   (2 atsiliepimai)
Medžiagotyros temos egzaminui 1 puslapis
Medžiagotyros temos egzaminui 2 puslapis
Medžiagotyros temos egzaminui 3 puslapis
Medžiagotyros temos egzaminui 4 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1)Kristalinė metalų sandara Gali būti kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Kristaliniai – tai išsidėstę tam tikra tvarka atomai. Amorfiniai –atomai išsidėstę chaotiškai. Metalai – kristaliniai kūnai, juos kaitinant iš kristalinio į amorfinį pereina prie tam tikros temperatūros. Kaitinant amorfinį kūną, jis minkštėja palaipsniui (stiklas, derva), iš kieto į skystą pereina irgi palaipsniui. 2) Kristalinės gardelės Kiekvienas atomas apsuptas kitų atomų, kurie yra nutolę tam tikru atstumu. Atomų išsidėstymas plokštumoje ir ta plokštuma – kristalografinė plokštuma. Kristalografinių plokštumų visuma, einančių lygiagrečiai viena šalia kitos, sudaro kristalinę gardelę. Mažiausia atomų grupė, kuri periodiškai pasikartoja kristale, vad. Elementarine gardele. Ji charakterizuojama parametrais a,b,c (kūbinei gardelei a=b=c), ir kampais ,, (kūbinei gardelei ===90). Kristalografija – nagrinėja gardeles. Metalų savybės priklauso nuo atomų išsidėstymo. Gardelės charakteringos metalams: Kūbinė erdvėje centruota gardelė: Šitokią gardelę turi: volframas, vanadis, chromas, Fe - tam tikroje temperatūroje esanti geležis ir kt. Kūbinė šonuose centruota gardelė: Šitokią gardelę turi: švinas, nikelis, sidabras, platina, Fe - tam tikros temperatūros geležis ir kt. Virsmo metu keičiasi atomų išsidėstymas. Hegsonogalinė gardelė: Tokią gardelę turi: magnis, cinkas, cirkonis ir kt. Gardelės tankis – skaičius atomų, kuris tenka vienai elementariai gardelei. Kubinės centruotos tankis 4. Tankis yra apibūdinamas koord. Skaičiumi. Šis skaičius rodo, kiek yra vienodai nutolusių atomų aplink kiekvieną elementarinės gardelės atomą (kubinė erdvėje centruota k8, kubinė šonuose centruota k12, heksogonalinė h12). Gardelė kristalografinių plokštumų kryptis yra nustatoma indeksais: (h k l) – jie nusako ne faktinę duotos plokštumos padėtį, o tiktai jos kryptį ašių atžvilgiu. Jie charakterizuoja ne kokia nors apibrėžtą plokštumą, o lygiagrečių plokštumų šeimą. Indeksai plokštumos nustatomi taip: 1. Išmatuojamos atkarpos, kurias ji kerta koord. Ašyse. 2. Užrašomi šių skaičių atvirkštiniai dydžiai. 3. Gautos trijų skaičių reikšmės pakeičiamos sveikais skaičiais. (3 6 4); (1/3 1/6 1/4); (4 2 3); (h k l) ( 1 ); (1/ 1/1 1/); (0 1 0); (h k l) Krypčių indeksai žymimi laužtiniais skliaustais. [u v w]. Kristalografinės krypties indeksams surasti per koord. Pradžią pravedama tiesė, lygiagreti duotai krypčiai ir jos padėtis nustatoma indeksais: x[1 0 0], y [0 1 0], z [0 0 1]. Jei plokštumos indeksai tokie pat kaip krypties indeksai, tuomet statmena šiai plokštumai. 3) Kristalinės sandaros defektai Atomai išsidėstę netvarkingai t.y. nukrypimai nuo tikslios formos vad. Netobuliniai. Kurie gali būti taškiniai, linijiniai, paviršiniai. Taškiniams netobulumams priklauso vakancijos ir atomai įsiterpią į tarpmazgius. [1pav.] Šis procesas vyks tol kol dislokuoto atomo energija bus didesnė už atomų svyruojančių apie pusiausvyros padėtį. Paviršinis defektas. Metalai polikristaliniai kūnai sudaryti iš daug kristalėlių. Grūdelių ar kristalų ribos vad. paviršiniais defektais. Linijiniams defektams priklauso dislokacijos. Dislokacija teorinis metalų stiprumas žymiai didesnis palyginus su eksperimentiniais duomenimis. Tai paaiškinama tuo, kad deformuojant kristalą poslinkis kristolografinėse plokštumose įvyksta ne iš karto o palaipsniui ir nutraukiami ryšiai tarp atomų. Dislokacijos gali būti linijinės, sraigtinės ir kreivalinijinės. Linijinė dislokacija.[2pav.] poslinkis įvyko ne per visą kristalą. Plokštuma pagal kurią įvyko poslinkis vad. slydimo pl. Jei poslinkis įvyksta ne pagal visą slydimo pl. susidaro dislokacija. Linijinės dislokacijos ašis statmena poslinkio vektoriui [3pav.] Plokštuma A-A’ vad. ekstra pl. ir yra linijinės dislokacijos centras. A’- teigiama dislokacija A- neigiama dislokacija. Sraigtinės dislokacijos poslinkio vektorius yra lygiagretus dislokacijos ašiai [4pav.] Kreivalinijinė dislokacija sudaryta iš sraigtinės ir linijinės dislokacijos. Dislokacijos susidaro kristalizuojantis metalui, fazinių virsmų metu iš vakacijų plastiškai deformuojant. Pagrindinė dislokacijų charakt. Yra dislokacijų tankis. 4)Metalų kristalizacija Kūnai stengiasi užimti padėtį su mažiausiu energijos kiekiu. Šiluminė sistemos energ. charakterizuojama funkcija F=U-T*S F- laisvoji energija U- vidinė sistemos energija T- absoliutinė temp. S- entropija Vidinę energiją sudaro atomų virsmo energija ir molekulių sąveika. Didesnioji energijos dalis yra susijusi su atomų ir molekulių judėjimu, ji būdama potenciniam būvyje atomus ir molekules palaiko tam tikruose atstumuose, ir ši energijos dalis negali būti paversta naudingu darbu ir vad entropija. Laisvoji kūnų energija gali būti paversta naudingu darbu. Laisvoji energija gali sukelti entropinį pasikeitimą, chem. reakcijas. Jei laisvosios energijos prieaugis neigiamas tai kūne pasikeitimai gali vykti savaime. [5pav.] Laisvosios energijos kiekis kinta nuo temperatūros. to- pusiausviros temp. šioje temp. skystos ir kietos fazės temp. vienodos t.y. pusiausviros padėtis. t- peraušimas, atsiranda laisvų energijų skirtumas tarp kietos ir skystos fazės. F- susidaro kristalizacija, iš skysto būvio pereina į kietą. Kristalizacija vyksta susidarant kristalizacijos centrams ir jiems augant.[6pav.] v- kietos fazės tūris dv/dt- kristalizacijos greitis. Tai vyksta, kai kietos fazės yra daug, ir vyksta kol nelieka skystos fazės. Pradžioje susidarę kristalai yra taisyklingos formos paskui jiems susidarant ribos išsikraipo. Metalas yra polikristalinis kūnas sudarytas iš mažų kristalėlių. Kristalizacijos greitis priklauso nuo kristalizacijos centrų skč. ir nuo jų augimo greičio. Didinant peraušimo laipsnį laisvųjų energijų skirtumas padidėja, tai skatina kristalizaciją. Tačiau centrų augimui turi įtakos difuziniai procesai. Esant dideliam peraušimo laipsniui sumažėja atomų difuzija, kristalizacijos centrų augimas lėčiau auga.[8pav.] Esant dideliam peraušimui gaunama smulkiagrūdė struktūra. Kai aušinama lėčiau, atomai difunduoja, gaunama stambiagrūdė struktūra. Metalas su smulkiagrūde struktūra yra stipresnis. Esant labai didialiam peraušimui atomų difuzija labai maža nors energijų skirtumas didelis, kristalizacijos centrai nesusidaro ir gaunamas amorfinis kūnas. Savaiminis kristalizacijos centras apsunkintas, centrai būna kietos detalės esančios skystoje fazėja. Priemaišos įvedamos specialiai t.y. dirbtinai sudaromi kristalizacijos centrai ir toks procesas vad. modifikavimu. Šios priemaišos vad. modifikatoriais. Modifikatoriai nekiaičia lydinio sudėties. Kristalai gali būti plokštelių formos, adatiniai, lygiaašiai krist. ir panašiai. Labiausiai paplitęs krist. augimo mechanizmas yra dendritinis. Vykstant kristalizasijai susidaro pirmos eilės ašis, paskui antros, triačios, tol kol nelieka skystos fazės. Valcuotame metale dendritinė struktūra nesimsto. Luito struktūra yra sudaryta iš 3 zonų. [9pav.] Paviršiuje yra smulkių dendritų zona, ši zona nėra didelė 2-3mm. Ištiestų dendritų zona. Centre luito gaunamas stambių įvairiai orientuotų dendritų. 5) Metalų deformacija Metalo deformacija ir rekristalizacija Tamprioji ir plastine deformacija. Plastine tamprioji tai, tokia kuri nuėmus apkrovą grįžta į pirmykštę vietą. Tampriai deformacijai galioja Huko desnis δ*=E*δ (δ*-itempimai, E tamprumo modulis, δ-pailgejimas) Virš taško A vykst plastinė deformacija. Įtempimai kurie atsiranda metale del laikino išorinio apkrovimo ir kurie dingsta šį apkrovimą pašalinus, vad. Laikinaisiais itempimais. Itempimai kurie lieka nuemus apkrova vad., liekamaisiais itempimais.Vykstant plastinei deformacijai, metalas stipreja. Toks reiskinys vad., deformacinis sustiprejimas ar sukietejimas. Daznai labai pageidautina kad vykstant plastinei deformacijai pasidarytu kietesnis ir stipresnis, bet kartu su tuo gali zymiai sumazeti metalo plastiskumas del to daznai deformacinio sustiprinimo vengiama. Tiek tamprios, tiek plastines deformacijos metu nesuira deformuojamas kunas arba atskiras dalys t.y., nesuardomas kuno vientisumas. Kieto kuno savybe plastiskai deformuotis vad., plastiskumu. Kietuose kunuose atstumai tarp centru turi apibrezta dydi, priklausanti nuo medziagos rusies ch., sudeties temperaturiniu saligu. Sie atstumai kinta labai placiose ribose. Tarp atomu veikia traukos ir stumos jegos. Tarpatominiu atstumu dydis nusistovi, kai traukos ir stumos jegos lygios. Metalams esant tam tikrai apkrovai paprastai egzistuoja proporcinga priklausomybe tarp deformuojanciu jegu itempimu ir atomu pasislinkimo is pusiausvyros padeties dydziu(itempimu). Augant tamprios deformacijos dydziui, atomu persislinkimas is pusiausvyros padeties vyksta veikiant isorinems jegoms. Esant betkokiem apkrovimam, isoriniu jegu poveikis yra atsveriamas tarp atominiu jegu, kurios stengiasi sugrazinti atomus i padetis su minimaliu energijos kiekiu taciau potencines energijos padidejimo, pasislinkimo is pusiausvyros padeties yra ribotas. Pasiekus tam tikra energijos potencijos dydi, atomams sudaromossalygos, atstumams. Siu atveju nuemus isorines jegas veikiancias, atomai nebesugryzta i savo pirmykstes pusiausvyros padetis. Pasislinkimas atomu i naujas pusiausvyros padetis, sudaro galimybe kuno formos pokyciui ir matmenu, veikiant isorinems jegoms t.y., sudaro salygas vykti plastinei deformacijai. Tam kad atomu persislinkimas i naujas pusiausvyrines padetis, nepakeistu kuno vientisumo butina, kad tokio persislinkimo procese, atomai nutoltu, ne didesniu atstumu negu yra atomu tarpusavio. Esant apkrovai atomai yra visada pasislink eis pusiausvirines padeties tai plastines deformacijos salygoms bendra deformacija apjungia tiek plastine deformacija , tiek tampriosios deformacijos dedamaja, kai isnyksta nuemus deformuojancias jegas. Taigi plastiskai deformuojant kuna, visada atsiranda ir tampriosios deformacijos. Nei vienas plastiskumo rodiklis nera universalus t.y., patenkinamai charakterizuojantis metalu efektyvuma esant betkokiai deformacijai pvz:santykinis pailgejimaspatenkinamai charakterizuoja procesuose, kuriuose vyraujanti deformacija-tamprumas. Metalu pasipriesinimas deformacijai charakterizuojamas dydziu itempimu kurie atsiranda kune esant tam tikram deformacijos laipsniui. Pasipriesinimo deformacijai rodikliais yra pvz: takumo riba, stiprumo riba, ketumas ir kt. Monokristalo šalta plastinė deformacija Ekspermentais yra nustatyta, kad pagrindiniais faktoriais vystytis plastinei deformacijai monokristaluose yra slydis ir dvigubas perlinkis. Slydis-tai monokristalų jonų sluoksnių lygiagretus persislinkimas gretutiniu sluoksniu atzvilgiu. Slydis yra pagrindinis plastines deformacijos mechanizmas ir pasireskia persislenkant vieno kristalo daliai kitos atzvilgiu veikiant tangentiniams itempimams Slydis monokristala vyksta pagal atitinkamos kristalografines plokstumos, o slydis sioje plokstumose vyksta pagal atitinkamad kristalografines plokstumas. Slydimo plokstuma ir kryptis vadinama slydzio sistema paprastai slydzio plokstumomis buna plokstumos, turincios didziausia atomu tanki, o slydszio kryptimis buna kryptys, pagal kurias tarpatominiai atstumai yra maziausi. Ekspermentiskai irodyta kad slydis kristale prasideda, kai tangentinis itempimas duotoje plokstumoje atitinkama dydi sio tangentinio itmpimo dydis priklauso nuo slydzio plokstumos padeties veikianciu kuna, atzvilgiu. Slydzio mechanizmas rodo kad jo negalima laikyti paprastu atomu isdestytu slydimo plokstumoje, persislinkimu. Jei teoriskai paskaiciuotitangentinio itempimo reiksme is salygos, kad visi atomai is vieno monokristalo sluoksnio vienu metu persislenka kito atzvilgiu tai sis itempimas teorine kristalografine takumo riba bus daug didesne uz realuji. Metaluose slydzio metu persislenka nevisi atomai o ataskiru atomu grupes. Sitaip gali vykti tik tuomet, kai metale yra kristalines gardeles defektu. Dvigubas perlinkis gaunasi kai kristalines gardeles viena dalis persislenka kitos atzvilgiu lygiagreciai pasisukus viduriniam sluoksniui, del to dalis kristalo kuri buvo plastiskai deformuota persislinko yra veidrodinis atspindys jo nedeformuotai daliai Ipatingai pasireiskia tada kai del netinkamos slydzio pl., padeties itempimo dydis sukeliantis dviguba perlinki, buna mazesnis uz tangentini itempima, reikalinga, kad prasidetu slydis. Didziausia polinki dvigubam perlinkiui yra monokristalai su erdviskai centruota ir heksogonaline gardele, kad prasidetu dvigubas perlinkis reikia : didesniu itempimu, negu ,kad prasidetu slydis, del to dvigubas perlinkis dazniausias\i pasireiskia dinamines apkrovos metu Šalta plastinė polikristalo deformacija Polikristalus apima interkristalinę ir tarpkristaline deformacijos. Plastine def., pasireiskia grudeliose, kuriu slydimo plokstumos orentuotos veikianciu jegu atzvilgiu. Esant vienaasiam linijiniam tempimui ar gniuzdymui, def., pradziai turi grudeliai kuriu slydimo plokstumos issideste 45° kampu veikianciu isoriniu jegu atzvilgiu like grudeliai grudeliai priima tampriaja def. Kuo daugiau polikristalo grudeliai turi galimu slydimo sistemu tuo maziau polokristalas priesinsis def., tuo didesni polikristalo plastiskumas. Vykstant plastinei def., tinkamai orentuoti grudeliai sustipreja ir tada def., pradeda netaip palankiai orentuotose grudeliuose. Esant pakankamu isoriniu jegu dydziui plastine def., apima visa polikristalu lygi. Normalinis itempimas esant linijiniam tempimui ar gniuzdymui, kuri pasiekus prasideda plastine def., daugelio kristalu grudeliu vadinamas takumo riba. Didinant itempimus iki reismes atitinkancios takumo riba, deformuojami grudeliai igauna istesta forma. Tam tikra istestu grudeliu orentacija vadinama mikrostrukturos pluostiskumu. Keiciantis grudelio formai def., itakoje, kartu vyksta ir grudeliu kristalografiniu asiu orentavimas didziausios def., kryptimi. Kai deformavimo metu grudeli padetis suvienodeja tai tokia suvienodejusi orentacija vadinama tekstura. Aprasyti procesailiecia interkristaline def., tarpkristaline polikristalu def., turi ne tokia reiksme. Ji pasireiskia persilenkiant vieniems grudeliams kitu atzvilgiu. Tarpkristalines def., metu atsiranda defektu grudeliu ribose, mikro ir makro itrukimai del kuriu metalas suyra. Metalo stiprumui ir plastiskumui itakos turi grudeliudydis. Arti grudeliu ribu kristalineje gardeleje yra stipriai iskreipta ir plastine def., cia yra apsunkinta. Jei grudeliu ribose nera mikro itrukimu ir lengvai besilydanciu plienu, tai grudeliu ribose yra stiprenes uz grudelius , kuo