Pedagogika ir auklėjimas

1. Auklėjimo samprata. Auklėjimo teorija - pedagogikos mokslų disciplina, tyrinėjanti tikslus ir idealus. Svarbiausias jos uždavinys - tirti žmogaus ir aplinkos sąveiką, brandinančią asmenybę, gebančią aktyviai veikti visuomeninių santykių sistemoje ir sukurti moksliškai pagrįstą pedagoginės veiklos programą ir metodiką. Tikslas - formuoti harmoningai išsivysčiusią, visuomeniškai aktyvią asmenybę, kuriai būdingas dvasinis turtingumas, moralinis tyrumas ir fizinis tobulumas. Auklėjimu mokoma tinkamai bendrauti, santykiauti su aplinka, elgtis pagal sutartines normas. Auklėjimas - tai santykių su aplinka, veikla ir savimi - charakterio bei elgesio formavimas. Formavimu čia suprantamas ne tik tikslingas, planingas procesas, bet ir nenumatyti, atsitiktiniai poveikiai, turintieji įtakos asmenybės vidinės pozicijos, charakterio bei elgesio ugdymui. Vidinė pozicija gali būti asmeninė ir socialinė. Asmeninė pozicija - tai nuostata į save, pastoviai kryptingas savęs vertinimas. Ji tampa stipriu pastoviu motyvu elgtis pagal darbo reikalavimus, dorovės normas ir žmonių tarpusavio santykių kultūrą. Socialinė pozicija apima įvairias socialines vertybes. Pagrindinė įvairių socialinių pozicijų grandis - filosofinė žmogaus pozicija, padedanti orientuotis svarbiausiuose būties ir gyvenimo klausimuose. Su ja susijusi pilietinė ir politinė žmogaus pozicija. Etinius žmonių santykius su aplinka reguliuoja dorovinė pozicija. Individui svarbu turėti gyvenimiškąją poziciją. Ji reguliuoja santykius su profesija, darbu, šeima, laisvalaikiu, požiūrį į grožį, jo išgyvenimus ir vertinimus reguliuoja estetinė pozicija. Jų suderinamumas bei harmonija lemia asmenybės vientisumą. Aktyvios asmeninės ir socialinės pozicijos formavimas neatskiriamas nuo individualybės vystymosi. Auklėjimas turi užtikrinti individualybės saviraišką, pašalinti bet kokia galimybę individualizmui plėtotis. Geriausias sąlygas tikrai ir pilnai individualybės saviraiškai sudaro auklėjimas kolektyve. Tik kolektyve gali suklestėti individualybė.
2. Auklėjimo proceso specifika ir struktūra. Auklėjimas turi išorinę ir vidinę struktūrą. Išorinė matyti pedagoginiame susitikime (susitikimas su tėvais, mokytojais mokyklų vadovais). Auklėtojams šis susitikimas visada tikslingas. Jie stebi auklėtinių ir siekia padėti, vadovauti jo pasaulėžiūriniam, doroviniam, socialiniam vystymuisi. Stiprus kolektyvas formuoja stiprias asmenybes. Šiuolaikiname pasaulyje asmenybė auklėja labai svarbūs kultūrinės aplinkos veiksniai: knyga ir vaizduojamasis menas, TV, kinas, radijas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!