Organizacijų teorija

 1. Teorijos aprašančios organizacijos sąveiką su aplinka. Kontingencinė (situatyvinė) teorija.
Dar vadinama atsitiktinumų, neapibrėžtumų teorija. Laikomasi požiūrio, kad organizacijos ir aplinkos tarpusavio santykiai priklauso nuo situacijos, todėl priimant sprendimus reikia daugiau lankstumo ir adaptyvumo. Šios teorijos šalininkai pabrėžia, kad organizacijoje dažnai pasitaiko analogiškos konkrečios situacijos, todėl būtina parengti tokių situacijų tipinius sprendimus, juos skleisti ir tokiu būdu padėti org. optimaliai tvarkyti savo reikalus. Pradininkai P. Lourensas, Dž. Loršas, Makleris. Pirmų dviejų manymu, nagrinėjant konkrečias problemas, būtina vadovautis dviem principais- organizacijos vidaus situacijos ir išorinės aplinkos situacijos konkrečia analize. Vidaus situacijos analizės pagrindas - org. diferenciacijos ir integracijos lygio nustatymas. Diferenciacijos charakteristika - tai atskirų posistemių įtaka konkrečiai situacijai, integracijos charakteristika - tai visų posistemių pastangų problemai spręsti suvienijimo galimybė. Išorinės aplinkos analizėje ypač svarbu nustatyti aplinkos neapibrėžtumo lygį. Organizacija-tai savotiškas procesorius, per informacijos apdorojimą sprendimų procese susiejantis organizacijos tikslingą veiklą sujos aplinka. Norint efektyviau sąveikauti su aplinka, reikia koordinuoti skirtingų organizacijos komponentų sąveiką, kuri keičiasi pakitus aplinkai. Organizacijos struktūra tai informacinis procesas, koordinuojantis ir integruojantis atskirų organizacijos komponentų sąveiką. Kontingentinė teorija orientuota į diferencijuotą atsaką skirtingai aplinkai bei į veiksmų šioje aplinkoje integraciją. Kuo labiau organizacija diferencijuota, tuo svarbesnė atskirų elementų integracija.
Organinės (adaptuotos) organizacijos orientuotos į organizacijos tikslus ir galimybes radikalių pokyčių erdvėje. Organinėje organizacijoje valdymas remiasi nežymiu, nelabai formalizuotu pareigų ir atsakomybės paskirstymu, gyvu darbuotojų bendravimu, konsultacijomis vietoj nurodymų, didesniu kompetencijos, negu valdžios vertinimu. Organinis valdymas efektyvus, kai aplinka sudėtinga ir smarkiai kinta, gamybos mastai nėra dideli, kai padarytos klaidos sukelti nuostoliai lieka vienkarčiai o ne dauginami iš didelio produktų skaičiaus. Mechaninio pobūdžio organizacijose problemos ir uždaviniai su kuriais susiduria organizacija, padalijami į daugybę smulkių uždavinių, skirtų atskiriems specialistams. Aiškiai yra apibrėžiamas pareigų pasiskirstymas bei bendro darbo organizavimo procedūros. Didelė galia sukoncentruojama vadovų rankose, o eilinių darbuotojų kontaktai labai riboti. Valdymas dažniausiai vyksta vertikale. Organizacijos veikla ir personalo elgesys...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!