Pareigos ir laimės konfliktas literatūroje (Mykolaitis-Putinas, Marcinkevičius)

Reikia nuo kažko pasitraukti, kad galėtum prie kažko prieiti.
„Many dvi sielos grumias nuolatos!“ – J. Gėtės filosofinės tragedijos „Faustas“ herojaus išsakyti žodžai puikiai apibūdina konfliktą tarp pareigos ir laimės. Ši tema buvo ir yra aktuali ne tik užsienio, bet ir lietuvių literatūroje. Vieni rašytojai savo kūriniuose šį konfliktą išsprendžia gana lengvais būdais, tačiau kitiems pareigos ir laimės konfliktas atrodo lyg neįveikiamas tamsus labirintas. Vincas Mykolaitis – Putinas ir Justinas Marcinkevičius savo kūriniuose parodė savitą šio konflikto sprendimą.
Pareigos ir laimės siekio konfliktas vaizduojamas Vinco Mykolaičio – Putino romane „Altorių šešėly“. XX a. rašytojas V. Mykolaitis – Putinas baigė Seinų kunigų seminariją, Peterburge buvo įšventintas į kunigus ir studijavo dvasinėje akademijoje, jautė pareigą tarnauti Dievui. Tačiau V. Mykolaitį kankino vidinis konfliktas, rašytojas abejojo dėl savo pareigos, jį vis labiau traukė kūryba. Ketvirto dešimtmečio pradžioje poetas ėmė tolti nuo dvasininkų luomo, o 1935m. oficialiai atsisakė kunigystės, nes neįstengė kunigo pareigų suderinti su kūryba, kuri jam teikė asmeninę laimę. Panašų į save žmogų, sprendžiantį konfliktą tarp pareigos ir laimės, poetas pavaizdavo romane „Altorių šešėly“. Romano pagrindinis veikėjas – Liudas Vasaris. Tai žmogus, ieškantis savo gyvenimo kelio, tikrosios laimės. Nenorėdamas nuvilti tėvų ir stipriai veikiamas socialinės aplinkos Vasaris įstoja į kunigų seminariją, įsipareigoja Dievui, tačiau supranta, kad tai jam neatneš asmeninės laimės, suvokia, kad jį išlaisvina tik kūryba. Vasariui sunku prisitaikyti prie kunigų luomo nustatytų gyvenimo normų, tačiau jis negali aktyviai priešintis, nes yra stipriai veikiamas socialinės aplinkos, kuria verčia jaunuolį pareigą išskelti aukščiau asmeninės laimės. Taigi iš pareigos Liudas Vasaris vistiek stengiasi būti geru kunigu. Ieškodamas atramos ir bandydamas sau įsiteigti, kad kaip kunigas – jis ne poetas, o kaip poetas – jis ne kunigas, Vasaris aplanko pavyzdingą kunigą Šlavantų tėvelį, tačiau Liudui Vasariui svetimas jo asketiškas gyvenimo būdas. Šlavantų tėvelis yra idealus kunigas: šventas, rūpestingas ir labai religingas: „Man visi lygūs vaikai, aš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!