Personalo ugdymo proceso įvertinimas Lietuvos įmonėse

Lietuvos organizacijų praktikoje pastebima personalo mokymo veiklos plėt­ra, kurią visų pirma, nulėmė nuolat besikeičianti organizacijos aplinka bei būti­nybė konkuruoti su užsienio įmonėmis. Stiprėjanti konkurencija įmones verčia skirti daugiau lėšų ugdyti darbuotojų kompetencijai bei kelti kvalifikacijai, ka­dangi tai padeda tobulinti vidinį įmonės valdymą ir išorės klientų aptarnavimą. Darbuotojų žinios ir įgūdžiai šiuo metu yra kaip niekad svarbus verslo organi­zacijų ginklas konkurencinėje kovoje, o pats personalo mokymas įgauna strate­ginę reikšmę.
Tačiau Lietuvoje vis dar gaji praktika, investuoti į tik tuos darbuotojų įgū­džius, kurių reikia šiandien. T. y. orientuojamasi į šios dienos reikalavimus, o ne į tai, kokių įgūdžių reikės įmonės darbuotojams ateityje. Tačiau tokia prakti­ka netoliaregiška, nes šiandieniame globaliame pasaulyje norint konkuruoti, rei­kia aplenkti konkurentus visose srityse, tame tarpe ir personalo kompetencijos ugdyme (Hink, 1997). Todėl iškyla personalo ugdymo reikalingumo problema.
Darbo tikslas - nustatyti, ar Lietuvos įmonės orientuoja savo per­sonalo politiką į ugdymą, kuris leistų užtikrinti didesnį įmonės konkurencingu­mą. IŠ straipsnio tikslo kyla tokie pagrindiniai uždaviniai - 1) apibrėžti teorinį personalo ugdymo supratimą; 2) empiriškai įvardinti personalo ugdymo būklę Lietuvos įmonėse; 3) pateikti išvadas.
Teorinė personalo ugdymo samprata. Vadybos požiūriu ugdymas gali būti suprantamas siaurąja ir plačiąja prasme.
ir išmokimui, neakcentuojant paties besimokančiojo vaidmens šiame procese, t. y. buvo nukreiptas į mokymą, o ne mokymąsi. Tačiau šiandien suvokta, kad tai yra elgsenos ir motyvacijos keitimo procesas, norint geriau subalansuoti darbuotojų asmeninių charakteristikų atitikimą pareigybiniams reikalavimams (Sovremeno-je Upravlenije, 1997, p. 4-30).
Keičiantis pačiai personalo vadybos filosofijai (savo esme atsiribojant nuo teilorizmo), susiformavus besimokančios organizacijos bei kolektyvinio valdy­mo koncepcijoms, mokymas pradedamas traktuoti plačiau, t,y pradedami akcen­tuoti asmenybės vystymo bei ugdymo procesai. Tokiu būdu mokymas plačiąja prasme gali būti suprantamas kaip ugdymas, tačiau mokymo ir ugdymo sąvokos nėra tapačios. Jeigu personalo ugdymą laikyti tik vienu iŠ žmogaus asmenybės ugdymo proceso etapų, labai praverstų solidus Lietuvos edukologų mokslinis įdir­bis. Tokiu būdu pasiremiant edukologo L.Jovaišos samprata, kuris ugdymą su­pranta, kaip" žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!