didesnis grudeliu dydis, tuo didesnis jus umarinis ilgis ir tuo didesnis pasipriesinimas metalu deformavimui. Kuo smulkesnis grudelis, tuo mazesne tikimibe, kad jie pasislinks vieni kitu atzvilgiu, nes sumarinis ribu plotas padideja, o isjudinanciu grudeliu dydis mazeja.neigiama ytaka stiprumui ir plastiskumui turi skirtinga grudeliu pagal dydi ir savybes, tai polikristalinio plieno def., vyksta netolygiai kas padidina pasipriesinima def. 6).Pakitimai kaitinant plastiškai deformuot1 plieną. Kristalai arba grudeliai orentuoti kokia nors kryptimi vad tekstura.Deformuoto kristalo struktura nestabili, kambario t° prasideda procesai kurie mazina vidine energija. Procesa pagreiteja kai yra kaitinama. Kaitinant sukietinta metala pirmiausiai pasireiskia: a) poilsis, b) poligonizacija, c) rekristalizacija. Poilsio metu vyksta nedideli strukturiniai pokyciai, siek tiek sumazeja itempimai, dislokaciju tankis taippat gardeles iskraipymai. Poilsio metu kietumas sumazeja nezymiai. Poligonizacija jos metu susidaro blokine struktura jeigu jos nebuvo, o jei ir buvo labiau isryskinama. Tokia struktura susidaro kada yra daug vienodo zenklo dislokaciju. Poligonizacijos metu mazeja kietumas, buvis yra nepusiausvirinis. Toliau kaitinant ivyksta rekristalizacija. Rekristalizacija procesai kurie skatina nauju lygiaasiu grudeliu susidarima ir augima vadinami rekristalizacija. Pirmines rekristalizacijos metu susidaro nauji grudeliai, susijungiant blokams. Po to siekia normalus grudeliu augimas, kai vieni grudeliai auga kitu saskaita, persilenkiant grudeliu riboms. Antrine rekristalizacija buna tada kada salia stambiu bus ir smulkiu. Dazniausiai nauju grudeliu uzuomazgos susidaro senu grudeli ribose. Rekristalizacijos metu sumazeja keitumas ir stiprumas, pasinaikina sukietinimo efektas. Stiprumo sumazejimas aiskinamas su dislokaciju sumazejimu Trek=(0.3-0.4)Tlyd Grudeliu dydis priklauso nuo deformacijos laipsnio, temperaturos, kaitinimo trukmes, ch., lydinio sudeties it t.t. mazai deformuotame kune rekristalizacija nevyksta. Metala deformavus 3-15% atkaitinimo metu labai isauga grudeliai. Toks deformacijos laipsnis prie kurio po atkaitinimo gaunami9 max grudeliai vadinamas kritiniu defomacijos laipsniu. 8)Lydinių būklės diagramos. Šios diagramos rodo lydinių fazinę sudėtį ir struktūrą priklausomai nuo temp ir koncentracijos pusiausvyros sąlygomis. Pagal jas galima nustatyti kokie virsmai vyksta lydiniuose juos lėtai kaitinant arba aušinant. Lydinių būvi nulemia virsmai. Fazių kiekio kitimo heterogeninėje sistemoje dėsningumas nustatomas fazių taisykle: C=K-F+1. C-sistemos laisvės laipsnis; K-komponentų skaičius; F-fazių skaičius. Sistemos laisvės laipsniu arba variantiškumu vad galimybė vienu metu keisti temp, slėgį ir fazių koncentraciją nekeičiant fazių skaičiaus. Jei C =0 tai yra bevariantinė pusiausvyra t.y. lydinys su esamu fazių skaičiumi gali egzistuoti tik griežtai apibrėžtose sąlygose. Tai reiškia, kad virsmas prasideda ir baigiasi pastovioje temp. Bendras pastabas apie diagramų sudaryma: yra dviejų komponentų sistema: Šios diagramos dažniausiai sudaromos terminiu būdu t.y. jos yra sudaromos pagal lydinių aušinimo kreives. Pagal kreivėse esančius išlinkimus yra sudaromos lydinių būsenų diagr. Kritinėse tems vyksta virsmai. Pagrindines linijos yra dvi: 1) acb-Likviduso linija. Virš Likviduso linijos yra skysta fazė L. 2) ecd-Soliduso linija. Žemiau jos yra kieta fazė. 9)EUTEKTINĖ LYDINIŲ BŪVIO DIAGRAMA Diagrama yra lydinių šeimos, kurios abu komponentai neribotai vienas kitame tirpsta išlydyti ir visai netirpsta kieti, be to, esant tam tikrai koncentracijai, pastoviuoje temperatūroje iš karto kristalizuojasi dviejų fazių būdingo išsidėstymo mišiniai, sudarantys bendrus grūdelius, vadinamus eutektiniais. Eutektinės koncentracijos aušimo kreivė yra tokia pat kaip gryno metalo, tik kristalizacijos temperatūra būna pati žemiausia visoje lydinių šeimoje. Brėž . Atsižvelgiant į tai, kaip išsidėsto fazės eutektiniame grūdelyje, skiriamos keturių rūšių eutektikos: plokštelinė, cilidrinė, rutulinė ir adatinė. Eutektikos gali susidėti ne tik iš grynų komponentų fazių, bet ir iš skirtingų kietųjų tirpalų arba intermetalinių junginių fazių. Eutektinių lydinių šeimoje pastovioje temperatūroje kristalizuojasi tik gryni metalai ir eutektinės koncentracijos lydinys. Visų klitų konmcentracijų lydiniai kristalizuojasi dviem etapais: iš pradžių tam tikros temperatūros intervale kristalizuojasi grūdeliai to komponentai, kurio yra perteklius lyginant su eutektine koncentracija. Paskui, kai visas perteklius išsiskiria ir likęs skystasis tirpalas įgyja eutektinę koncentraciją, jis baigia kristalizuotis pastovioje eutektinėje temperatūroje ir sudaro eutektinius grūdelius. Galutinę struktūrą sudaro perteklinio komponento grūdelių ir eutektinių grūdelių mišinys. Diagramos sudaromos praktiškai terminiu būdu. Jos sudaromos pagal lydinių aušimo kreives. Pagal kreivėse esančius išlinkimus ir laiptelius sudaromos lydinio diagramos. BRĖŽ. Pagrindinės linijos yra dvi: acb – likviduso linija, virš šios linijos yra skysta fazė L. ecd – soliduso linija, žemiau jos yra kieta fazė. 2 – yra eutektinis lydinys. Kristalizuojantis keičiasi lydinių fazių koncentracija. Kietos fazės daugėja, o skystos mažėja.Bet kuriame diagramos taške vienu metu yra dvi fazės ir galima nustatyti fazės kiekį ir koncentraciją, tam naudojama atkarpų taisyklė. Komponentų koncentracijai fazėse nustatyti per duotą tašką pravedama horizontalinė linija – kanoda. Susikirtimo taškai rodo fazių sudėtį. bc- visas lydinio kiekis, ac – skysčio kiekis, ba – kristalų kiekis. 1. 10)NERIBOTO TIRPUMO LYDINIŲ BŪVIO DIG. Kai kurių lydinių komponentai ir skysti ir kieti neribotai tirpsta vienas kitame. Kristalizacijos procese, esant bet kuriai koncentracijai, jis sudaro vienfazius kietojo tirpalo grūdelius – tokio tipo diagrama vad neriboto tirpumo. 2. Ji yra vario ir nikelio lydinių šeimos. acb – likviduso linija, adb – soliduso linija.  - kietas tirpalas. Kristalizacijos pradžioje taške 1 iš skysčio išsiskiria kristalai praturtinti sunkiau besilydančiu komponentu. Pirminių kristalų sudėtis nustatomo S projekcija į koncentracijos ašį. Kristalizacija baigiasi taške 2 ir skysčio lašas sukietėja. Turima sudėtis nusakoma taške L projeksija į konscentracijos ašį. Greitai aušinant yra apsunkita elementų difuzija ir gaunamas nevienodas jų pasiskirstymas dendrite. Tai yra vad dendritinė dikvacija. 3. 11)RIBOTO TIRPUMO LYDINIŲ BŪVIO DIG.Lydinių būklės diagrama kai komponentai neribotai tirpsta skystame būvyje, ribotai tirpsta kietame būvyje ir nesudaro cheminių junginių. Skysta fazė, kietas tirpalas komponento B komponentas A ir kietas tirpalas komponento A komponentė B. Priklausomai nuo to kokia reakcija vyksta egzistuojant trims fazėms gali būti du diagramų tipai: su eutektika, ir peritektika. 4. Su eutektika: acb – likviduso linija, adceb – soliduso linija, dce – eutektinė horizontalė (vyksta eutektinė reakcija). L->+ kai iš skysčio vienu metu išsiskiria  ir kristalai ir susidaro eutektika. Eutektika yra toks lydinys, kuriame komponentai yra pasiskirstę vienodai, tas lydinys turi pastovią lydymosi temperatūrą. II – išsiskiria kietoje fazėje. Toks procesas vad antrine kristalizacija. Kristalai išsiskyre kietoje fazėje vad antriniais kristalais. 5. C=k-F+1. C=2-3+1=0. Jei C=0 kristalizacija vyksta pastovioje temp. Su peritektika. Kada skystis reaguoja su anksčiau išsiskyrusiais kristalais ir sudaro naujos rūšies kristalus. Tokio tipo reakcija vad peritektine. acb – likviduso linija, aedb – soliduso linija, ced – peritektinė horizontalė. L+-> 12)Fe-C Būvio Diagrama. ABCD – likviduso linija AHIECF – soliduso linija; GS- A3; ­­­­­­­­­­­­­­­­­PSK – A1; SE - Acn Fe3C-cementitas, tai cheminis geležies anglies junginys, jame yra 6,67% anglies. Jis yra nepatvarus junginys, nes esant tam tikroms sąlygoms suyra į geležį ir grafitą. Tai kieta fazė. Jo kietumas 800HB, taip pat pasižymi padidintu trapumu. Po ryškinimo azoto rugšties tirpalu, cementitas lieka baltas. O ryškinant natrio bikratu cementitas nusidažo tamsia spalva. Feritas() yra kietas anglies tirpalas  geležyje. Feritas yra minkštas ir plastiškas. Kietumas –60HB Austenitas() –tai kietas anglies tirpalas  geležyje. Linija SE rodo anglies tirpumą austenite. Perlitas – mechaninis eutektoidinis Ferito ir Cementito mišinys. Jį sudaro dvi fazės: Feritas ir cementitas. Gali būti plokštelinis arba grūdelinis perlitas. Grūdelinis perlitas gaunamas naudojant specialų atkaitinimą. Ledeburitas-mechaninis eutektinis perlito(austenito) ir cementito mišinys. Led p  P+Fe3C; P=+Fe3. Ledeburitas kietas(apie 700HB), trapus, yra ketaus srityje. Linijoje HIB (14990C) vyksta peritektinė reakcija L+ Linijoje ECF (14990C) vyksta eutektinė reakcija, Jos metu išsiskiria dviejų rūšių fazės L+Fe3C Plienas-tai Fe3C lydinys turintis iki 2,14% Anglies. Plienai skirstomi į priešeutektoidinius, eutektoidinisu ir po eutektoidionius. 14)GRAFITIZACIJA. Ketus yra grafitinis ir begrafitinis. Diagramoje nurodyta baltojo ketaus struktūra. Jis neturi grafito. Baltasis ketus gali būti priešeutektoidinis, kuriame yra iki 4,3%C, eutektoidinis(4,3%), užeutektiodinis(>4,3%). Baltasis ketus susidaro tada, kai yra didelis aušinimo greitis. Šis ketus yra kietas, trapus ir jo negalima apdirbti pjovimu. Paprastai stengiamasi negauti baltojo ketaus,todėl reikia lėčiau aušinti ir tada gaunamas pilkasis ketus. Atkalimas t,y, procesas kai liejinio paviršiuje susidaro baltojo ketaus struktūra, o viduje pilkasis ketus. Anglios turi dvi alatropines atmainas: deimantas ir grafitas. Deimantas lydiniuose nesutinkamas, o grafitas – taip. Grafito susidarymo temp. – 1153, o 1147 – austenito susidarymo temp. Aušinant skystą fazę grafitas susidaro labai mažame temp. Intervale, todėl lėtai aušinant gaunamas pilkasis ketus: Gali būti ir kitas grafitacijos procesas – kada grafitas išsiskiria kietoje fazėje. Taip gaunamas kalusis ketus. Cementitas yra nepatvarus jungynys ir kaitinant jis suyra. Aukštoje temp. Jis gali skilti į austenitą ir grafitą, arba grafitą. Kalusis ketus yra gaunamas atkaitinus baltajį ketu. Atkaitinimo grafikas: Dar yra stiprusis ketus kuriame grafitas yra rutuliukų formos. Jis yra stipriausios iš visų grafitinių ketų. Jis gaunamas modifikavimu. Jo mechaninės savybės yra geriausios. Jis gali būti: Feritinis- perlitinis: DEFORMUOTO PLIENO STRUKTŪRA. Plienas dažniausiai deformuojamas karštame būvije. Jeigu yra karštos deformacijos tai deformuojamas austenitas. po liejimo plienas turi deiduitinę struktūrą. Deiduitų ašys ištįsta jėgos veikimo kryptimi ir šios ašys išsidėsto beveik lygiagrečiai ir gaunama pluoštinė struktūra. Jeigu pluoštingumas labai ryškus tada lūžis būna silpnesnis. Plienas su šiuo lūžių turi blogas mech. Savybes ir šį defektą ištaisyti labai sunku. Karštai deformuojant sulfidai ir silikatai esantieji metale ištysta ir jie paskui tarnauja užuomazgomis feritui susidaryti. Todėl struktūroje matosi ferito ir perlito pluoštai. Oksidai yra neplastiški susikaupia grupėmis ir gali išsidėstiti eilutėmis. 16)FAZINIAI VIRSMAI PLIENUOSE. Fazinis virsmas pasireiškia kaitinant. Terminis plieto apdirbimas yra pagrystas faziniais virsmais. Nagrinėdamis virsmus pliene susiduriame su 3 pagrindinėm,is struktūromis: 1) austenitu 2) perlitu 3) martensitu. Šios struktūras pereidamos viena į kita terminių apdorojimu metu ir duoda 4 pagrindinius virsmus: 1) perlito virsmas į austenitą. Jis ivyksta kaitinant plieną (>727: Fe3C+ 2) Austenito virsmas į perlitą(aušinant plieną) +Fe3C 3) Austenito virsmas į martensitą M. Jis įvyksta kai plienas aušinamas greitai(grūdinamas) 4) Martensito virsmas į perlitą M+Fe3C (kaitinimo metu) 1. Perlito virsmas į austenitą: jis įvyksta kaitinant virš temp. A1. Austenito sudėtis žymiai skiriasi nuo ferito ir cementito sudėties. Anglis pasiskirsto difuzijos būdu t.y. difuzinis virsmas. Virsmas vyksta susidarant austenito užuomazgoms ir joms augant. Užuomazgos susidaro ferito-cementito ribose. Virsmas vyksta esant perkaitinimui. Pradžioje grudęliai yra nehomogeniški op kad juos suvienodinti reikia pakelti temp. Ir duoti išlaikimą. Virš A1 temp. Susidaro pradinių grudęlių dydis ir jis priklauso nuo užuomazgų skaičiaus susidarančių virsmo metu. Kuo smulkesnis cementito dalelės perlite, ir kuo didesnis kaitinamo greitis tuo daugiau susidaro austenito grūdelių užuomazgų ir tuo smulkesni grūdeliai. Gali būti smūlkiagūdis ir stambiagrūdis plienas. Įgimtai stambiagrūdžiame pliene austenito grūdeliai auga iš karto po virsmo, o įgimtai smulkiagrūdžiame pliene grūdeliai pradeda augti tik tuomet kai pasinaikina faktoriai stabdę jų augimą. 2. Austenito virsmas į perlitą vyksta žemiau linijos A1esant peraušinimui, kada perlito laisvoji energija mažesnė už austenito. Susidaro dvi fazės kurios skiriasi anglies kiekiu. Ferite anglies yra labai mažai, o cementite – 6,67%. Todėl anglis pasiskirsto difuzijos būdu. Pažemėjus temp sumažėja anglies difuzija. Pradžioje virsmas greitėja kadangi yra didelėd laisvosios energijos skirtumas ir anglies difuzija yra gera, o paskui virsmas sulėtėja ir užsibaigia, nors ir didelis laisvųjų energijų skirtumas,nes difuzija nevyksta. Austenito į perlitą virsmo laikas priklauso nuo peraušinimo laipsnio ir tas virsmas yra pamatomas austenito izoterminio virsmo diagramoje: Izoterminio virsmo diagrama yra sudaroma plienams. Austenito į perlitą virsmo metu grūdelių ribose susidaro cementito užuomazgos. Joms augant šalia esančiame austenite sumažėja anglies kiekis ir įvyksta alatropinis pasikeitimas . Augant perlito plokštelei šalia esantis austenitas praturtinamas anglimi ir  virsmas nutrūksta ir susidaro nauja cementito plokštelė sumažindama anglies kiekį šalia esančiame cementite ir vėl vyksta  virsmas ir t.t. Kuo aukštesnis peraušinimo laipsnis tuo stambesnės būna cementito ir ferito plokštelės. 3. Austenito virsmas į martensitą. Austenitą aušinant greičiai didesni už kritinį. Virsmas viršutinėje temp dalyje nespėja įvykti, austenitas atšąla iki žemų temp ir virsta martensitu. Mažiausias aušinimo greitis prie kurio susidaro vien martensitas yra vad kritiniu aušimo greičiu (1pav.) Martensitinis virsmas yra bedifuzinis. Virsmo metu persitvarko geležies atomai. Martensitas yra persotintas kietas anglies tirpalas  geležyje. Martensitas turi kubinę erdvėje centruotą gardelę pasižyminčią tetragonališkumu. Mart yra palyginti kietas(65HRC). Šis virsmas vyksta grūdinimo metu. Virsmo metu susidaro martensito kristalai; kurie yra plokštelių formos ir mikrošlife atrodo kaip adatinė struktūra. Virsmas vyksta susidarant martensitinių plokštelių porcijoms. Mažėjant temp martensito kiekis didėja, tačiau po virsmo lieka dalis austenito t.y. liekamasis austenitas. Austenito stabilizacija surišta su įtempimų relaksacija. Martensito virsmo pradžios ir pabaigos temp priklauso nuo plieno cheminės sudėties. Anglis ir kai kurie legiruoti elementai pažemina virsmo temp. Aušinimo greitis neturi įtakos martensitinio virsmo taškams, tačiau veikia virsmo eigą. Virsmų nustatymui esant nepertraukiamam aušinimui naudojamos termokinetinės diagramos: Gali būti tarpinis virsmas, kuris yra tarp perlitinio ir martensitinio virsmų. Jis vyksta tuomet, kai atomų difuzija sulėtinta, o austenito atomų difuzija gera. Pradžioje virsmo austenito grūdelių ribose difuzijos būdu persiskirsto anglis, todėl susidaro zonos su padidintu ir sumažintu anglies kiekiu. Zonose su sumažintu anglies kiekiu įvyksta be difuzinis  virsmas ir susidaro mažaanglis martensitas. O zonose praturtintose anglimi išsiskiria cementito dalelės. Struktūroje dar gali būti ir liekamojo cementito. 4. Martensito virsmas į perlitą. Greitai aušinant susidaro martensitų tačiau dalis austenito nevirsta martensitu, todėl grūdinto plieno struktūra sudaryta iš martensito ir liekamojo austenito. Šios fazės yra nestabilios ir kaitinant grūdinto plieno struktūra kinta ir prie tam tikrų temp iš martensito vėl susidaro perlitas. I periode (iki 200oC) yra bandinio ilgio sumažėjimas, nes iš kieto tirpalo išsiskiria anglis ir sumažėja gardelės perimetras. Ir gaunamas martensitas. II periode (200-300oC) plienas pailgėja, nes liekamasis austenitas virsta atleistu martensitu. Šis virsmas vyksta difuziniu būdu. III periode (300-400oC) anglies plienai išsiskiria iš kieto tirpalo ir  virsta cementitu. Susidaro struktūra sudaryta iš ferito ir austenito. IV periode(>4000) stambėja kauloidinės dalelės. III periodo metu susidaro frostitas, o IV sorbitas. Atleidus užgrūdintą plieną 350-5000 temp. Gaunamas atleidimo trostitas, o atleidus 500-6000 temp, gaunamas sorbitas. Skirtingai nuo grūdinimo trostito ir sorbito atleidimo trostitas ir sorbitas turi grūdelinį cementitą. 17)PLIENŲ TERMINIS APDIRBIMAS Terminiu apdirbimu yra keičiamas plieno savybės. Kiekvienas terminis apdirbimas yra atliekamas įkaitinant detales iki keikiamos temp, išlaikant jas toje temp, ir po to aušinant tam tikru greičiu norimai struktūrai gauti. Įkaitinimo greitis priklauso detalės dydžio, plieno cheminės sudėties. Termiškai apdirbto plieno savybės pagrinde priklauso nuo aušinimo greičio ir jis nulemia terminio apdirbimo būdą. Pagr.plieno apdirbimo būdai yra: kaitinimas, normalizacija, grūdinimas, atleidimas. 18)ATKAITINIMAS –tai tokia terminio apdirbimo operacija kai plienas įkaitinamas iki reikiamos temp.išlaikomas ir po to aušinamas kartu su krosnimi. Jeigu aušinama ore tuomet yra normalizacija. Ji gali būti panaudojama vietoj atkaitinimo. Gali būti 2-jų tipų atkaitinimas: 1tipo atkaitinimo metu priklausomai nuo pradinės plieno struktūros ir įkaitinimo temp.gali vykti homogenizacijos, rekristalizacijos ir įtempimų panaikinimo procesai. Šie procesai nesurišti su faziniais virsmais, todėl tem.gali būti aukštesnė arba žemesnė už kritinę temp. Kai reikia panaikinti cheminį ar fazinį nevienodumą kurie buvo atsiradę perkaitinus plieną. 2 tipo atkaitinimo metu plienas atkaitinamas virš kritinės temp.ir po to lėtai aušinamas. Vykstantys faziniai virsmai nulemia plieno struktūrą ir savybes. Šiai grupei priklauso pilnas atkaitinimas, izoterminis, sferoidizacinis ir nepilnas atkaitinimas. 1 homogenizacinis atkaitinimas jo temp. Aukšta (1100-12000C) šis atkaitinimas sumažina legiruotų plienų dendritinę likvaciją, padidina plastiškumą. 2 pilnas atkaitinimas. Jam priešautektinis plienas įkaitinamas 30-500 daugiau virš A3 linijos. Iš tokios temp. ataušintas plienas – smulkiagrūdis. Todėl po galutinio terminio apdirbimo gaunamos geros mechaninės sav. 3 nepilnas atkaitinimas. Plienas įkaitinamas aukščiau A1, bet žemiau A3 4 virš A3 sferoidizacinis atkaitinimas. Jis taikomas užeutektiniam plienui. Čia pilnai įvyksta perkristalizacija ir iš plokštelinio perlito susidaro grūdelinis. Tam kad austenitas suskiltų į feritą ir cementitą ir kad įvyktų cementitinių dalelių sferoidizacija ir koagoliacija iki 680-6200 aušinamas lėtai o paskui gali būti aušinamas ore. 5 žematemp.ir rekristalizacinis atkaitinimas. Žemiau A1 temp. Šis kaitinimas taikomas šaltai deformuotam plienui suminkštinti. Žematemp.atkaitinimas reikalingas įtempimų panaikinimui (550-6500). 19) GRŪDINIMAS – tai tokia plieno terminio apdirbimo operacija, kada plienas įkaitinamas 30-500 virš GSK, išlaiomas toje temp, ir po to aušinamas greičiu didesniu už kritinį. Grūdinimo metu austenitas virsta martensitu, todėl detalės sukietėja ir būna atsparios dilimui. Po grūdinimo yra taikomas atleidimas. Išlaikymo laikas priklauso nuo detalės dydžio. Naudojamos įvairios aušinimo terpės: vanduo, alyva, vanduo su druska. Geriausias aušinimo režimas yra tuomet kai greičiausiai aušinama zonoje nuo A1 iki MPR. Austenitas tada nevirsta perlitu. Žemiau MPR gali būti lėtas aušimas, nes virsmas vyksta ir gaunami mažiausi įtempimai. Grūdinimui detalės gali būti kaitinamos krosnyje, kurios gali būti sandarios ir ne. Taip pat gali būti kaitinamos druskų voniose. Jose detalės įkaista žymiai greičiau nei krosnyse, metalas neoksiduojasi ir nenuanglėja. Taip pat naudojamos aukšto dažnio elektros srovės kaitinimui. Plonos detalės yra grūdinamos štampuose. Užgrūdinamumas – tai plieno ypatybė sukietėti grūdinimo metu. Jis priklauso nuo anglies kiekio. Kuo daugiau anglies tuo jis po grūdinimo kietesnis. Mažai įtakoja legiruojantys elementai. Įgrūdinamumas – tai plieno ypatybė užsigrūdinti tam tikru gyliu. Grūdinamumo gylis matuojamas iki pusiau martensitinės zonos: 50% martensito ir 50% trostito. Ruošinio skersmuo, kurio centre po grūdinimo duotoje aušinimo terpėje gaunama pusiau martensitinė zona vad.kritiniu skersmeniu. Jis rodo kad ruošinys užsigrūdino ištisai. Daugumoje atvejų pusiau martensitinė zona neužtikrina reikiamų mechaninių savybių, todėl dažnai įgrūdinamumas matuojamas iki tos vietos kur martensito yra 95%. Angliniai plienai grūdinami vandenyje, o legiruoti -alyvoje. Grūdinimo būdai atsižvelgiant į grūdinimo temp. skirstomi į visišką ir dalinį. Atsižvelgiant į kaitinimo tūrį: ištisinį, vietinį ir paviršinį. Atsižvelgiant į pobūdį: paprastą, dviterpį, laiptinį, izoterminį ir su savaiminiu atsileidimu. Į sąveika su aplinka: į įprastinį ir švarųjį. 30-500 virš A3 linijos visiškas grūdinimas, kai austenitas virsta martensitu. Virš a1 gaunamas dalinis grūdinimas. 1) aušinimas vienoje terpėje 2) dviterpis grūdinimas kai naudojamas vanduo ir alyva. 3)laiptinis grūdinimas 4)izoterminis Paprastasis grūdinimas, kai nenaudojama saugi aplinka, naudojamos paprastos krosnys. Po tokio grūdinimo detalių paviršius nešvarus. Švarusis grūdinimas vyksta tada, kai krosnyje yra išsiurbiamas oras. Paviršius neapanglėja, todėl detalių nereikia papildomai šveisti. Paviršiniam grūdinimui naudojamos aukšto dažnio elektros srovės. Paviršinis grūdinimas atliekamas tuomet kai reikia gauti detalę atsparią dilimui ir smūgiams. Kadangi kaista tik viršutiniai sluoksniai, tai paviršius tampa kietu, o šerdis lieka minkšta. 20) Atleidimas Jis dažniausiai naudojamas po grūdinimo. Atleidimas-tokia term apdirbimo operacija, kada grūdintas plienas įkaitintas žemiau A1, išlaikomas toje temp ir po to aušinamas ore. Kai kada legiruoti plienai po atkaitinimo yra aušinamo alyvoje tam, kad išvengti trapumo. Atleidimas skirstomas pagal temp. Atleidimas gali būti žematemp (iki 2500). Jis sumažina vidinius įtempimus, padidina plieno stiprumą ir smūginį tąsumą. Kietumas sumažėja nežymiai (2-3 vnt.). Vidutinis atleidimas: 250-5000C. Jis užtikrina aukštą tamprumo ribą. Dažnai naudojamas spyruoklės ir lingėms. Aukštatemp atleidimas (500-6800C) t.y. toks atleidimas, kuris užtikrina gerą stiprumo ir plastiškumo derinį. Po tokio atleidimo struktūra yra sorbitas. Terminis gerinimas, tai grūdinimas ir aukštas atleidimas. 21) Termomechaninis apdirbimas Tai toks apdirbimas, kada plienas austenitinėje būklėje plastiškai deformuojamas ir iš anksto užgrūdinamas. Termomech apdirbto plieno mech savybės geresnės lyginant su grūdintu plienu t.y. aiškinama dislokacijų teorija. Tačiau tokį būda sunkai pritaikyti ir panaudoti. Yra aukštatemp ir žematemp termomech apdirbimai: Jei po įprasto grūdinimo grūdinamo plieno stiprumas Gb=20002200 Mpa, =34%, tai po ATMA Gb=22002400Mpa, =68 ir po ŽTMA Gb=26003000Mpa. 22) termocheminis apdirbimas –tai procesas kai plienų paviršius prisotinamas kt. elementais. Jis yra paremtas atomų difuzija t.y. sudaroma tam tikra aplinka. Detalė joje yra kaitinama ir elemento atomai iš aplinkos difunduoja į kaitinamo plieno paviršių. Kaičiasi paviršiau cheminė sudėtis. Difuzijos dydis priklauso nuo temp, laiko, difunduojamo elemento koncentracijos, pagrindinio metalo struktūros ir kt. faktorių. Šis apdirbimas taikomas paviršiaus kietumui padidinti, atsparumui korozijai ir karščiui padidinti. Vienas iš dažniausių būdų yra įanglinimas, įazotinimas, kartu CN. Įanglinimas- tai mažaanglio plieno paviršiau prisotinimas C. Plienas kuris turi 1% stiprumas sumažėja, nes cementitas išsidėsto grūdelių ribose. 25) Priemaišos plienuose. Priemaišos kurių negalima išvengti vad pastoviomis (Si, Mn, P, S). Mn ir Si patenka į pieną gaminant jį t.y. naudojami plieno išoksidinimui. P ir S irgi patenka lydant plieną paprastai iš kokso. P ir S yra nepageidaujamos medž, nes pablogina plieno mech savybes. Angliniuose plienuose Mn būna iki 0,8%, o Si-0,5%. Konstrukciniuose plienuose Mn būna iki 0,65%, o Si iki 0,25%, įrankiniuose Mn būna iki 0,3%, o Si iki 0,17%. S netirpsta Fe bet sudaro FeS. FeS lydymosi temp 988C, todėl plienuose turinčiuose daug FeS deformuojant aukštose temp gali atsirasti įtrūkimai (karštinis trapumas). P patenka taip pat iš įkrovos. Jis dalinai ištirpsta ferite iki 1,2% ir išsidėsto prie grūdelių ribų, todėl padidėja plienų trapumas šaltame būvyje. Pliene P leidžiama iki 0,05%. Paslėptos priemaišos-tai priemaišos kurias sunku aptikti (O, N, H). Jos gali ištirpti ferite arba sudaryti cheminius junginius. Net ir nedideli dujų kiekiai pablogina plieno plastiškumą. Atsitiktinės priemaišos patenka atsitiktinai lydant plieną kurios patenka lydant metalo laužą. Spec priemaišos įvedamos plieno savybių gerinimui. Tokie elementai vad legiruotais. Konstrukciniai plienai dažniausiai legiruojami mech savybių pagerinimui arba kai reikia pakeisti fizines ar chemines savybes. 26) Plienų klasifikacija. Jie gali būti klasifikuojami pagal cheminę sudėtį, išlydimo būdą, atkaitinto būvio struktūrą, kokybę ir paskirtį. Pagal cheminę sudėtį yra skirstomi į anglinius ir legiruotuosius. Mažai legiruoti plienai 2,5-5% legiruojančių elementų, vidutiniškai leg būna 5-10%, labai leg 10-15%. Priklausomai nuo išoksidinimo laipsnio plienai skirstomi į ramius (C), pusiau ramius (C) ir vidutiniškus (K). Šie plienai esant vienodam C kiekiui turi beveik tokį pat stiprumą, o skiriasi tik plastiškumas. Plastiškumas priklauso nuo Si kiekio. Ramiame pliene Si yra 0,15-0,35%, pusiau ramiame 0,05-0,15%, verdančiame >0,05%. Gaminant ramų plieną išoksidinimui naudojamas Mn, Al, Si, todėl jame yra daugiau Si, o pusiau ramiam plienui išoksidinti naudojamas Mn ir Al, verdančiam tik Mn. Verdantis plienas gerai štampuojamas šaltame būvyje, bet dėl didelio dujų kiekio jis yra linkęs deformaciniam senėjimui. Šie plienai mažiau 100C yra trapūs, kai tuo tarpu ramus plienas gali būti panaudotas iki –400C. Pagal atkaitinto būvio struktūrą plienai skirstomi į priešeutektoidinius, eutek, užeutek. Be to legiruoti plienai yra feritinės, austenitinės ir ledeburitinės klasės. Pagal struktūrą kuri gaunama aušinant plieną ore plienai skirstomi į perlitinius, martensitinius ir autenitinius. Paprastai struktūra yra nustatoma naudojant nedidelio skersmens bandinius. Plieno kokybę nulemia S ir P. Gali būti paprastos , aukštos ir labai aukštos kokybės plienai. 27) Bendros paskirties angliniai plienai. Šiuose plienuose S būna iki 0,05%, o P iki 0,04%. Šitie plienai yra lydomi konverteriuose, yra pigiausi ir paprastai žymimi raidėmis Cm ir skaičiais 0-6. Kuo didesnis skaičius tuo daugiau yra C. Dar kartais parašomas išoksidinimo laipsnis. 28) Kokybiniai plienai. Kenksmingų priemaišų kiekis neviršija 0,04%, juose yra mažiau nemetalinių intarpų ir turi mažiau ištirpusių dujų. Jie yra tiekiami pagal cheminę sudėtį ir mech savybes. Markiruojami skaičiais, kurie rodo C kiekį ir dar žymimas išoksidinimo laipsnis: 0.8, 10 ir t.t. jei nėra pridėta raidžių tai tada yra ramus plienas. Šie plienai yra naudojami be term apdirbimo, juose štampuojamos detalės šaltame būvyje, galima atlikti gilų ištempimą, nes jie yra plastiški. Tokia plienų grupė 30, 40, 50 C turi ne mažiau 0,3 % ir gali būti term apdirbami. Jie vad gerinamieji plienai. Tokie plienai naudojami ašims, velenams, špinderiams. Paprastai šie plienai užsigrūdina iki 12-15 mm skersmens t.y. turi ne didelį įgrūdinamumą. 29) aukštos kokybės plienai. Šiuose plienuose S ir P būna 30mm, ati iš ШX15CГ. Po grūdinimo yra taikomas žemas atleidimas, nes jis panaikina įtempimus, kurie buvo susidarę grūdinimo metu. Stambių, dirbančiais su smūginėmis apkrovomis guolių gamybai naud įanglinamieji plienai (20X2H4A), o guoliai dirbantys agresyvioje aplinkoje gaminami iš 95X18 plieno (18%Cr), o guoliai dirbantys kaitroje gaminami iš greitapjovio plieno. 35) Didelio stiprumo plienai. Paprastų konstrukcinių plienų stiprumas 1100-1200 Mpa, o esant didesniam stiprumui jie yra trapūs. Plienai, kuriems parinkus reikiamą cheminę sudėtį ir optimalų term apdirbimą gaunamas stiprumas 1800-2000 Mpa ir yra vad didelio stiprumo plienas. Vienas iš būdų gauti tokį stiprumą yra legiravimas. Plienai turintys 0,4-0,5%C yra legiruojami Cr, Mb, Si ir kt. Šie elementai susmulkina struktūrą ir pažemina šalto trapumo ribą. Gali būti 40XГCHA, 40XГCH3ФA markės. Paprastai jie yra legiruojami keliais elementais. Po grūdinimo ir žemo atleidimo stiprumas būna 1600-1850Mpa. Legiruotų konstrukcinių plienų didelis stiprumas gali būti gaunamas termomech apdirbimu. Senėjančio martensito plienai pasižymi stiprumu ir geru plastiškumu. Tai pasiekiama legiravimu ir spec term apdirbimu. Šie plienai gerai susivirina, gerai apdirbami spaudimu, bet juose pasireiškia likvacija. Pagrindinis leg elementas yra Ni (10-20%). Gali būti 7-9% Co, 4-5%Mb, 5-11%Cr, 0,1-0,35% Al, 0,15-1,6% Ti. C būna mažiau 0,03%, nes didesnis C kiekis sudaro karbidus ir padidina trapumą. Mažai leg elementų lieka kietajame tirpale jeigu susidaro karbidai. Šių plienų terminis apdirbimas yra grūdinimas 800-8600C aušinant ore. Po grūdinimo naudojamas atleidimas – sendinimas. Markės būna:H18K9M5T, H12K15M10. šių plienų stiprumas siekia 2400Mpa, o plastiškumas 30-60%. 