Pedagoginio tyrimo samprata

Konspektas Pedagoginio tyrimo samprata Bendriausias pedagoginių tyrimų tikslas – gauti naujos informacijos apie tuos procesus ar reiškinius, kuriuos norime tirti, ir, remiantis šiais tyrimais, juos koreguoti, valdyti, ar praktiškai pritaikyti. Pedagoginių tyrimų sritis – gauti naujos informacijos apie edukacinėje aplinkoje vykstančią veiklą ir procesus, jų trūkumus, ką galima ir reikėtų padaryti ar pakeisti. Kalbant apie tyrimo duomenų panaudojimą, būtina suprasti, kad pedagoginis tyrimas paprastai atliekamas siekiant spręsti kokią nors konkrečią problemą, todėl visas tyrimo procesas veda prie gautų rezultatų pritaikymo. Todėl jau formuluojant tyrimo problemą ar klausimą, būtina numatyti, kaip tyrimas padės tą problemą ar klausimą spręsti. Jei tyrimas niekaip neprisidės/negalės prisidėti prie problemos sprendimo, reikėtų svarstyti apie problemos performulavimą ar apskritai tyrimo atlikimo prasmingumą. Tyrimo programa Socialinis tyrimas susijęs su informacijos paieška, rinkimu, apdorojimu bei interpretavimu. Kiekvienas konkretus tyrimas atliekamas remiantis iš anksto suformuluota ir pagrįsta programa, nusakančia kokią informaciją norima sužinoti ir kaip ketinama ją sužinoti. Galima išskirti tris tyrimo programos etapus: 1. Metodologinis tyrimo pagrindimas (numatoma tyrimo kryptis, tyrimo proceso organizavimas, tyrimo proceso planavimo etapai): -tyrimo temos/problemos/hipotezių suformulavimas (į kokį klausimą tyrimas turi atsakyti, kokią problemą spręsti); -tiriamojo dalyko (tyrimo objekto) apibrėžimas. Tyrimo objektas gali būti reiškinys ar procesas, sąveika. Tai yra tai, ką fiksuosime, matuosime: požiūrį, nuostatas, elgesį. Pvz., mokinių mokymosi motyvacija. -tyrimo tikslo (kuris orientuotas į galutinį tyrimo rezultatą, t.y. ką norima pasiekti) nustatymas bei tyrimo uždavinių (kokią informaciją, duomenis turime surinkti, norint atsakyti į tyrimo klausimą, pasiekti tyrimo tikslą) apibrėžimas. -tyrimo metodo pasirinkimas ir aptarimas (informacijos rinkimo metodo pasirinkimas); -tyrimo kontingento, imties aprašymas (kas bus mūsų tiriamieji); -tyrimo proceso aprašymas (eiga, instrumentai, kt.). 2. Empirinių duomenų rinkimas (naudojant kiekybinius ar/ir kokybinius informacijos rinkimo metodus). 3. Duomenų apdorojimas, analizė ir panaudojimas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad čia pateikta apibendrinta tyrimo programa (tyrimo proceso planavimo etapai). Formuojant konkretų tyrimą, priklausomai nuo tyrėjo pasirinktos tyrimo krypties (pvz., kiekybinės ar kokybinės), sudaromas programos turinys. Kokybinis tyrimas griežtai planuojamas nuo pradžių, tuo tarpu kokybinio tyrimo dizainas – lankstus, pradžioje bendrai nustatoma tyrimo kryptis. Kiekybiniame tyrime pradiniame etape pabrėžiami šie dalykai: tikslus temos/problemos apibrėžimas, sąvokų apibrėžimas, hipotezė(s), struktūruotas tyrimo dizainas, nustatytas matavimas. Tuo tarpu pradiniame kokybinio tyrimo etape akcentuojamas vietos ir tiriamųjų pasirinkimas, tyrėjo vaidmuo, abipusė sąveika, etikos problemos. Atspirties taškant pradedant planuoti pedagoginio tyrimo procesą yra problemos, kurią reikia išspręsti ar klausimo, į kurį reikia atsakyti, suformulavimas. Aiškiai suformuluota pagrindinė tyrimo problema leidžia apibrėžti tyrimo tikslą, uždavinius, suformuluoti hipotezes (teoriškai pagrįstus