Auklėjimas šeimai ir šeimoje

Šeima – ypatingas socialinis darinys, kurio nariai susieti meile, kraujo giminyste, bendru gyvenimu ir likimu. Ji sukuria savitą pasaulį, veikiantį kiekvieno asmens brandą. Vieno nario džiaugsmas – visų džiaugsmas, vieno nario skausmas paliečia visus.
Šeima kaip auklėjimo veiksnys, įtakoja savo visuma: jos ekonomine būkle, tarpusavio santykiais, kultūra, profesija, ryšiais su kaimynais ir kt. Šie santykiai sukuria šeimoje palankią ar nepalankią atmosferą ne vien vaikui, bet ir suaugusiųjų auklėjimui. Palanki atmosfera palaiko atsipalaidavimą, teigiamų emocijų būseną, įgalinančią lengvai perimti vertingą asmenybei informaciją, o nepalanki sukelia įtampą, didelį vidinį slėgį, trukdantį adekvačiai mąstyti ir veikti.
Auklėjimu sudvasinamas šeimos gyvenimas. Auklėjimą šeimoje reikėtų suprasti kaip asmenybės ugdymą, jos prigimties plėtojimą, dorinimą. Pasak A.Maceinos, visas dorinis žmogaus gyvenimas kaip tik ir kristalizuojasi asmenybėje. Jeigu dorinį žmogaus veikimą laikysime asmenybės tapsmu individe, tai auklėjimas bus pagalba šitam tapsmui, bus asmenybės kūrimas, žmogaus dorinimas. Auklėjimu atskleidžiama asmens prigimtis, jo individualybė.
Dora yra auklėjimo tikslas ir todėl nuo josios priklauso auklėjimo pobūdis. Tėvai, auklėdami savo vaiką, tobulina jo prigimtį. Jie nori, kad jis užaugtų doru žmogumi, nes dora yra žmogaus idealas.
Auklėjimas stiprina žmogų, vienija jo būtybę, atstato jame aukštesnių ir žemesnių galių harmoniją. Auklėti žmogų reiškia ne įdiegti jam tokių ar kitokių dorybių, bet daryti geros įtakos jos asmens centrui.
Atkreiptinas tėvų dėmesys į tai, koks vaikas yra išlavintas, o koks išauklėtas. A.Maceina rašo:”Išauklėtas žmogus pažįsta, nori ir kuria kitaip, negu tik išlavintas. Net jo kūnas yra kitaip nusiteikęs, negu to, kuris perėjo visas gimnastikos sistemas, bet kuris pamiršo savo asmenį”.
Išauklėtas protas tuo skiriasi nuo išlavinto proto, kad šis pastarasis taisyklingas protas, o pirmasis yra teisingas protas. Išauklėtas protas yra ne tas, kuris moka logiškai – silogistiškai mąstyti, bet tas, kuris trokšta tiesos.
Išauklėto valia taip pat skiriasi nuo išlavintos valios tuo, kad ji yra ne tik pastovi savo nusistatymuose, bet sykiu ji šiais nusistatymais siekia gėrio. Išauklėta valia yra gera valia.
Tas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!