Navikų diagnostika

Navikas, tumoras, blastoma, pakitusių, neribotai augančių žmogaus arba gyvūno ląstelių darinys su žalingomis organizmui biol. savybėmis Navikas būna piktybinis (auga greitai, infiltruodamas ir ardydamas aplinkinius audinius, metastazuoja) ir nepiktybinis (auga lėtai, atstumdamas aplinkinius audinius, nemestazuoja). Griežtos ribos tarp jų nėra. Nepiktybinis navikas dažnai virsta piktybiniu; jo eiga kartais būna piktybinio pobūdžio. Nuo piktybinių navikų pasaulyje kasmet miršta apie 5mln žmonių. Daugelyje išsivysčiusių šalių navikas yra viena dažniausių mirties atveju. Įv. šalyse vienų ar kitų navikų pasitaiko nevienodai. Navikų pavadinimai dažniausiai sudaromi iš audinių, iš kurių jie kilę, graikiškų ar lotyniškų pavadinimų su priesaga -oma (pvz., chondroma, lipoma, osteoma). Piktybinių navikų pavadinimai dar išlikę iš sen. Graikijos med. Literatūros; piktybinis epitelis navikų vadinamas karcinoma, arba vėžiu (jis sudaro apie 90% visų žmogaus navikų) piktybinis jugiamojo audinio navikas - sarkoma.
Diagnozuojant piktybinius navikus, tenka naudoti visą tyrimo metodų kompleksą: klinikinį, rentgenologinį, endoskopinį, radioizotopinį, echoskopinį, biocheminius ir labaratorinius. Pats svarbiausias navikų diagnostikos metodas yra morfologinis pažeistų audinių tyrimas: citologinis arba histologinis.Naviką galima diagnozuoti vizualiai.
Kai kurių lokalizacijų naviko pagrindą supa uždegiminis velenėlis (odos melanoblastoma, odos vėžys), procesas apima gretimus sveikus audinius, todėl pakinta organo forma , navikas iškyla.
Per paskutiniuosius 30 metų medicininėje praktikoje plačiai paplito įvairių organų endoskopinis tyrimas. Gastroduodenofibroskopija padeda apžiūrėti stemplės, skrandžio gleivinę ir paimti audinį morfologiniam tyrimui. Tačiau ir šis tyrimo metodas ne visuomet yra tikslus. Kartais sunku atskirti skrandžio kaliozinę opą nuo endofitinės karcinamos. Patartina biopsiją imti iš kelių opos vietų. Fibrokolonoskopija yra vertinga diagnostinė priemonė, išaiškinant storosios žarnos patologiją, ypač nedidelius pakitimus.
Didelę diagnostinę vertę turi laparaskopija, kurios metu galima patikslinti pilvo organų patalogiją, nustatyti naviko išplitimo laipsnį. Ligoniams, kuriems neaiškūs kepenų skenavimo rezultatai, dažnai daroma laparoskopija.
Taraskopija atliekama, esant neaiškios kilmės pleuritams arba įtariant pleuros naviką.
Panaudojus rengenologinį ir endoskopinį bei radionuklidinį tyrimo metodus, daugeliui ligonių galima ne tik diagnozuoti piktybinius navikus, bet ir nustatyti naviko išplitimo laipsnį, parenchiminių organų patologiją.
Kaip jau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!