Konspektai

Medžiagotyra teorija

10   (3 atsiliepimai)
Medžiagotyra teorija 1 puslapis
Medžiagotyra teorija 2 puslapis
Medžiagotyra teorija 3 puslapis
Medžiagotyra teorija 4 puslapis
Medžiagotyra teorija 5 puslapis
Medžiagotyra teorija 6 puslapis
Medžiagotyra teorija 7 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 I. Kristaline metalu sandara 1) Kristalines gardeles. Visi metalai yra kristalines sandaros. Kristalinese medžiagose atomai, jonai arba molekules yra išsidestę tam tikra pasikartojančia tvarka. Metalu kristaluose periodine tvarka išsidesto teigiami jonai - atomai, netekę valentiniu elektronu. Erdvinis tinklelis, kuri sudaro susikertančios linijos, išvestos per atomu (jonu) centrus, yra vadinamas erdvine kristaline gardele. Mažiausias erdvines gardeles elementas, pagal kuri galime spręsti, kokia tvarka yra išsidestę atomai erdvineje gardeleje, yra vadinamas elementaria kristaline gardele arba narveliu. Metalu erdvinese gardelese atomai dažniausiai išsidesto pagal kubines centratures (KCT), kubines centrašones (KC.) arba heksagonines (H) elementariu gardeliu schemas (1.1. pav.). Pavyzd.iui, KCT kristalines gardeles turi Feα, Cr, W, V, Tiβ, KCS . Feγ, Al, Cu, Ni, Ag, Au, H - Zn, Cd ir kt.Kristaliniu gardeliu matmenis apibrežia gardeles periodas . atstumas tarp artimiausiu vienodu lygiaverčiu kristalografiniu plokštumu. Gardeliu periodu dydis išreiškiamas nonametrais, angstremais (1A = 10-8 cm) arba kiloiksais (1 kx = 1,00202 A). Atomu išsidestymo tanki kristalineje gardeleje nusako koordinacinis skaičius - skaičius atomu, nutolusiu vienodu mažiausiu atstumu nuo bet kurio erdves gardeles atomo. KCT gardeles koordinacinis skaičius yra 8 .KCP kristalines gardeles koordinacinis skaičius 12. HS ir H tipo gardeliu koordinaciniai skaičiai atitinkamai 12 ir 6 (atstumas a). 1.1. pav. Metalu elementariu kristaliniu gardeliu tipai: a - kubine centrature (KCT), b - kubine centra.pav (KCP.), c - heksagonine (H) Kristalines gardeles baze vadinamas vienai gardelei tenkančiu atomu skaičius. Kristalines gardeles kompakti.kumo koeficientu . vadinamas kristalineje gardeleje esančiu atomu turio santykis su visu gardeles turiu: η= Kompaktiškiausios yra K12 ir H12 gardeles. Ju η = 0,74, K8 gardeles - 0,68. 2) Alotropija-polimorfizmas . tai daugelio metalu (Fe, Co, Ti, Sn, Mn ir kt.) savybe skirtingose temperaturose arba esant skirtingam slegiui tureti skirtingas kristalines gardeles. Temperaturos, kuriose keičiasi kristalines gardeles, vadinamos alotropiniu virsmu temperaturomis. Metalu alotropines atmainos (modifikacijos) žymimos graikiškomis raidemis α, ß, γ ir t.t. Raide α žymima modifikacija, egzistuojanti žemiausioje temperaturoje. 3) Kristalines sandaros defektai - tai nukrypimai nuo taisyklingo atomu išsidestymo kristalineje gardeleje. Pagal geometrinius požymius kristalines sandaros defektai skirstomi i taškinius, linijinius ir paviršinius. Taškiniu defektu grupei priklauso vakansijos (gardeles mazgai, kuriuose truksta atomu) ir dislokuoti (tarpmazginiai) atomai (1.2 pav.). 