Netobulos visuomenės apraiškos literatūroje

Žymus rašytojas Džordžas Orvelas yra pasakęs, jog visuomenė, tolstanti nuo tiesos, nekenčia individų, kurie tą tiesą supranta. Ši mintis reiškia, jog visuomenė yra suskilusi į dvi dalis. Vienoje pusėje yra žmonės, kurie realųjį pasaulį pažįsta tik juslėmis ir primityviais poreikias, kitoje pusėje yra amžinas nekintamų idėjų pasaulis, kurį mato tik išskirtiniai žmonės. Šių dviejų tiesų susikirtimas leidžia daryti išvadą, jog visuomenė yra netobula. Šį požiūrį išreiškė ir XX a. literatūros kūrėjai. Rašytojas Jurgis Savickis novelėje „Fleita” nupiešė veidmainiškos, sumeterialėjusios kaimo bendruomenės vaizdinį. Tuo tarpu Alberas Kamiu romane „Svetimas” pavaizdavo susvetimėjusią visuomenę.
Modernizmo epochos atstovas, prozininkas Jurgis Savickis novelėje „Fleita” atskleidžia sumaterialėjusios kaimo visuomenės ydas. Šį požiūrį įtakojo rašytojo kūrybos laikmetis: matomas skeptiškas požiūris į pasaulį, nes žmonės susvetimėję, nebėra glaudžių bendruomenių. Formuojasi tik netobulas, vartotojiškas masių sociumas, kuriame nėra artumo jausmo. „Fleitos“ pagrindinio veikėjo Žiogo paveikslas atskleidė menininko, atsidūrusio sumaterialėjusioje visuomenėje, tragišką likimą. Novelė sukurta remiantis antikos laikų pasakėčia apie skruzdes ir žiogą, tik čia Žiogas sunkiai sergantis menininkas, o skruzdės - nežmoniškai godūs giminaičiai Viksvos. Pasakėtininkas išaukština darbščią skruzdę ir pasijuokia iš lengvabūdiško žiogo gyvenimo. J. Savickis, atvirkščiai, neniekina menininko, parodo jo atotrūkį nuo svetimos kaimo erdvės. Novelės pasakotojas modernus, nepriklausomas, nesitapatinantis su veikėju, atskleidžiantis netobulą žmonių prigimtį. Nors Žiogas buvo inteligentiškas ir išsilavinęs, tačiau jo gyvenimo vertybės ir įpročiai kitokie, atvykęs pas giminaičius Viksvas, kaimo visuomenėje nesugebėjo adaptuotis, todėl tapo išnaudojimo ir pajuokos objektu. Novelėje sugretinamos dvi erdvės – miesto ir kaimo. Kadangi tradicinės liaudies žmogus novelėje vaizduojamas praktiškas, jam Žiogo gyvenimo būdas nepriimtinas. Iš pradžių fleitininkas buvo visų laukiamas ir gerbiamas. Giminaičiai buvo linksmi, laimingi, patenkinti, kad tokį poną turi svečiuose. Žiogui yra pakūrenama seklyčia, paduodamas baltas indas nusiprausti. Veiksmų svarbą išryškina epitetai „baltas”, „retai išimamas”. Viksvų šeimyna tikėjosi, kad Žiogas bus naudingas, materialiai gerai apsirūpinęs. Tačiau giminaičių požiūris į Žiogą pasikeičia, nes jis nepaskolina pinigų, nemoka dirbti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!