Nušalinimas nuo darbo

Viena iš darbo teisėje žinomų poveikio priemonių yra nušalinimas nuo darbo. Pradžiai, nesigilinant į nušalinimo nuo darbo sąvokos tikslią ir išsamią formuluotę, jį galima būtų įvardinti, kaip laikiną neleidimą darbuotojui dirbti sulygto darbo. Ši teisinė priemonė atsirado ir buvo pradėta taikyti XX amžiaus pradžioje, bet jos panaudojimas labiau suaktyvėjo paskutiniu metu. Tai paaiškinama tuo, kad vis didesnis darbo proceso mechanizavimas, sudėtingų technologijų taikymas, išaugęs dėmesys darbuotojų saugai ir kitoms jų teisėms bei gaminamos produkcijos, teikiamų paslaugų vartotojų apsaugai reikalauja skirti didesnį dėmesį darbo drausmei, darbuotojų sveikatai, gaminamos produkcijos bei teikiamų paslaugų saugumui ir kokybei. Nušalinimai nuo darbo kaip tik ir padeda siekti šių tikslų.
V.Nekrašas straipsnyje „Nušalinimai nuo darbo tam įgaliotų organų reikalavimu“ nurodo, kad: „nušalinimo nuo darbo taikymas padažnėjo dėl tokių priežasčių kaip didesnio dėmesio skyrimas valstybinei bei darbo drausmei, piliečių sveikatos bei darbo apsaugai, gaminamos produkcijos kokybei“ (82. 15).
H.Davidavičius „Darbo įstatymų komentaras“ rašo, jog „darbuotojui neleidžiama dirbti ir būti darbo vietoje“, siekiant „užtikrinti dirbančių asmenų darbo drausmę, darbų saugą bei darbuotojų sveikatą, pagerinti gaminamos produkcijos kokybę, išvengti visuomenei žalingų pasekmių ir kt.“ (81. 42).
Panaši prevencinė ir kardomoji nušalinimo paskirtis pabrėžiama ir gana daug dėmesio nušalinimams nuo darbo skyrusio K.Uržinskio straipsnyje „Nušalinimas nuo darbo“, kur nurodoma: „nušalinimu paprastai siekiama išvengti neigiamų pasekmių, kurios galėtų kilti, jei darbuotojas nebūtų nušalintas“ (93. 35). Tokios žalingos pasekmės nenušalinus nuo darbo darbuotojo gali kilti tiek įmonei, įstaigai ar organizacijai kurioje dirba nušalintinas darbuotojas, tiek kitiems darbuotojams ar net pačiam nušalintinam darbuotojui, tiek ir pašaliniams asmenims, pavyzdžiui gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų vartotojams.
Praktikoje taikant nušalinimus nuo darbo daromų klaidų priežastys gana įvairios ir darbo teisės teorijoje jos skirstomos į objektyviąsias ir subjektyviąsias priežastis.
Objektyviomis nušalinimo nuo darbo praktinio taikymo klaidų priežastimis galėtume laikyti tokias aplinkybes:
1. teisės normos, numatančios nušalinimo nuo darbo atvejus, išsklaidytos daugelyje šaltinių, kurie priimti skirtingu laiku ir skirtingais tikslais;
2. nušalinimai nuo darbo teisės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!