36) Dilimui atsparūs plienai. Detalių dilimas yra sudėtingas procesas. Gali būti du atvejai: dilimas dėl slydimo trinties ir abrazyvinis dilimas. Dylant dėl slydimo trinties gali pasireikšti prilipimas. Esant abrazyviniam dilimui metalo detalės yra išplėšiamos iš paviršiaus. Sukietinant šį paviršių galima sumažinti dilimą. Yra grafitiniai plienai, kuriuose C yra 1,75%, taip pat padidintas Si kiekis(1,6% Si). Si yra grafitizuojantis elementas, kuris skatina grafito susidarymą. Tokį plieną atkaitinant susidaro struktūra, kurioje yra grafitiniai intarpai. Naudojami daugiamanganiniai plienai, kurie turi apie 1% C ir apie 12-13% Mn. Jie žymimi Г13, Г13Л. Tokių plienų struktūra yra sudaryta iš austenito ir karbidų ( FeMn)3C. Šitie karbidai gali išsiskirti grūdelių ribose, todėl sumažėja tąsumas ir stiprumas. Tam, kad šito išvengti naud grūdinimas 1050-11000C temp vandenyje. Gaunama vienalytė struktūra ir tada plieno stiprumas yra 800-1000 Mpa, plastiškumas 40-50%, kietumas HB=200-250. Manganinių plienų austenitas charakteringas tuo, kad jį deformuojant 60-70% virsta martensitu ir kietumas padidėja iki 500HB. 37) Automatiniai plienai. Jie skirti detalių gamybai automatais. Todėl plienuose yra padidintas S ir P kiekis, tam kad drožlė taptų trapi. Jie žymimi raide A ir skaičiumi pvz. A12, A10, A20, A30Г. S paprastai juose būna 0,08-0,3%, o P –0,08-0,015%. Kai kada įvedama Pb5%. Jie markiruojami X5, 7XФ ir pan. Plienai 9XC, 6XBГ turi didesnį įgrūdinamumą, padidintą kietumą ir atsparumą dilimui lyginant su angliniais plienais. Plieno XBCГ kritinis grūdinimo skersmuo yra 100mm t.y. pasižymi dideliu įgrūdinamumu. Leg plienai grūdinami alyvoje ir atleidžiami 150-2000C temp. Tada kietumas būna 61-66 HRC. Yra plienas XB5 vad deimantiniu plienu. Turi kietuma 65-67 HRC po atkaitinimo. Leg plienų šiluminis patvarumas yra iki 3000C. 39) Plienai matavimo įrankiams. Šie plienai turi nekeisti savo formos ir matmenų ilgą laiką, atsparūs dilimui. Pliene neturi būti struktūrinių pokyčių, nes jiems vykstant keisis matmenys. Turi būti minimalus šiluminis išsiplėtimas. Mažu šiluminio išsiplėtimo koef pasižymi plienai su martensitine struktūra. Po grūdinimo naud atleidimas-sendinimas. Sendinimo temp būna 120-1700C, o trukmė iki 30val. įrankiai gali būti iš anglinių plienų Y8-Y12, leg X, X12Ф1. arba gali būti įanglinamieji, įazotinamieji plienai ir pan. 40)Greitapjoviai plienai. Jų šiluminis patvarumas yra 550-6500C, o pjovimo greitis 3 kartus didesnis nei leg ar anglinių plienų. Iš šių plienų daromi frezos, grąžtai, tekinimo peiliai. C juose būna 0,7-1,5%, W iki 18%, Cr iki 4,5%, Mb iki 5%, Co iki 10%. Šie plienai žymimi raide P (P18-18%W). Plačiai naudojami P6M5 ir P6M3 plienai. Greitapjoviai plienai priklauso ledeburitinės klasės plienams. Sunkiai apdirbamiems metalams pjauti naud plienai su Co pvz. P9M4K8. Co padidina šiluminį patvaruma iki 6500C, o W atsparumą dilimui (P10K5Ф5), Jų kietumas būna 67-70 HRC. Greitapjovių plienų term apdirbimas yra grūdinimas ir triskartinis atleidimas 5600C temp. Liekamajam austenitui panaikinti. Atleidimo metu liekamasis austenitas virsta martensitu ir padidėja kietumas. 41) Štampiniai plienai. Šie plienai turi būti atsparūs dilimui smūgiams. Nedidelis puansonai ar matricos (iki 25mm skersmens) gaminami iš anglinių įrankinių plienų Y10-Y12. didesniems puansonams yra naud leg įrankiniai plienai (X9, X, XГ, 9XC, X6BФ, X12M). X12M naud gana plačiai didesniems puansonams ir matricoms. Term apdirbimas yra grūdinimas ir žemas atleidimas apie 2000C temp. ir jų kietumas apie 60HRC. Karšto deformavimo štampai sudaryti iš viršutinės ir apatinės dalies. Šiais štampais atliekamas tūrinis štampavimas. Jų plienai turi būti atsparūs temp poveikiui, nes darbo rėžime jie kaista. Kartu šie štampai yra veikiami smūginių apkrovų, todėl plienai turi būti atsparūs smūgiams. Todėl dažniausiai naud plienai turintys 0,5-0,6%C. Dažniausiai jie leiruojami Cr, Mn, Ni ir dar gali turiti kt elementų (5XHM, 5XHT, 5XHCB). Tokių plienų term apdirbimas yra grūdinimas ir atleidimas 460-4800C. Tuomet gaunamas kietumas yra 35-45HRC. Presformos paviršius turi būti atsparus temp poveikiui. Jos dažniausiai gaminamos iš plienų 3X2B8 arba 4X4B4ФM. Tokie plienai yra gana patvarūs ir presformų darbinis paviršius dažniausiai yra įazotinamas ir plienas tampa atsparesnis temp poveikiui. 42) Korozijai atsparūs plienai. Atsparumą korozijai galima padidinti sumažinus iki min C kiekį ir įvedus leg elementų su Fe sudarančių kietąjį tirpalą. Pagrindinis leg elementas yra Cr. Kai jo yra > 12,5% tai tada jis atsparus korozijai. Paviršiuje susidaro Cr2O3 plėvelė, kuri apsaugo plieną nuo korozijos. Šie chrominiai plienai yra pigiausi ir pasižymi geromis technolog savybėmis. Plienai 08X13 arba 12X13 yra plastiški ir naud detalėms dirbančioms su smūgiais pvz turbinų mentės, namų apyvokos daiktai ir kt. Plienų 30X13, 40X13 korozinis atsparumas yra blogesnis. Jie naud po grūdinimo ir gaunama martensitinė struktūra. Jie naud matavimo, medicininiams įrankiams, spyruoklėms ir kt. Kad gauti didesnį atsparumą korozijai reikia įvesti 17% ar 25-28% Cr. Tuomet jų struktūra yra feritas ir jie vad feritinės klasės plienais. Kartais į juos įvedama Ti arba mobio, kad pagerinti savybes. 08X17T, 15X25T yra feritinės klasės plienai ir iš jų daroma cheminė ir maisto pramonės aparatūra. Tokių plienų terminis apdirbimas yra grūdinimas iš 1000-11000C temp ir atleidimas 700-7500C temp. Po tokio term apdirbimo gaunama vienalytė kietojo tirpalo struktūra t.y. feritinė be karbidų. Cr-Ni plienai legiruoti Cr ir Ni. Pagrindinis elementas Ni padidina atsparumą korozijai. Ni yra austenitą sudarantis elementas, todėl plienas turintis 18% Cr ir 9 % Ni kambario temp turi austenitinę struktūrą. Šitokie plienai yra labiau atsparūs korozijai lyginant su chrominiais plienais. Jie yra plastiški, gerai susivirina. Cr-Ni plienai priklausomai nuo sudėties ir struktūros gali būti austenitinės, austenitinės-martensitinės ir austenitinės-feritinės klasės. Austenitinės klasės plienai yra 04X18H10, 12X18H9T. Šitokie plienai grūdinami iš 1050-11000C vandenyje. Tuomet stiprumas gaunamas 500-600Mpa, santykinis pailgėjimas 35-45%. Juos plastiškai deformuojant galima sukietinti. Šiuos plienus papildomai legiruojant Mb ir Ba atsparumas korozijai dar padidėja. Kartais įvedama Ti ir Al, kurie sudaro intermetalinius junginius. Jie sustiprina austenitą. Toks plienas žymimas 06XH28MДT ir jis skirtas didelio agresyvumo aplinkoms. Ni yra brangus metalas, todėl dažnai jo kiekis sumažinamas ir įvedami kt elementai pvz Mn, kuris yra austenitą sudarantis elementas (10X14Г14H4T). Austenitinės-martensitinės atsparumas korozijai yra mažesnis, tačiau jie yra stipresni ( 1200-1300MPa) pvz 09X15H8Ю, 08X17H5M3. tokių plienų term apdirbimas yra grūdinimas po to apdirbimas ir atleidimas-sendinimas. Austenitinės-feritinės klasės plienai naud vietoj Cr-Ni X18H8 plienų Ni sutaupymui (12X21H5T, 08X22H6T). Jie yra atsparesni, bet mažiau plastiški. Šių plienų savybės nestabilios ir priklauso nuo ferito ir austenito santykio. Cr, Ti, Mb, Si yra feritą sudarantys elementai, o Ni ir C – austenitą sudarantys elementai. Geriausios technologinės savybės kai aust ir ferito santykis yra 1:1. Korozijai atsparūs lydiniai ir ketus. Ypatingai agresyvioms aplinkoms naud lyd sudaryti Ni pagrindu(Ni būna 13% Cr