Navikų epidemiologija. Mirtingumas nuo navikinių ligų

MF II kursas, 15gr.
Navikas yra nereguliuojamas, sąlygiškai beribis ir autonominis audinių augimas, nesusijęs su organizmo bendrąja struktūra bei funkcija ir pasireiškiantis audinių struktūros ir funkcijos atipiškumu.
Vėžio biologinė prigimtis yra glaudžiai susijusi su nukrypimu nuo normalaus organizmo augimo ir diferianciacijos. Tai savita patologinė organizmo ląstelių proliferacinė reakcija į nuolatinius specifinius egzogeninius ir endogeninius kancerogeninius veiksnius, kurie yra vėžio priežastis. Kliniškai – tai didelė grupė ligų, turinčių kai kuriuos bendrus požymius, kurie ypač priklauso nuo vėžio biologinių savybių.
Navikų epidemiologijos apibrežimas yra glaudžiai susijęs su anksčiau pateiktu šios ligos apibūdinimu. Tai mokslas apie navikų paplitimo dėsningumus ir juos sąlygojančius veiksnius. Navikų epidemiologija – tai onkologijos mokslo šaka, bet neeksperimentinė mokslo sritis, kurioje dažnai ir netiketai eksperimentuoja pats gyvenimas. Su vėžio epidemiologija yra glaudžiai susijęs aplinkos kancerogenezės plėtojimasis ir ekologiniai procesai. Vėžio epidemiologija dažniausiai tiria žmogaus vėžio priežastis.
Žmogaus ligų, taip pat ir vėžio, profilaktikos pagrindas yra priežasčių išaiškinimas. Pirminė (higieninė) vėžio profilaktika remiasi epidemiologiniais bei aplinkos kancerogenezės tyrimais, todėl galima perspėti, mažinti, keisti ir pašalinti kancerogeninius bei modigikuojančius veiksnius.
Epidemiologija ilgai, iki bakteriologinės eros pradžios, tyrė tarp įvairių populiacijų masinį ligų paplitimą. 20a. viduryje ėmė sparčiai plėtotis bendrosios epidemiologijos šaka – neinfekcinių ligų taip pat ir navikinų ligų epidemiologija. Navikų epidemiologija susiformavo į atskirą onkologijos mokslo ir praktikos šaką. Vėžio epidemiologijos formavimuisi įtakos turėjo daugelio šakų gydytojai ir mokslininkai.
Vėžio epidemiologija skirstoma į dvi stambias dalis: aprašomąją (deskriptyvinę) ir analizinę. Jos abi tarp savęs glaudžiai susijusios ir papildo viena kitą.
Aprašomoji vėžio epidemiologija dažniausiai tiriama demografinės ir matematinės statistikos bei biometriniais metodais. Apie vėžio paplitimo teritorinį variabiluma (tyrimams naudojama, kai rodiklių analizei taikomas variacijos koeficientas) ir laiko trendus (trendas – matematinė sergamumo dinamikos krypties arba tendencijos išraiška) sprendžiame iš sergamumo ir mirtingumo rodiklių analizės. Ligos paplitimo dažnumui nustatyti vartojami intensyviniai sergamumo rodikliai, kurie dažnai papildomi mirtingumo rodikliais ir kurie iš esmės tarnauja pirmųjų rodiklių patikrinmui ir kokybei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!