1.2 pav. Taškiniai kristalines sandaros defektai: 1; 4 - vakansijos, 2 - tarpmazginiai atomai. Skirtingose temperaturose metalu kristaluose yra skirtinga vakansiju ir tarpmazginiu atomu koncentracija. Pavyzdžiui, vario kristaluose 20o C temperaturoje vakansiju yra ~ 15-13 % nuo bendro atomu skaičiaus, o arti lydymosi temperaturos . 0,01- 1 %. Taškiniai defektai iškraipo kristalinę gardelę. Del to jie keičia metalu fizikines savybes, pavyzdžiui, padidina elektrinę varžą. Tik labai dideles ju koncentracijos, susidarančios veikiant radiacijai, sumažina metalu plastiškumą bei keičia kitas mechanines savybes. Veikiami temperaturos, taškiniai defektai keičia savo vietas kristalineje gardeleje, todel ju deka metaluose vyksta difuziniai procesai. Svarbiausi linijiniai defektai yra dislokacijos. Tai linijiniai kristalines gardeles iškraipymai. Sąlygiškai dislokacijos skirstomos i tiesines ir sraigtines. 1.3 pav. Tiesines (a) ir sraigtines (b) dislokaciju schemos Supratimą apie tiesinę dislokaciją galima susidaryti isivaizduojant, kad i taisyklingą kristalinę gardelę isiterpę papildoma kristaline plokštuma, kuri baigiasi kristalo viduje (1.3 pav., a). Ten, kur plokštuma baigiasi, kristaline gardele išsikraipo, t.y. susidaro tiesine dislokacija. Sraigtine dislokacija susidaro tada, kai lygiagrečios kristalografines plokštumos persistumia taip, kad kristaline gardele išsikraipo pagal sraigtinę liniją (1.3 pav., b). Dislokacijos iškreipia kristalinę gardelę. Gardeles iškreipimo mastas ir kryptis apibudinami Biurgerso vektoriumi. Pavyzdžiui, 1.3 paveiksle Biurgerso vektorius b rodo, kad susidariusios dislokacijos kristaline gardele iškreipe per vieną gardeles periodą. Pagal kristalines gardeles iškreipimo pobudi, tiesines dislokacijos sąlygiškai skirstomos i teigiamas ir neigiamas, sraigtines - i kairines ir dešinines. Skirtingo ženklo dislokacijos kristaline gardele iškreipia priešingomis kryptimis. Prie ju susidaro priešingu krypčiu elektromagnetiniai laukai. Del to priešingu ženklu dislokacijos viena kitą traukia, vienodu ženklu - atstumia. Pastoviausia dislokaciju padetis yra tokia, kai vienodo ženklo dislokacijos plokštumoje išsidesto viena virš kitos sudarydamos dislokaciju sienutes. Dislokacijos kristaluose keičia savo vietas ne tik sąveikaudamos tarpusavyje. Jos persislenka ir veikiant mechaniniams itempimams. Del to metaluose vyksta plastines deformacijos procesai. Dislokacijos metaluose susidaro kristalizacijos metu bei auštant sukietejusiam metalui faziniu virsmu metu. Daug dislokaciju susidaro grudinant ir plastiškai deformuojant metalus, ypač deformuojant juos šaltoje bukleje. Dislokacijos gali susidaryti susitelkiant vakansijoms. Dislokaciju tankis metaluose išreiškiamas lygtimi: ρ= čia - suminis dislokaciju liniju ilgis (cm) 1 c, metalo, v - metalo turis (cm3). Mažiausiai dislokaciju atkaitintuose metaluose . apie 10 cm. Plastiškai deformuotuose bei grudintuose metaluose ju gali buti 10 - 10 cm. Prie dislokaciju kaupiasi priemaišu atomai. Prie dislokaciju susidariusi padidinta priemaišu koncentracija vadinama Kotrelo atmosfera. Ji mažina dislokaciju paslankumą. Del to metalas sustipreja. Nuo dislokaciju tankio labai priklauso metalu mechanines savybes, ypač stiprumo riba (1.4 pav.). Esant nedideliam dislokaciju tankiui metalo stiprumas labai didelis. Didejant dislokaciju tankiui iki ~10 cm, metalo stiprumas mažeja, toliau didejant dislokaciju tankiui, stiprumas dideja. Pagrindiniai paviršiniai defektai yra klojimo defektai, dislokaciju sienutes, strukturos grudu, ju bloku ir faziu ribos. 