teiginius/prielaidas, kurias reikia patikrinti duomenimis), tikslingai planuoti ir organizuoti informacijos rinkimo, apdorojimo bei analizės etapus. Remiantis tyrimo problema, tikslais bei uždaviniais, taip pat įvertinus pragmatinius aspektus (pvz., turimus ekonominius, laiko, kompetencijos resursus ir pan.), pasirenkama, kokio tipo tyrimą ketinama atlikti, kokie informacijos rinkimo metodai bus panaudoti. Kiekybinis ir kokybinis tyrimas Pedagoginiai tyrimai remiasi socialinių tyrimų metodologija. Tradiciškai skiriamas kiekybinis ir kokybinis požiūris į tyrimą. Kiekybinių tyrimų metu sąvokos ir duomenys suvedami į skaičius. Tyrėjas pagal sudarytus instrumentus renka duomenis statistiniams skaičiavimams, testuojamos hipotezės, duomenys apibendrinami populiacijai. Kokybinių metodų pagalba gauti duomenys yra tekstiniai (interviu, stebėjimo užrašų pavidalu), todėl analizė susijusi su interpretacija, įprasminimu, gilinimusi į tiriamųjų patirtis, nuomones, vertybes. Tyrėjas renka duomenis, ir iš surinktų duomenų išskiria temas ir kategorijas. Fenomeno prasmė formuluojama tyrimo dalyvių (tiriamųjų) požiūriu, vyksta hipotezių generavimas. Kokybiniuose tyrimuose dažnai pastebimos smulkesnės problemos, kurios lieka nepastebėtos naudojant kokybinius tyrimus. 1 lentelė. Kiekybinio ir kokybinio požiūrio į pedagoginį tyrimą ypatumai. Kiekybinis požiūris Kokybinis požiūris Tyrimo rengimas - aiškūs, tikslūs ir konkretūs apibrėžimai - hipotezės formuluojamos tyrimo pradžioje - aiškiai apibrėžtos tyrimo procedūros, formalizuoti instrumentai - bendri ir mažai formalizuoti apibrėžimai - hipotezės formuluojamos tyrimo metu - paprastai duomenų rinkimo, hipotezių kėlimo bei analizės procesai vyksta vienu metu Tyrimo procesas (dizainas) - detaliai planuojamas - atranka: reprezentatyvi tiriamai populiacijai (paprastai tikimybinė) - rezultatas: apibendrinimai (generalizacija) populiacijai (kintamųjų pasiskirstymas populiacijoje), apibendrinti, struktūruoti duomenys -Nustatyti to turinio dimensijų pasiskirstymą (tikimybes) populiacijoje - lankstus - atranka: tikslinė, teorinė - rezultatas: išsami tyrimo klausimų analizė, remiantis tiriamųjų požiūriu, stebėjimu natūralioje (neatitrauktoje nuo konteksto) aplinkoje, svarbių kintamųjų atradimas -Nustatyti sąvokų, patirčių turinį Atranka Paprastai tikimybinė Paprastai tikslinė, teorinė Kokie duomenys/ informacija renkama - Pagal sudarytus instrumentus renkami duomenys statistiniams skaičiavimams. - Duomenys renkami patvirtinti ar atmesti hipotezę. - Tyrėjas renka duomenis, remdamasis atskirais klausimais ir iš surinktų duomenų išskiria temas ir kategorijas. - Tyrėjas siekia suformuoti fenomeno prasmę tyrimo dalyvių (tiriamųjų) požiūriu. Remiamasi tiriamųjų pasakojimais, elgsenos stebėjimu. Informacijos rinkimo metodai Apklausos, eksperimentai Giluminis (atvirų klausimų) interviu, gyvenimo istorijos, atvejo tyrimai, stebėjimas, diskusinės grupės (focus grupės), turinio (content) analizė, dokumentų analizė. Technika Klausimynai Garso ir vaizdo įrašymo priemonės, projektoriai, diskusijų vedimo instrukcijos, interviu gairės, specialios klasės Analizė/ apibendrinimas -Kiekybinė, statistinė -apibendrinimas: generalizacija Kokybinė: duomenų rinkimas ir analizė vyksta tuo pat metu -Analitiniai arba konceptualūs apibendrinimai Duomenų patekimas Skaitmeninės, procentinės išraiškos, lentelės, grafinis