Pasirinkimo problema lietuvių literatūroje

Pasirinkimo problema literatūroje buvo nagrinėjama jau nuo Antikos laikų. Galima prisiminti Antigonę, kuri, nepaisant didelio pavojaus, vis tiek nusprendė tapti tradicijų sergėtoja. Pasirinkimų neišvengiamumas ir būtinumas yra aprašyti ir lietuvių literatūroje, o ypač XX amžiaus. Filosofinės pasaulėjautos rašytojas Vincas Mykolaitis – Putinas atskleidė, kad pasirinkimai lemia žmogaus likimą, tautos poetu vadinamas Justinas Marcinkevičius nagrinėjo, kaip tam tikri apsisprendimai gali nulemti asmeninės laimės praradimą, o štai vienas iš lietuvių išeivijos atstovų – Marius Katiliškis – parodė, kad net vienas netinkamas pasirinkimas gali pražudyti.
Visų pirma, ryškus tarpukario Lietuvos rašytojas simbolistas V. Mykolaitis – Putinas atskleidė, kad pasirinkimai lemia individo gyvenimą. Pats rašytojas augęs šeimoje, kurioje nebuvo įprasta rodyti jausmų, tapo uždaras ir sunkiai priimąs sprendimus. Tačiau XX a. pradžios kultūroje greta socialinės ir nacionalinės savimonės ėmė stiprėti ir savaiminės asmenybės vertės suvokimas. Tai puikiai atsispindi jo psichologiniame intelektualiniame romane „Altorių šešėly“. Kūrinyje pateikiama psichologinė pagrindinio veikėjo – Liudo Vasario – išgyvenimų analizė. Protagonistas, kaip ir pats autorius, turėjo didelių sunkumų pasirenkant jam tinkamą gyvenimo kelią. Todėl už jį nusprendė tėvai ir parinko kunigo gyvenimą. Sūnus sąžiningai mėgino pateisinti tėvų lūkesčius, tačiau jau seminarijos laikais jam ėmė kirbėti mintis, kad daro ne tai, kas jam lemta, nes atsirado stiprus potraukis kūrybai. „Jis jautė, kad kunigystė – jo prigimties ir jo talento priešas, prieš kurį jis kovojo, kaip galėjo. Bet jo klaida ir aplinkybės, atvedusios jį į seminariją, buvo stipresnės kaip jo pasipriešinimas.“ Tad nors mesti kunigystę jį skatino tokie gyvenimui suteikiantys pilnatvės dalykai kaip kūrybą ir meilė, jį itin varžė baimė įskaudinti tėvus ir prarasti seminarijoje įgytą asmenybės dalį – gebėjimą dėl idealo išsižadėti pagundų. Šiuos veikėjo išgyvenimus pasakotojas pateikia psichologine plotme – atidžiai stebi ir vertina protagonisto mintis ir jausmus. Taip romanas įgyja autobiografiškumo, nes pasakotojas taip pat užbėga įvykiams už akių ir vis primena, kad Liudo idealai ir pasaulėžiūra vėliau keisis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!