Asmeninės laimės paieškos lietuvių literatūroje

Žmonės nuo seniausių laikų siekia laimės tam, kad patirtų vidinę ramybę ir dvasinę pusiausvyrą, nes laimė - gyvenimo pilnatvės subjektyvus jausmas, idealybės ir esamybės faktinis ar įsivaizduojamas atitikmuo. Tačiau kiekvienas individas turi savitą laimės suvokimą, kadangi laimės jausmas kyla tenkinant dvasinius pažinimo, bendravimo, estetinius arba fiziologinius poreikius. Kažkas jos siekia tiesiog sėdėdamas, kažkas renkasi aukos ir kančios kelią, o kažkam tenka įveikti patį save, kad pasijaustų laimingas. Asmeninės laimės paieškos tematika vyrauja XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios žymių Lietuvos poetų, J. Biliūno ir V. Mykolaičio – Putino kūryboje. Rašytojai parodo, jog egzistavimas be laimės yra beprasmis, o kelias jos link reikalauja daug ištvermės, tačiau pati laimė yra neįkainojama.
Žmogus, įsiliedamas į naują bendruomenę, visada tikisi joje pritapti, jaustis gerai ir nevaržomai. Deja, ne visuomet įvykiai klostosi taip kaip norėtųsi. Nepritapęs bendruomenėje individas jaučiasi vienišas, nesuprastas ir nelaimingas. Būtent šią skaudžią patirtį aprašo žymus XX a. poetas, simbolistas, intelektualinės lietuvių poezijos pradininkas Vincas Mykolaitis – Putinas savo intelektualiniame psichologiniame romane „Altorių šešėly“. Pats autorius ėjęs panašiu gyvenimo keliu, kaip jo aprašomas veikėjas Liudas, neigia, jog šis romanas yra jo biografijos atitikmuo, tačiau neslepia, jog Liudą Vasarį „kvaršinę klausimai yra autobiografinio pobūdžio“. Liudas Vasaris– jaunasis klierikas, pasimetęs žmogus, ieškantis kelio į asmeninę laimę, kuri ryškiausiai pasireiškia jam kuriant eilėraščius, tačiau viską apsunkina jo pasirinkta pareiga būti kunigu. Atvykęs į seminariją Liudas karštai tikėjo, jog šis kunigo kelias yra jam skirtas, jog taip galėsiąs padėti visuomenei ir tarnauti tėvynei. Deja, vėliau Liudas pradeda justi, jog nėra laimingas, nes būdamas kunigu jis negali kurti eilėraščių bei būti poetu, kadangi visa tai prieštarauja Vasario asmeniniams įsitikinimams bei seminarijos taisyklėms. Todėl kurdamas eilėraščius kunigijoje Liudas tarytum maištauja, smerkia save, bet tuo pačiu ir išgyvena džiaugsmą bei nuostabą. Liudas Vasaris trokšta būti laimingas, tačiau negali aktyviai priešintis, nes pats nėra tikras dėl savo pašaukimo. Šis konfliktas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!