vaizdavimas Kategorijų, sąvokų ir jų dimensijų, problemų, panašumų ar skirtumų identifikavimas, duomenų parodymas (reprezentavimas) Šiuolaikiniai tyrėjai plačiai naudoja metodų derinimo principą, tai yra, įvairiose kombinacijose naudoja keletą skirtingų metodų (kiekybinių ir kokybinių). Pvz., kokybiniai tyrimai dažnai naudojami kaip pagalbiniai formuluojant kiekybines apklausas ar įprasminant jų metų gautus rezultatus. Pavyzdžiui, diskusinė grupė (focus grupė) papildo kiekybinę apklausą. Metodų derinimo (mišrus) požiūris remiasi prielaida, kad skirtingų (t.y. kiekybinių ir kokybinių) duomenų rinkimas suteikia geresnį tyrimo problemos supratimą. Apima skaitmeninės ir tekstinės/vaizdinės informacijos rinkimą ir jos derinimą analizuojant duomenis. Kiekybiniai ir kokybiniai duomenys renkami nuosekliai arba tuo pačiu metu. Nuoseklus derinimas: tyrėjas rezultatus, gautus vienu ar kitu metodu, siekia detalizuoti ar praplėsti. 2 variantai: (1) tyrimas pradedamas taikant kokybinį metodą aiškinamiesiems tikslams, ir pratęsiama taikant kiekybinį tyrimą didelei imčiai, kad tyrėjas galėtų generalizuoti rezultatus populiacijai; (2) tyrimas pradedamas kiekybiniu metodu, kur testuojami konceptai ar teorijos, po to taikant kokybinį metodą, remiantis detaliu aiškinimu bei keliais atvejais ar individais. Vienalaikis derinimas: kiekybiniai ir kokybiniai duomenys renkami tuo pačiu metu, interpretuojant rezultatus informacija integruojama, derinama. Siekiama atlikti išsamią tyrimo problemos analizę. Tyrimo metodo pasirinkimas priklauso nuo tyrimo tikslų (reikalinga apibendrinta, populiacijos tendencijas atspindinti informacija ar giluminė reiškinio ar atvejo analizė; tema paprasta ar sudėtinga), tiriamųjų grupės savybių (pvz., tiriama lengvai prieinama ar sunkiai pasiekiama grupė), tyrėjo galimybių (patirties, laiko ar materialinių resursų). Tyrimo kokybės klausimas Atlikus tyrimą, keliamas jo kokybės klausimas. Visų pirma reikia įvertinti tyrimo metodologinį pagrįstumą, atliktų procedūrų atitikimą metodiniams reikalavimams (todėl svarbu tyrimo ataskaitoje kiek galima išsamiau aprašyti naudotą tyrimo metodą, instrumentus, tyrimo eigą). Svarbus kriterijus atrankiniams kiekybiniams tyrimams – reprezentatyvumas (atrankinės aibės savybė atspindėti pagrindines populiacijos charakteristikas, t.y. galimybė generalizuoti tyrimo duomenis į visą tiriamą populiaciją). Kiekybiniai tyrimai taip pat vertinami pagal jų patikimumą (validity) (ar tikrai matuojama tai, ką reikia / norima matuoti?) ir pastovumą (reliability) (kelis kartus atlikus tą patį matavimą, gaunamas tas pats rezultatas). Socialiniuose tyrimuose yra nustatytos konkrečios technikos, kaip patikrinti, ar atliktas tyrimas atitinka minėtus kokybės kriterijus. Kokybinių tyrimų kokybę nusakantys kriterijai ne visai atitinka kiekybinių tyrimų kriterijų turinį. Kokybiniai tyrimai neapibrėžiami reprezentatyvumo kriterijumi. Paprastai tokių tyrimų tikslas yra gauti gilesnę ir platesnę informaciją, o ne generalizuoti visumai. Geras kokybinis tyrimas leidžia daryti teorinius apibendrinimus (generalizacijas), o ne statistines išvadas. Kokybiniai tyrimai generalizuoja apie sąvokos formą ar turinį, arba prisideda prie teorinio sąvokos supratimo. Kokybiniuose tyrimuose ypatingai svarbu nuosekli ir aiški duomenų rinkimo metodika, tyrimo konstrukcija turi atitikti