1.4 pav. Dislokaciju itaka metalo stiprumui Erdvineje kristalineje gardeleje kristalografines plokštumos su vienodai jose išsidesčiusiais atomais kartojasi tam tikra tvarka. Jei šis periodiškumas sutrinka, pavyzdžiui truksta plokštumos (1.3 pav.) ir susidaro išsidestymo nenuoseklumas, tai turime klojimo defektą, vadinamą pašalinimo defektu. Jei isiterpia papildoma kristalografine plokštuma, tai turime klojimo defektą, vadinamą isiterpimo defektu. Klojimo defektu vaidmuo plastines deformacijos procese ir ju itaka metalu mechaninems savybems analogiški kaip dislokaciju. Techninius metalus sudaro daugybe netaisyklingos formos kristaliuku, kuriu dydis apie 100 - 0,1 µm. Netaisyklingos formos kristalai yra vadinami kristalais arba strukturos grudais. Kiekvienas strukturos grudas sudarytas iš bloku, kuriu dydis apie 1000 kartu mažesnis negu pačiu grudu. Kiekviename bloke kristaline gardele beveik idealiai taisyklinga, tačiau gretimi blokai yra pasukti vienas kito atžvilgiu, t.y. tarp ju kristalografiniu plokštumu susidaro kampas, kurio dydis matuojamas sekundemis arba minutemis. Zonos, kuriose vieno bloko kristalografines plokštumos suauga su kito bloko kristalografinemis plokštumomis, turi netaisyklingą kristalinę sandarą ir yra vadinamos bloku (subgrudu) ribomis. Faktiškai šias ribas sudaro dislokaciju sienutes. Gretimu strukturos grudu kristalografiniu plokštumu nesutapimo kampas yra didesnis negu bloku. Jis matuojamas laipsniais. Del to grudu ribu kristaline sandara dar netaisyklingesne negu bloku ribu. Čia gausu dislokaciju ir taškiniu defektu. Jose kaupiasi ivairios priemaišos. Del to strukturos grudu ribos yra stipresnes ir ne tokios plastiškos kaip patys grudai. Jas intensyviau veikia cheminiai reaktyvai. 4) Metalu kristalizacija vadinamas skysto metalo kietejimo procesas. Kristalizacijos priežastis yra metalu tendencija tureti mažiausią termodinamini potencialą, kuris vadinamas laisvąja energija F. Kylant temperaturai, skysto ir sukietejusio metalo laisvosios energijos mažeja (1.5 pav.). Temperatura t, kurioje skysto ir sukietejusio metalo laisvosios energijos susilygina, vadinama pusiausvyrine arba teorine kristalizacijos temperatura. Kad prasidetu kristalizacija, metalą butina peraušinti žemiau šios temperaturos, nes tik tada kieto metalo laisvoji energija bus mažesne negu skysto metalo. Skirtumas tarp teorines ir faktines tk kristalizacijos temperaturu vadinamas peraušinimo laipsniu. 1.5 pav. Skysto (Fs) ir kieto (Fk) metalo laisvuju energiju priklausomybe nuo temperaturos 1.6 pav. Gryno metalo kristalizacijos. Temperaturos (tk) priklausomybe nuo aušimo greičio (V): V1

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 10507 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
7 psl., (10507 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros konspektas
  • 7 psl., (10507 ž.)
  • Word failas 741 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt