Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje

Pareiga - tai būtinas pagal įstatymą, paprotį, dorovę veiksmas, įsipareigojimas elgtis arba nesielgti tam tikru būdu. Visi turime vienokių ar kitokių pareigų. Vienų pareigos labai atsakingos, kitų – dažniausiai asmeninio, buitinio pobūdžio. Tačiau kad ir kokios pareigos būtų, kiekvienas jas vykdantis asmuo privalo jausti atsakomybę už tinkamą ir sąžiningą jų atlikimą. Egzistencialistai teigia, kad individo likimas ir charakteris priklauso tik nuo paties žmogaus, žmogus pats apsisprendžia ir visiškai atsako už savo poelgius, tačiau jis turi atsakomybės ir pareigos jausmą. Dažniausiai žmogus, atlikdamas pareigą, susiduria su vidiniu konfliktu – siekdamas išlaikyti teisingą santykį su visuomene, jis yra priverstas pasirinkti visuomenei svarbesnį dalyką ir atsisakyti savo asmeninės laimės. Asmeninė laimė, vidinė harmonija ir ramybė – daugelio žmonių siekiamos, tvirtą gyvenimo pagrindą sudarančios vertybės. Jų išsaugojimą ir puoselėjimą dažnai nulemia įvairūs socialiniai, politiniai, kultūriniai veiksniai ar individuali atsakomybė bei įsipareigojimai, kurie dažniausiai užgožia asmeninę laimę ir laisvę. Šių vertybių ir pareigos konflikto problematika puikiai atskleidžiama XXa. lietuvių rašytojų - J. Biliūno, B.Krivicko ir Justino Marcinkevičiaus – kūriniuose.
Dažnai literatūros herojus renkasi pareigą tėvynei ir aukoja asmeninę laimę. Tokia pareigos samprata atskleidžiama J.Biliūno apysakoje ,,Liūdna pasaka” ir Just. Marcinkevičiaus poetinėje dramoje ,,Mažvydas”. Kontrastingai sudarytas ,,Liūdnos pasakos” pavadinimas yra tarsi nuoroda į kūrinio siužetą, todėl iš anksto suprantama, kad ši pasaka neturi laimingos pabaigos. Kūrinyje yra aprašomas tragiškai susiklostęs Banių šeimos likimas, pažymėtas didžiulio skausmo, netekčių ir vargo. ,,Liūdnos pasakos” pradžia ypatinga. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams labia svarbią ir skaudžią datą – 1863-uosius metus. Todėl lietuviui aišku, kad 1863 metų sukilimas buvo didelių vilčių ir didelių kančių laikas. Juozapotos ,,Petriukas” yra užgesusioje sąmonėje išlikusi dviejų žmonių artimumo nuotrupa. Laisvas, meile pagrįstas ryšys: mano vyras, mano moteris. Sava žemė, sava moteris, savi vaikai. Ramiai dirbti ir ramiai gyventi. Tai ir yra pamatinė žemę dirbančio lietuvio laisvė. Tik tokiomis sąlygomis Petras gali galvoti apie kitus dalykus, dėl jų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!