Konspektai

Medienotyros teorija

9.4   (2 atsiliepimai)
Medienotyros teorija 1 puslapis
Medienotyros teorija 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

Medienos ypatumai: Šaka – tai kamieno medienoje pasilikusi apmirusios arba nupjautos medžio šakos dalis. Šakų kiekis, dydis ir padėtis priklauso nuo medžio rūšies, jo augimo sąlygų ir vietos stiebe. Šakos klasifikuojamos pagal 6 požymius: 1)pagal apaugimą (stiebuose) – atvirosios ir apaugusiosios; 2)pagal šakos pjūvio formą (pjautinėje medienoje ir lukšte) – į apvaliąsias, ovaliąsias ir pailgąsias; 3)pagal padėtį pjautiniame sortimente – į šonines, kraštines, briaunines ir galines. Šakos einančios per visą sortimento šoną ar kraštą į abi briaunas, vadinamos siūlinėmis; 4)pagal tarpusavio išsidėstymą pjautiniame sortimente – į pavienes, grupines, plaštakines; 5)pagal suaugimą su šaką supančia mediena (pagal tai, koks šakos perimetro ilgis yra suaugęs su aplinkine mediena) – į suaugusias, iš dalies suaugusias, nesuaugusias, iškrintančias; 6)pagal medienos būklę (stiebuose ir pjautiniuose sortimentuose) – į sveikąsias ir pūvančiąsias. Šakų matavimo būdai, rūšiuojant pjautinę medieną priklauso nuo rūšiavimo metodo. Lentas rūšiuojant vizualiniu metodu, šakos dydžiu laikomas aritmetinis vidurkis tarp didžiausio ir mažiausio šakos matmens lentos paviršiuje: d=(b+c)/2. Lentas rūšiuojant mašininiu būdu nustatant jų tampros konstantas, lentoje esančios šakos dydžiu laikomas šakos (ar jų grupės) plotis išmatuotas lentos ilgiui statmena kryptimi: a1, a2.. Šakos dydis gali būti nurodomas mm arba šakos dydžio ir lentos pločio procentiniu santykiu. Šakų įtaka medienos kokybei neigiama. Padidėjas šakų tankis pažeidžia medienos vientisumą, pablogina medienos mechanines savybes. Šakos apsunkina medienos mechaninį apdirbimą, sumažina pjautinė medienos išeigą. Šakų įtaka medienos kokybei ir rūšiai priklauso nuo sortimento paskirties ir matmenų, šakų pobūdžio, dydžio, kiekio, vietos sortimente (detalėje). Šakų medienos tankis yra didesnis už kamieno aplinkinės medienos tankį. Šakos daugiausiai sumažina atsparumą tempimui išilgai pluošto Plyšiais vadinami vidiniams įtempiams veikiant atsiradę medienos vientisumo pažeidimai. Stiebo plyšiai pagal atsiradimo priežastis skirstomi į spindulinius(spindulinių plyšių atsiradimas yra susijęs su medžio nupjovimo aukščiu: kuo pjūvis yra arčiau šaknų, tuo rečiau kamblio gale pasitaiko spindulinių plyšių. Dydis yra susijęs su medžio šakotumu ir su kitų ydų buvimu. Stiebams džiūstant plyšiai didėja. Lentos spinduliniai plyšiai matomi galuose, šonuose ar kraštuose. Lentos šone arba krašte tokie plyšiai matomi kaip ilga grandinėlė plyšių atkarpų, kurias skiria sveikos medienos jungtys Spinduliniai plyšiai dar skirstomi: paprastuosius=išilgai stiebo vienoje plokštumoje. ir žvaigždinius=stiebo gale 2 ar daugiau susikertančių linijų) žiedinius(tokie plyšiai eina rievėmis. Stiebo gale jie turi žiedo arba lanko pavidalą. Šie plyšiai gali būti daliniai ir ištisiniai. Atsiranda dėl medyje susidariusio branduolio puvinio. Lentų šonuose tokie plyšiai matomi, kaip išilgai lentos einantys plyšiai arba lovelio formos išilgai lentos einanti įduba) šalčio (žaibo)(išilginiai išoriniai stiebo plyšiai, kurie atsiranda dėl staigaus oro temperatūros kritimo ir siaurėdami nuo stiebo paviršiaus eina dažniausiai iki šerdies. Išilgai stiebo jie gali būti gana ilgi. Stiebo paviršiuje šie plyšiai matomi kaip atviri, gilūs) ir džiūvimo plyšius(atsiranda sortimento medienai džiūstant. Tai išoriniai plyšiai, plačiausi paviršiuje ir siaurėjantys einant gilyn. Šio tipo plyšiai sutampa su šerdies spinduliais. Išilgai stiebo tęsiasi ne daugiau kaip metrą, negilūs iki 2 mm). Lentų plyšiai yra klasifikuojami pagal jų padėtį juos tik ten galima matyti. Šoniniai plyšiai gali išeiti ir į sortimento galą), pagal jų gylį(skirstomi į negilius, gilius, kiaurinius – jei plyšys eina į abu sortimento šonus ar kraštus arba du kartus į tą patį paviršių išeina) ir pagal jų plotį(skirstomi į glaudžius ir atsivėrusius). Stiebo formos ydos: kreivumas, nuolaibis, kambliškumas, ovalumas, prieaugos, rožė, kino ūsai. Nuolaibiu vadinamas nenormalus rąsto suplonėjimas arba neapipjautos lentos sumažėjimas. Nuolaibis priklauso nuo: medžio rūšies, medžio augimo sąlygų, stiebo dalies iš kurios išpjautas sortimentas. Nuolaibis apibūdinamas nuolaibio koeficientu – sortimento drūtgalio ir plongalio skersmenų skirtumu. Jei per 1 m kamieno ilgio skersmuo pasikeičia daugiau kaip 1 cm, medis vadinamas nulaibėjančiu. Nuolaibis padidina atliekų procentą. Kambliškumas – tai nuolaibio atmaina, staigus apatinės kamieno dalies sustorėjimas. Pagal kamblio skerspjūvio formą skiriamas apvalusis ir briaunuotasis kambliškumas. Kambliškumas matuojamas kamblio galo ir kamblio pjūvio 1 m atstumu nuo jo galo skersmenų skirtumu cm. Briaunuotasis kambliškumas gali būti nusakomas maksimalaus ir minimalaus kamblio galo skersmenų skirtumu. Įvijumas – tai medienos pluošto sraigtiškas susiklostymas (sraigtinis įvijumas). Augančio medžio medienos įvijumą, kartais galima nustatyti pagal sraigtiškai einančius žievės plyšius, o nupjauto ir nužievinto pagal sraigtiškus plyšius stiebo paviršiuje. Įvijumas didėja kartu su medžio amžiumi. Įvijumo atsiradimas yra susijęs su brazdo ląstelių dalijimusi įstrižai spindulio krypties pertvarėlėmis. Pagrindinė pluošto sraigtiško susiklostymo priežastis – paveldimumas, tačiau įtakos turi ir augimo sąlygos. Lentose detalėse arba lukšte sraigtinį įvijumą galima nustatyti pagal šerdies spindulių, indų, plyšių kryptį. Didelis medienos įvijumas nepageidautinas, nes jis padidina polinkį skilinėti ir deformuotis. Įvijumas padidina sortimentų nuodžiūvį išilgine kryptimi ir būna sraigtinio lentų persisukimo priežastis. Jis apsunkina mechaninį medienos apdirbimą, sumažina jos lankstumą. Gerbėtumas – tai banguotas arba netvarkingai susiraitęs medienos pluoštas, pasitaikantis pjautinėje medienoje, gaunamoje iš apatinės stiebo dalies. Reaktinga mediena atsiranda arba veikiant svorio jėgai, sukeliančiai hormonų, stimuliuojančių (arba slopinančių augimo) procesus, persigrupavimą, arba veikiant vėjo apkrovoms, augimo įtempiams ir pan. Reaktingosios medienos tipai: 1)suspaustoji mediena būdinga tik spygliuočiams(ypač eglei). Tai nenormalus rievių vasarinės zonos sustorėjimas palinkusio stiebo apatiniame šone ir gerokas galinio kietumo padidėjimas. Skersiniame pjūvyje suspaustąją medieną rodo tamsūs ruožai, o šoniniuose paviršiuose – ištisinė tos pat spalvos juosta, einanti per visą sortimento ilgį. Suspaustoji mediena gali būti vietinė ir ištisinė. Suspaustosios medienos įtaka spygliuočių fizikinėms mechaninėms savybėms yra nemaža: 40% padidėja medienos tankis, galinis kietumas, atsparumas gniuždymui ir statiniam lenkimui, bet sumažėja atsparumas atsparumas tempimui išilgai pluošto, smūginiam lenkimui. Nuodžiūvis ir išbrinkis išilgai pluošto labai padidėja, o skersai pluošto sumažėja, todėl tokia mediena labai persimeta. 2)Temptoji mediena – tai lapuočių struktūros yda, savo kilme artima spygliuočių suspaustąjai medienai, tačiau skirtingai nei spygliuočių suspaustosios medienos rievė vėlyvosios medienos sąskaita praplatėja viršutinėje palinkusio stiebo ar šakos pusėje. Ši yda padidina medienos atsparumą tempimui išilgai pluošto, smūginiam lenkimui, bet sumažina atsparumą gniuždymui išilgai pluošto ir statiniam lenkimui, padidėja nuodžiūvis visomis kryptimis(mediena labai skilinėja persimeta). Tariamasis branduolys – tai nebranduolinių lapuočių (beržo, buko) vidinės kamieno dalies patamsėjimas. Jis galli įgauti įvairaus intensyvumo tamsiai rudą arba rausvai rudą spalvą, gali būti vienodas arba dėmėtas. Skersiniame stiebo pjūvyje gali būti apskritas, žvaigždinis, ekscentriškas. Nuo balanos jį skiria tamsi juostelė. Tariamojo branduolio medienos kietumas ir tankis nesiskiria nuo aplinkinės medienos kietumo. Tariamojo branduolio atsiradimas yra susijęs su medienos gyvų parenchiminių ląstelių apmirimu ir neaiškios cheminės sudėties dažančiųjų medžiagų jose atsiradimu. Tariamasis branduolys kartais gadina medienos išvaizdą, blogai įmirksta yra mažai atsparus tempimui išilgai pluošto, trapesnis. Tačiau puvimui tarimasis branduolys atsparesnis už balaną. Sakingoji mediena (sakotumas) pasireiškia tuo, kad kai kuriose vietose (ten, kur anksčiau medis buvo sužalotas) spygliuočių mediena gausiai persisunkia sakais. Tokiose vietos lentose ir lukšte yra tamsesnės, o plonų dirbinių persišviečia. Sakais persisunkusios medienos tankis yra didesnis, ji atsparesnė puvimui, mažiau laidi vandeniui, jos higroskopiškumas ir vandens sugertis mažesni, degimo šiluma iki 30% didesnė, tačiau ją sunkiau klijuoti dažyti ir lakuoti. Sakinės pasitaiko spygliuočių, dažniausiai eglės, medienoje. Išorine išvaizda jos primena nedidelius lęšio formos plyšius, pripildytus sakų. Tose vietose rievės būna šiek tiek išlinkusios. Atsiradimo priežastis – brazdo normalios veiklos sutrikimai, žiemos šalčių metu saulei įšildžius atskirus kamieno plotelius, o paskui jiems staiga atšalus arba dėl brazdo pažeidimų medžiui siūbuojant nuo vėjo. Mažo skerspjūvio detalėse sakinės trukdo nudailinti paviršius, juos klijuoti ir pan. Todėl didesnis jų kiekis gali pabloginti medienos kokybę. Apaugusioji žievė (pranara) – iš dalies arba visiškai apaugusi išorinė stiebo žaizda. Žaizdą apaugantys medienos sluoksniai nesuauga su gyvaisiais ir tarp jų dažnai lieka plyšys. Pranaras skirsto į: apaugusiąsias ir atvirąsias. Atviroji pranara – siauro sausašonio atvejis. Pjautinėje medienoje ir lukšte būna ir vienpusių ir ištisinių pranarų. Lukšte skiriamos: suaugusiosios, šviesios, tamsios pranaros. Apvalių sortimentų apaugusiosios pranaros apibūdinamos arba pagal apskritimo į kurį jos sutelpa skersmenį, arba pagal likusios sveikos zonos storį, arba pagal šerdinės lentos storį. Atvirosios pranaros apibūdinamos pagal šerdinės lentos storį, pranaros gylį ir jos ilgį. Pranaros pažeidžia medienos vientisumą ir iškreivina rieves, jas dažnai lydi puviniai. Pranarų įtaka medienos kokybei priklauso nuo jų dydžio, kiokio ir padėties. Medienos puvimas – tai organinių junginių biologinis skaidymasis, kurį sukelia tam tikros grybų rūšys ir mikoorganizmai (bakterijos). Grybams vystytis reikalinga tam tikra aplinkos temperatūra, medienos drėgnumas ir oras. Skiriamas korozinis ir destrukcinis puvimas. Augančio medžio puvimas: 1)Grybinės branduolio dėmės ir juostos: (1)branduolio ar brandžios medienos zonoje atsiranda stambių dėmių. Jų forma skerspjūvyje gali būti labai įvairi (apskritos dėmelės, žiedas..), spalva dažniausiai ruda, rausvoka ar net juoda. Tai pirmoji puvimo stadija, bet medį nukirtus yda toliau nesivysto. Medienos atsparumas statinėms apkrovoms beveik nepasikeičia, o kietumas gali net padidėti. Atsparumas smūginiam lenkimui labai sumažėja (30-40%). Branduolio puviniai: pagal puvimo pradžios vietą skiriamas kelminis ir stiebinis branduolio puvinys. Kelminis puvinys prasideda šaknyse arba prie kelmo ir plinta stiebu smailėdamas iš apačios į viršų. Stiebinis branduolio puvinys prasideda nuo sužalotų šakų arba žaizdų kamiene ir plinta į abi puses. 2)Pagal pobūdį ir spalvą branduolio puviniai skirstomi į: (2)margą tinklelinį – puvinys pasitaiko spygliuočiuose ir lapuočiuose. Patamsėjusios medienos rausvai rudame fone, atsiranda daug smulkių balkšvų arba gelsvų pailgų, išilgai pluošto ištįsusių dėmėlių; (3)rusvąjį plyšelinį – puvinys vystosi ir spygliuočiuose ir lapuočiuose. Išilgai ir skersai atsiranda daugybė plyšelių, juose matyti grybienos apnašų, mediena lengvai trupa susitrina į miltus; (4)baltąjį plaušėtą – puvinys suteikia medienai šviesiai geltoną arba baltą spalvą. Pasitaiko tik lapuočiuose. Mediena minkštėja, lengvai skaidosi į pluoštelius ir trupa. Medį nukirtus, margojo tinklelinio puvinio vystymasis sustoja, o pagal kitus du pobūdžius tęsiasi, jei yra sąlygos. Branduolio puvinių įtaka medienos sąvybėms priklauso nuo puvimo stadijos. Perėjimas į vis aukštesnę stadija blogina vis labiau medienos fizikinias mechanines sąvybes ir mediena galiausiai tampa tinkama tik kurui. Paskutinėje puvimo stadijoje puvėsių tankis, palyginti su medienos tankiu sumažėja 1,5-2 kartus, labai padidėja higroskopiškumas ir laidumas vandeniui. Atsižvelgiant į spalvą ir atsiradimo priežastis, skiriamos šios cheminių atspalvių rūšys: geltonis, perrūgis, rauginis nuotekis. Fizikinėms mechaninėms savybėms atspalviai įtakos neturi, tačiau gali pabloginti apdailinės medienos kokybę. Nupjauto medžio puvimas: Pelėsiai – pelėsių grybelis veisiasi drėgnoje žalioje balanos medienoje ir aptraukia ją įvairios spalvos apnašomis. Fizikinėms mechaninėms savybėms pelėsiniai grybeliai įtakos dažniausiai neturi, bet labai ilgai veikiama pelėsių mediena gali būti smarkiai pažeista. Balanos grybinai atspalviai – šviežiai nukirstų medžių balanoje atsiranda dėmės, jų spalvų intensyvumai gali būti šviesūs ir tamsūs. Dar atspalviai gali būti paviršiniai, gilieji, posluoksniniai. Balanos puvinys – pasitaiko spygliuočiuose ir branduoliniuose lapuočiuose. Jį sukelia medieną naikinantys grybai. Tai pirmoji balanos puvimo stadija, kuri vadinama kietuoju balanos puviniu. Pablogina tik mechanines savybes (25-30 %). Antroji – balanos minkštasis puvinys (skerspjūvyje matomas kaip šviesiai rusvas šiaudų spalvos. Tokia mediena lengvai deformuojasi ir išsiskirsto į plaušelius. Parudavimas.... Paviršinis trūnijantis puvinys.. Vabzdžių išgraužos – kirmgraužos. Medieną žaloja labiau vabzdžių vikšrai nei patys vabzdžiai. Vabalo patelė per išgraužtą skylutę įlenda po žieve ir daro vadinamąją motininę landą, kurios pakraščiuose deda kiaušinėlius. Išsiritę vikšrai nuo motininės patelės į šonus graužia vikšrų landas. Skiriamos dvi išgraužų grupės: Kirmgraužos, atsirandančios augančiuose medžiuose, šviežiai nukirstų ar sandėliuojamų stiebų medienoje; Kirmgraužos, atsirandančios sausoje medienoje jos eksplotačijos metu. Apvalių sortimentų kirmgraužos pagal gylį, kurį pasiekia vikšrų landos, skirstomos į: Paviršines – tai smulkios 1-3 mm landos esančios žievėje ir medienos požieviniame paviršiuje, atsiranda neužievintoje medienoje, Negiliąsias – tai stambesnės ir smulkios landos pasiekiančios iki 15 mm gylį. Pasitaiko visų rūšių medžiuose, dažniausiai nenužievintuose, Giliąsias – tai stambesnės ir smulkios išgraužos kurių gylis yra didesnis nei 15 mm kartais pasiekiančios branduolį ir net nueinančios iki šerdies. Pjautinės medienos ir lukšto kirmgraužos – tai apvaliose sortimentuose buvusių kirmgraužų liekanos. Skirstomos: Paviršines iki 3 mm – medienos mechaninėms savybėms įtakos neturi; Negiliosios iki 5 mm – medienos mechanines savybes blogina; Giliosios daugiau kaip 5 mm – medienos mechanines savybes blogina. Nustatant medienos kokybę, kirmgraužos apibūdinamos jų pobūdžiu ir skylučių skaičiumi viename metre sortimento ilgio arba visame lukšto lape. Medienos gebėjimas išsilaikyti ilgą laiką nesupūvant ir nesuyrant yra vadinamas patvarumu. Patvarumas priklauso nuo medienos laikymo sąlygų ir nuo medžio rūšies (ir nuo dervų, tanidinių medžiagų kiekio). Sausose, gerai vėdinamose patalpose labai ilgai išsilaiko bet kokios rūšies mediena, nes čia nėra sąlygų grybams veistis. Patvariausios medienos rūšys: kadagys, pušis, ąžuolas. Lyginamojo patvarumo nustatymas: 15x15x200 mm dydžio medienos bandiniai iki pusės subedami į žemę. Kartą per metus bandiniai išimami, ištiriama jų būklė ir nustatomas pažeidimo laipsnis: patvari - >4 vidutinio Patvarumo – P=3-4 mažo patvarumo – 2-3 nepatvari – P

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 2598 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (2598 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros konspektas
  • 2 psl., (2598 ž.)
  • Word failas 94 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį konspektą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

Medžiagų mokslas. Teorija egzaminui

Medžiagų mokslas. Teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagotyra teorija

Medžiagotyra teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagotyros teorija egzaminui

Medžiagotyros teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija

Medžiagų mokslo teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Itin išsami medžiagotyros teorija

Itin išsami medžiagotyros teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Plati medžiagotyros teorija

Plati medžiagotyros teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas. Teorija

Medžiagų mokslas. Teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo plati teorija

Medžiagų mokslo plati teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medienotyros namų darbas

Medienotyros namų darbas Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija egzaminui

Medžiagų mokslo teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Pagrindinės medžiagų mokslo temos ir jų teorija

Pagrindinės medžiagų mokslo temos ir jų teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija atsiskaitymui

Medžiagų mokslo teorija atsiskaitymui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt