Nėštumas kaip ritualas

Ritualo apibrėžimų yra tikrai nemažai, populiariausias jų – ritualas – tai paslėptą simbolinę prasmę turinčių veiksmų rinkinys. Jis siejamas su religine praktika arba su bendruomeniniais papročiais įvairiose gyvenimo sferose. Ritualų tyrimai yra ganėtinai nauja mokslo sritis ir daugelis aspektų yra vis dar ginčytini. Kai kurie tyrėjai į ritualus žvelgė kaip į tyrimo objektą, konkrečią praktiką, siekiančią tam tikrų tikslų, kiti laikė ritualą analitiniu įrankiu tirti universalią žmogiškąją patirtį. Tačiau kaip pastebi C. Bell, šiuo metu įsivyrauja ritualo kaip sudėtinio sociokultūrinio tarpininko vaidmuo.
Kadangi įsivyravusi ritualo teorija supranta jį kaip daugialypį reiškinį, kuris apjungia tiek teorinį, tiek praktinį aspektus ir nesistengia apsiriboti tam tikra viena teorija, taip ir šiame darbe pažvelgsiu į įvairius nėštumo kaip ritualinės elgsenos aspektus. Nėštumas nuo senų laikų buvo laikomas sakraliu, o nėščiosioms įvedami įvairūs draudimai, taip pat atliekamos įvairios apeigos, siekiant užtikrinti vaisiaus sveikatą, sėkmingą gimdymą ir kt. Darbe mėginsiu apžvelgti šiuolaikinių nėščiųjų ritualinius veiksmus ir kiek įmanoma palyginti su senosiomis apeigomis bei kitų kultūrų ritualine nėščiųjų elgsena.
Darbo metodai: mokslinės literatūros analizė, interviu, medžiagos internete rinkimas ir lyginimas.
Perėjimo ritualai yra apibūdinami kaip ceremonijos, kurios lydi ir dramatizuoja svarbius gyvenimo momentus, tokius kaip gimimas, jaunuolių iniciacija, santuoka, mirtis. Aš priskyriau nėštumą perėjimo ritualams dėl to, kad jis, kaip ir kiti paminėti gyvenimo momentai reikšmingai pakeičia moters gyvenimą, žmonių požiūrį į ją, priklausomai nuo jos amžiaus, socialinės ir šeimyninės padėties, jau esančių vaikų šeimoje skaičiaus ir kitų veiksnių. Moteris fiziškai taip pat reikšmingai pereina iš vienos stadijos į kitą. V. Turner‘is sako, kad „liminalinė būtybė nėra nei čia, nei ten; jos nepriklauso nei vienai pozicijai, priskirtai ar nustatytai įstatymų, papročių, įsigalėjusios tvarkos ir ceremonijų.“ (Turner, 1969: 95)
Akivaizdu, kad šiuo atžvilgiu nėščioji yra liminalinė būtybė. Jos kūnas nebepriklauso jai, tačiau kūdikis taip pat dar nėra gimęs ir fiziškai su motina. Tai ypatingai pastebi pirmojo vaiko besilaukiančios moterys, kurios net nėra...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!