4. Vaikų auklėjimo šeimoje sąlygos………………….…………………….....…….………8
5. Vaikų auklėjimo šeimoje priemonės
Išvados ………………………………………………………………………………….....10
Bibliografijos sąrašas ………………………………...………………...………..…….….11
ĮVADAS
Šeimą galima apibrėžti kaip smulkiausią socialinį darinį, ypatingą bendruomenę, kur vyrauja ypač glaudūs jos narių- tėvų ir vaikų- santykiai. Savitas bendravimas siejasi su maža šeimynine ardve, atmosfera bei artimu dvasiniu ryšiu ir visa tai išskiria šeimą iš kitų bendruomenių. Šeima yra ir pagrindas, ant kurio formuojasi kitos socialinės, kultūrinės ir kitos struktūros, būdama sudėtine jų dalimi. Ypač svarbu tai, jog ji yra pirminis šaltinis, suteikiantis pradinį supratimą apie aplinkinį pasaulį, empirines ir moralines žinias. Šią funkciją atlieka tėvai, taip parenkdami tolesniam gyvanimui naują kartą. Visi šie šeimos bruožai yra lemiantis veiksnys, jog kiekvienoje kultūroje visais istorijos laikotarpiais ši bendruomenė užėmė ypatingą padėtį: sulaukdavo mąstytojų, visuomenės veikėjų dėmesio, patirdavo pasaulietinės, bažnytinės valdžios įtakų.
Šiame darbe bus aptariamas vaikų auklėjimas šeimoje Lietuvos visuomenės gyvenime svarbiu periodu- XIX a. pab.- XX a. pr.- remiantis daugiausia rašytojos, pedagogės M. Pečkauskaitės pedagoginėmis idėjomis. Lietuvoje šeimyninis auklėjimas taip pat buvo suvokiamas kaip istorijos, visuomeninio kultūrinio gyvenimo veiksnys, tačiau M. Pečkauskaitė knyga „ Motina- auklėtoja“- vienintelė, taip nuodugniai liečianti šį klausimą. Verta paminėti ir V. Kudirką, P. Višinskį, O. Pleiterytę- Puidienę, J. Šliūpą, A. Šerną: jų mintimis prireikus taip pat bus remiamasi, kaip buvusiomis aktualiomis. Kiti to meto pedagogai dėmesį skyrė labiau mokymo mokyklose problemoms.
Nagrinėjamas laikotarpis buvo aktualus pedagogikos istorijai kaip didelių pasikeitimų laikas tiek kultūros, tiek psichologijos, visuomeninėje sferose- visos jos tarpusavy susijusios. Šiame darbe bus žvelgiama į vaikų auklėjimą šeimoje kaip į visų kitų socialinių struktūrų, organizacijų- kultūros nulemtą reiškinį. Bus aiškinamasi jų santykis. XIX a. pab.- XX a. pr. Lietuvos kultūros bruožai bus aptariami atskirame paragrafe. Vėliau: M. Pečkauskaitės pedagoginės minties bruožai, nulemti minėto laikmečio, prieš tai aptarus jos biografiją, kas sąlygos geresnę analizę. Kituose paragrafuose bus nuodugniau ir smulkiau aptariami vaikų auklėjimo, ugdymo šeimoje aspektai. Svarbu tai, kaip knygoje „ Motina- auklėtoja“ per...
Šį darbą sudaro 4743 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!