kokybinio tyrimo reikalavimus. Svarbu kuo tiksliau užfiksuota informacija (tam naudojama garso ir vaizdo įrašymo technika), aiškiai nurodyti duomenų analizės žingsniai, interpretacijos atsiremia į tyrimo dalyvių, o ne tyrėjo požiūrį. Pedagoginis tyrimas ir etikos klausimas Socialinių tyrimų kontekste iškyla etikos klausimas, kuris edukacinėje aplinkoje, t.y. atliekant pedagoginį tyrimą, įgauna savitų bruožų bei reikalavimų. Pagrindiniai principai, kuriais vadovaudamasis tyrėjas bendrauja su tiriamaisiais: tiriamojo informuotumas apie tyrėją bei tyrimą; jautrus ir korektiškas tyrėjo elgesys; garantuojamas žalos tiriamajam nebuvimas; gautas tiriamojo sutikimas dalyvauti tyrime bei informavimas, kad tiriamasis gali atsisakyti dalyvauti ar išeiti iš tyrimo bet kuriuo metu; objektyvumas. Esminis principas – informacijos apie tyrimo dalyvių tapatumą neviešinimas: anonimiškumas (principas, kad dalyvių suteikta informacija neleidžia nustatyti jų tapatybės), privatumas (negali būti platinama informacija, iš kurios būtų galima atpažinti tyrimo dalyvius) ir konfidencialumas (laikymas paslaptyje viską apie asmenį, pateikusį informaciją). Atliekant pedagoginį tyrimą, gali iškilti ir papildomų klausimų. Edukaciniame kontekste tyrimą paprastai formuluos (t.y. tyrėjo vaidmenį atliks) dalyko mokytojas, klasės auklėtojas ar administracijos darbuotojas, o tyrimo dalyviai bus mokiniai, kiti mokytojai ir pan. Taigi, atsiranda problema, kad „savi“ tyrinės „savus“. Tam tikrais atvejais (priklausomai nuo tyrimo klausimo ir tyrėjo savybių) tai gali apsunkinti, neleisti surinkti kokybiškos informacijos (tyrimo dalyviai nenorės ar bijos nuoširdžiai atsakyti į tyrimo klausimus). Taigi, prieš atliekant tyrimą, reikėtų nuspręsti, ar informacijos rinkime gali dalyvauti „susijęs“ žmogus, ar labiau tiktų neutralus, nepriklausomas, pašalinis žmogus. Bet kuriuo atveju, tyrimą formuluojantis pedagogas (tyrėjas) turėtų iš anksto suvokti, kad reikės priimti tiek teigiamą, tiek neigiamą informaciją. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad socialiniuose tyrimuose tyrėjo motyvacija yra aktyvi – ji kyla iš poreikio gauti jam reikalingą informaciją. Tuo tarpu apklausiamojo motyvacija yra pasyvi (gali būti, kad apklausiamasis, tyrimo dalyvis visai neturi motyvo atsakyti į klausimus, dalyvauti tyrime). Šioje situacijoje tyrėjas turi apgalvoti, kas galėtų motyvuoti tyrimo dalyvius duoti teisingus ir išsamius atsakymus į tyrimo klausimus. Pvz., motyvuoti tuo, kad tyrimas padės pagerinti mokymo aplinką, pakeisti tam tikrus dalykus. Svarbu pateikti realią motyvaciją, t.y. ar tikrai remdamiesi tyrimo duomenis mes galėsime daryti žadamus pakeitimus. Savikontrolės užduotys: -įdėmiai susipažinti su kuratoriaus pateikta mokymo medžiaga; -pagilinti žinias naudojantis rekomenduojamais informacijos šaltiniais; - rekomenduojamoje literatūroje ir/ar papildomai savarankiškai paieškoti stebėjimo domenų fiksavimo protokolų pavyzdžių; -aptarti aktualius klausimus su kolegomis modulio forume. Pagrindiniai informacijos šaltiniai savarankiškam studijavimui: Kardelis, K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. Šiauliai: Lucilijus, 2007. Luobikienė, I. Sociologinių tyrimų metodika. Kaunas: Technologija, 2007. Charles, C. Pedagoginio tyrimo įvadas. Vilnius: Alma Littera, 1999.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!