Vaikų auklėjimas šeimoje

Auklėjimas visada buvo kultūros dalis. Kiekvienos konkrečios visuomenės kultūra diktuoja vaikų auklėjimo taisykles, nes visuomenė visada stengiasi užsiauginti jai reikalingų žmonių (Čittapad, 2005, psl. 24).
Vaikų auklėjimo klausimas - svarbiausias žmonijos egzistencijoje, nes turi tiesioginį ir betarpišką ryšį su žmonijos evoliucija. Jei į žmogaus esmės raišką, jo charakterio formavimąsi žiūrėsime kaip į tikslą, tai auklėjimas sukuria patį žmogų. Todėl labai svarbu teisingai iškelti šį klausimą, nes nuo to priklauso likimas tiek atskiro žmogaus, tiek visos žmonijos. Šiam klausimui, jo neabejotinai reikšmei, visada buvo ir yra skiriamas ypatingas dėmesys visuose žmonijos išsivystymo lygiuose.
Auklėjimas visada vyksta konkrečios kultūros rėmuose ir netgi iš esmės keisdamasis jis perduodamas kaip palikimas (Čittapad, 2005, psl.25 ).
Šeima – svarbiausioji vaikų ugdymo institucija, svarbiausia mikroaplinka, kurioje vykdoma vaikų socializacija. Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios vertybės. Šeimai būdinga savita gyvenimo organizacija, papročiai bei tradicijos.
Šeimos gyvenimo pavyzdys lydi vaiką nuolat. Ir ne tik vaiką. Šeima – tai savotiškas pasaulis, išliekantis žmogaus sąmonėje visą jo gyvenimą, prie kurio jis dažnai „grįžta“ kaip prie vienintelio ir nepažeidžiamo šaltinio (Rašimienė L., 999, psl. ).
Tėvų misija vaikams ne tik perteikti tradicines kultūros vertybes, bet ir ugdyti naujai mąstančias ir veikiančias asmenybes, gebančias išsaugoti ir plėtoti naujas, perspektyvias, šiuolaikinei šeimai ir visuomenei svarbias idėjas ir vertybes (Bajoriūnas, 2004, psl. 15).
Taigi savo referate išsikėliau tikslą – išanalizuoti vaikų auklėjimo šeimoje ypatumus.
Šį tikslą apibūdina tokie uždaviniai:
1. Supažindinti su vaikų auklėjimo šeimoje samprata.
2. Aptarti svarbiausius vaikų auklėjimo šeimoje metodus.
3. Supažindinti auditoriją su atliktais vaikų auklėjimo šeimoje tyrimais Lietuvoje ir kitose valstybėse.
1. Šeimos vaidmuo auklėjant asmenybę
1. 1. Auklėjimo samprata
Kaip teigė prof. Jovaiša L. (1995), kad auklėjimas būtinas, nurodo žmogaus prigimtis. Į pasaulį atėjęs kūdikis silpnas, bejėgis ir ieškantis globos bei pagalbos (Jovaiša, 1995, psl. 9). Rajecko V. (1999) teigimu, asmenybe jis tampa nuėjęs sudėtingą ir gana ilgą individualios raidos kelią.
Todėl pirmieji auklėjimo žingsniai – tai globoti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!