Dorovinis auklėjimas ir pop muzika

 Dorovinis auklėjimas ir pop muzika Ausis yra svarbi žmogaus komunikacinė priemonė. Ausis yra genialiai gamtos sutvarkytas organas, tobulai pritaikytas aplinkos garsų suvokimui. Nelaimingiausias yra kurčnebilys, kuris, galėdamas bendrauti su kitais žmonėmis ženklais, nejaučia nuostabiųjų muzikos garsų teikiamo malonumo. Juk muzika – tokia neatsiejama, natūrali mūsų gyvenimo dalis. Mes kartais paklausiame žmonių “ar tau patinka dailė?” “ar tau patinka teatras?”, bet niekuomet neklausime “ar tau patinka muzika?”, kadangi žymiai logiškesnė atrodo formuluotė “kokia muzika tau patinka?”. Vienas-kitas jums į tai atsakytų “klasika”, “džiazas”, bet, ko gero, dažnas žmogus (o juolab jaunas) paminėtų kelioliką ar net keliasdešimt solistų ir grupių iš radio top 100, t. y. jis klauso ir domisi popsu. Domėjimasis populiariaja muzika yra natūralus dalykas. XVII-XIX a. italų opera, Mozarto sonatos ir Chopino mazurkos – taip pat savo laiku buvo populiari pramoginė muzikėlė, linksminusi aukštuomenę. Dabartinė populiarioji muzika, turbūt, kaip niekad ryškiai atsiskyrė nuo akademinės kūrybos. Populiarioji muzika siejama su muzikine industrija, masine muzikinių produktų gamyba. Kiekybė dažnai nustelbia kokybę, todėl nenuostabu, kodėl šiandien yra taip nuogąstaujama dėl jaunimo mėgiamų hitų turinio. Ką daryti, norint išugdyti asmenybę kičo klestėjimo sąlygomis? Muzika yra svarbi estetinio, etinio ir intelekto lavinimo dalis. Muzikinio ugdymo svarba buvo pabrėžiama dar Antikos laikais, kur berniukų gimnasijuose per kūno kultūros pamokas grodavo muzikantai, kiekvienas įšsilavinęs pilietis griežė kuriuo nors instrumentu, o muzika buvo įtraukta į tiksliųjų mokslų kvadriviumą kaip privalomas dalykas greta astronomijos, aritmetikos ir geometrijos. Ir, be abejo, muzikos įtaka gyvenimui atsispindėjo Antikos filosofų darbuose. Muzikos auklėjamąją reikšmę ypatingai pabrėžė Platonas savo veikale “Valstybė”. Platonas aprašo idealiosios valstybės modelį, kuriame didžiulė reikšmė tenka visapusiškam karių ugdymui, taip pat ir muzikiniam lavinimui. Filosofo manymu, menas yra tikrovės pamėgdžiojimas, o žmogus savo ruožtu yra paveikiamas meno, todėl jame neturi būti nieko, kas prieštarauja dorovės idealui: “- O kokios būna raudų dermės? Pasakyk, juk tu muzikas. - Mišri lidiškoji, griežta lidiškoji ir kitos. - Ar neturėtume jas atmesti? – tariau. – Jos netinka net moterims, kurios turi būti padorios, o ką jau kalbėti apie vyrus!” “- O kurios dermės glebina ir tinka puotoms? - Joniškoji, - atsakė Glaukonas, - ir lidiškoji, kurias vadina palaidomis. - Ar šitokios, mano mielasis, tinka kariams? - Ne, - tarė jis. – Atrodo, kad lieka tik dorėniškoji ir frygiškoji.” Tokiu pačiu būdu Platonas siūlo atsisakyti daugiastygių (daugiadermių) instrumentų ir jiems giminingos (pagal dermines galimybes) fleitos, taip pat griežtai nustato, kokie ritmai yra tinkami kūrybai, o kokie – ne. Griežtos meno kontrolės idėja pateisinama tuo, kad žmogaus kūriniai turi didžiulę auklėjamąją galią: “- Glaukonai, - tariau, - ar ne dėl to mūzų menas yra pagrindinė auklėjimo priemonė, kad ritmas ir dermė giliausiai įsiskverbia į sielos gelmes ir stipriausiai ją paveikia, atneša jai grožį ir žmogų padaro gražų, jei tik jis gerai auklėjamas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!