yra atsparūs ir karščiui pvz 15X25T gali dirbti įkaitęs iki 1100-11500C temp. O dar didesnį atsparumą karščiui turi plienai legiruoti Cr, Si ir Ni. Labai atsparūs karščiui yra lydiniai sudaryti Ni pagrindu. Metalų ir lydinių stiprumas priklauso nuo tarpatominių ryšių kristalinėje gardelėje. Kaitinant atomai svyruoja vis labiau, dėl to padaugėja vakancijų ir sustiprėja difuziniai procesai. Tose temp sumažėja stiprumas ir susilpnėja atominiai ryšiai. Metalų lydymosi temp yra geras tarpatominių ryšių patvarumo rodiklis. Karščiui patvariems plienams priklauso katiliniai plienai. Dažniausiai paprasti katilai gaminami iš anglinių plienų( 0,1-0,2%). Neaukštų parametrų katilams naudojamas 20 plienas, aukštesnių parametrų gaminami iš legiruotų plienų: 15XC, 12XM, 12XM ir pan. Karštyje patvarūs plienai, kuriuose parg leg elementai Cr, Mb, Si(15X5, 40X9C2 ir kt.). iš jų dažniausiai daromi variklių vožtuvai, rekuperatoriai ir kt karštyje dirbantys gaminiai. Jie gali būti naud iki 700-8000C temp. Austenitiniai karštyje patvarūs plienai panašiai kaip ir austenitinės klasės nerūdijantys plienai naud iki 700-8000C. 44) Magnetiniai plienai ir lydiniai su ypatingomis fizinėmis savybėmis jie turi pvz būti tikslios cheminės sudėtie, be priemaišų t.y. tokie lydiniai vad preciziniais. Dažnai tokie lydiniai reikalingi prietaisų gamybai. Tokie gali būti magnetiniai plienai ir lydiniai kurie yra skirstomi į magnetinius minkštus ir magn kietus. Magn minkštiems lydiniams yra charakteringa maža koeceatyvinė jėga, aukštas magnetinis skvarbumas ir siaura histerizės kilpa. Bendrai jos gali būti skirstomos į žemo, aukšto dažnio ir su ypatingomis magnetinėmis savybėmis. Paprasčiausia magnetinė minkšta medžiaga yra Fe. Tačiau ji turi žemą elektros varžą, sukietinus Fe sumažėja magn skvarbumas. Taip pat prie minkštų magn medž priklauso siliciniai plienai. Juose C39% tada yra dvifazis žalvaris sudarytas iš  ir  fazių. Vienfazis žalvaris yra plastiškesnis, bet dvifaziai stipresni. Žalvariai yra markiruojami raide  (80-skaičius rodo Cu kiekį %). Mech savybių pagerinimui žalvariai yra legiruojami Al, Ni, Mg, Si ir kt elementai ( MцC 58-2-2). Cu lydiniai su Al, Si ir kt elementais yra vad bronzomis. Plačiai naud alavinė bronza, gali būti aliumininė, silicinė bronza ir t.t. alavinė bronza pasižymi geromis liejiminėmis savybėmis, o technikoje dažniausiai naud aliumininė bronza. Bronzos žymimos raide Бp (БpOЦC8-4-3, БpAЖ9-4, БpAЖMц10-3-1,5 ir t.t.). Bronzos turinčios daugiau nei 10% Al yra grūdinamos. Po jo padidėja stiprumas ir kietumas, bet sumažėja plastiškumas. Silicinės bronzos dažnai naud vietoj aliumininių (БpKH1-3, БpKMц3-1). Šios bronzos yra sustiprinamos term apdirbimu. Jos yra grūdinamos iš 850-8750C temp vandenyje ir po to sendinamos 410-4700C temp. Sendinimo metu padidėja jų kietumas. Berilinės bronzos БpБ2 naud prietaisų gamyboje, dažniausiai daromos atsakingos spyruoklės, kurios grūdinamos 7800C temp ir po to naud sendinimas 3000C temp. Po tokio term apdirbimo stiprumas lygus 1500MPa, δ=2%, HB-375. 48) Al ir jo lydiniai. Al yra lengvas metalas, plastiškas ir gana geras elektros laidininkas. Plačiai naud Al lydiniai kurie skirstomi į liejiaminius ir deformuojamuosius. Iš liejaminių liejama, o iš deformuojamų gaminamos deformuojamos detalės. Feform lydiniai gali būti term nesustiprinami ir sustiprinami. Term apdirbimas: grūdinimas ir sendinimas. Liejiaminiai lydiniai ir term sustiprinami. Term nesustiprinami deform lydiniai gali būti sustiprinami legiravimu. Dažniausiai leg Mn arba Mg. Jie markiruojami Amц (leg Mn), AMг (leg Mg) ir skaičiais pvz AMг6. Dar kartai įrašomos raidės. Šie lydiniai gali būti pusiau sustiprinti П, pilnai-H, atkaitinto būvio-M. Deform term sustiprinamiems Al lydiniams priklauso duraliuminis. Jie plačiai naud. Duraliuminis turi Cu (2,2-4,8%), Mn (0,4-0,8%), Mg (0,4-2,4%). Duraliuminis žymimas raide Д (Д16, Д1 ir kt.). jeigu dar yra raidė A, tai jis yra aukštesnės kokybės. Duraliuminis yra neatsparus korozijai, todėl jis dažnai plakiruojamas t.y. iš abiejų pusių užnešamas Al. Dar naud duraliuminis B95. po grūdinimo kietumas nedidelis, bet po sendinimo pakietėja. Al kalamieji lydiniai žymimi raide Ak. Jie yra skirti deformavimui karštoje būklėje. Jeigu deformuojama įkaitinus iki 1000C temp, tai tada yra naud Ak1, Ak5, Ak8, o jei deformuojami įkaitinus iki 4000C-Ak3, Ak4. 49) Mg ir jo lydiniai. Mg lengvesnis už Al. Grynas Mg yra aktyvus metalas, tačiau no lydiniai yra naud. Detalės gali būti štampuojamos, liejamos. Mg lydiniai gali būti deformuojamieji (MA) ir liejiminiai (MЛ) 50)Ti ir jo lydiniai. Ti svoris 4,5g/cm3. jo lydymosi temp 1660-16800C, šiluminis laidumas žemas ir labai atsparus korozijai. Lyginant su kt lydiniai Ti lydiniai turi eilę privalumu: didelis stiprumas (iki 1500MPa) ir kartu geras plastiškumas δ=25%. Turi didelį lyginamajį stipruma. Sąlyginai turi gerą karštinį patvarumą, juos galima panaudoti iki 7000C ir aukštą korozinį atsparumą. Ti lydinius galima sustiprinti legiravimu, pplastiniu deformavimu arba term apdirbimu (BT) pvz BT-14 lydinio stiprumas po grūdinimo yra 1000-1050 MPa, δ=15-18%. Po sendinimo galima gauti stiprumą = 1800MPa. Dažniausiai Ti lydiniai legiruojami Al. Ti lydiniai gali būti įanglinami, įazotinami, bet juo sunkiau apdirbti pjovimu. 51) Antifrikciniai lydiniai Jie skirti slydimo guolių gamybai. Jie turi gerą šiluminį laidumą ir žemą trinties koef. Dažniausiai naud švininės bronzos (БpC30 turi iki 30% Pb, БpOC5-25). Taip pat slydimo guoliai gali būti daromi iš ketaus arba iš babitų (Б83-iki 12% stibio ir iki 8% Cu, БKA-yra Si, Ca ir pan.). TURINYS 1) metalų kristalinė sandara 2) kristalinės gardelės 3) kristalinės sandaros defektai 4)Metalų Kristalizacija 5) Metalų deformacija 6)Pakitimai kaitinant plastiškai deformuotą plieną 8)Lydinių būklės diagramos. 9)Eutektinė Lydinių Būvio Diagrama 10)neriboto tirpumo lydinių būvio dig. 11)riboto tirpumo lydinių būvio dig. 12)fe-c būvio diagrama. 13) struktūrinės dedamosios fe-c diagramoje 14)grafitizacija-15)špižius 16)faziniai virsmai plienuose 17)plienų terminis apdirbimas 18)atkaitinimas 19) grūdinimas 20) Atleidimas 21) Termomechaninis apdirbimas 22) termocheminis apdirbimas 24) Konstrukciniai plienai. 25) Priemaišos plienuose. 26) Plienų klasifikacija. 27) Bendros paskirties angliniai plienai. 28) Kokybiniai plienai. 29) aukštos kokybės plienai. 30) Įanglinamieji plienai. 31) Termiškai gerinamieji plienai 32) spyruoklių lingių plienai 33) statybiniai plienai 34) Guolių plienai. 35) Didelio stiprumo plienai. 36) Dilimui atsparūs plienai. 37) Automatiniai plienai. 38)Įrankiniai plienai. 39) Plienai matavimo įrankiams 40)Greitapjoviai plienai. 41) Štampiniai plienai. 42) Korozijai atsparūs plienai. 43) Karščiui atsparūs ir karštyje patvarūs plienai. 44) Magnetiniai plienai ir lydiniai su ypatingomis fizinėmis savybėmis 45)Lydiniai su ypatingomis šiluminėmis ir tampruminėmis savybėmis. 46) Kietlydiniai. 47) Varis ir jo lydiniai. 48) Al ir jo lydiniai. 49) Mg ir jo lydiniai. 50)Ti ir jo lydiniai. 51) Antifrikciniai lydiniai

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 9129 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
4 psl., (9129 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros konspektas
  • 4 psl., (9129 ž.)
  • Word failas 241 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt