Periferinių plaučių navikų rentgenodiagnostika

Pagal lokalizaciją plaučių navikai skirstomi į centrinius (70-80 proc.) ir į perferinius plaučių navikus (20-30 proc.).
Centrinis plaučių navikas vystosi iš centrinių – stambiųjų bronchų (pagrindiniai, skiltiniai ir segmentiniai bronchai). Periferinis plaučiu navikas – iš periferinių, t.y. iš subsegmentinių ir smulkesnių bronchų ir todėl jo nebematyti bronchoskopuojant (Fridelio tipo bronchoskopu), nors rentgenologiškai naviko šešėlį galima matyti tiek „periferijoje“, tiek „centre“ (t.y. šalia stambiųjų bronchų). Taigi, plaučių navikas kaip taisyklė, yra bronchogeninis ir tik retais atvejais jis vystosi iš bronchiolių ar alveolių epitelio – bronchioalveolinis plaučių navikas. Plaučių navikas gali vystytis visose plaučių srityse, tačiau dažniausiai jis paliečia viršutines skiltis, ypač dešiniojo plaučio.
Pagal augimo pobūdį ir formą plaučių navikas gali būti endobronchinis (išaugos ar polipo formos, opinis-infiltracinis augimas) ir peribronchinis (mazginis, ribotas infiltracinis, išsiplėtęs peribronchiškai ar perivazaliai). Toks augimas yra būdingas centriniam plaučių navikui. Periferinio plaučių būdingos formos: mazginis, ertminis, pneumonijos formos – infiltracinis, viršūninis – Pankosto tipo.
Plaučių naviko augino formos.
A-centrinės plaučiu navikoformos: 1-endobronchinis augimas, 2-peribronchinis;
B-periferinis plaučių navikas: 1-mazginis, 2-ertminis, 3-pneumoninijos formos, 4-Pankosto tipo.
Pagrindinis kvėpavimo organų tyrimo metodas laikomas rentgenografija. Rentgenologinis tyrimas yra vienas iš svarbiausių ir plačiausiai prieinamų specialiųjų tyrimo būdų plaučių navikams diagnozuoti.
Dažniausiai yra daromos tiesinės krūtinės ląstos rentgenogramos (kasetė su filmu yra iš priekinės krūtinės sienelės pusės, o rentgeno vamzdis – iš nugaros pusės). Priklausomai nuo to, kurioje plaučių pusėje įtariamas navikinis augimo procesas, gali būti daromos kairioji arba dešinioji šoninė plaučių rentgenograma. Darant dešiniąją šoninę plaučių rentgenogramą, tiriamasis dešiniuoju šonu liečiasi prie kasetės, o rentgeno vamzdis yra iš kairiosios jo pusės. Spindulių pluoštas eina iš kairiosios pusės, statmenai į kasetės centrą. Dešiniojoje šoninėje rentgenogramoje geriau matyti dešiniojo plaučio struktūriniai elementai, tuo tarpu kairiojo plaučio elementų vaizdas labiau padidintas ir mažiau ryškus. Kai ligonis pasisuka kairiuoju šonu į kasetę, o spinduliai leidžiami iš dešiniosios pusės, daroma kairioji šoninė plaučių rentgenograma.
Tomografija, arba pasluoksnis rentgenologinio tyrijo metodas, padeda pamatyti detalų, struktūrinį,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!