Namų reikšmė literatūroje

XXa. gali būti laikomas vienu katastrofiškiausių žmonijos gyvenimo laikotarpių, kurio metu pasaulį sukrėtė du pasauliniai karai, nacių ir sovietų okupacijos, trėmimai. Sukrečiantys ir skaudūs įvykiai verčia žmogų ieškoti dvasinės atramos taškų trapiame ir neišpranašaujamame pasaulyje, viena jų tampa namai. Visgi, skirtingų kartų rašytojų kūriniuose matoma, kad istorinės aplinkybės ne visuomet leidžia žmogui atrasti prieglobstį gyvenamojoje aplinkoje. Vytauto Mačernio eilėraščių rinkinyje „Vizijos“ atsiskleidžia namų kaip prieglobsčio, šiltos ir artimos žmogui aplinkos vaizdinys, o Juozo Apučio novelėje „Horizonte bėga šernai“ vaizduojama sovietmečio Lietuva ir sugriautas žmogaus namų pasaulis.
XXa. antrosios pusės lietuvių rašytojo, iškiliausio sovietinio laikotarpio moderniosios psichologinės novelės ir apysakos autoriaus, tikroviškai vaizdavusio pokarį ir sovietmetį, novelėje „Horizonte bėga šernai“ vaizduojamas dėl sovietų valdžios priespaudos, žmonių suvarymo į kolūkius pakitęs namų pasaulis ir žmogus, praradęs namų pasaulio atramą. Kūrinio veikėjai priklauso kolūkiui, kuriame viskas yra bendra, žmonės jaučiasi nebeturintys nieko nuosavo, kas galėtų tapti atrama sunkiomis akimirkomis. Nykstant senajai kaimo kultūrai pagrindinis novelės veikėjas Gvildys ir jo žmona išgyvena susvetimėjimą, dvasinių ir namų pasaulio vertybių praradimą. Gvildys geria, jaučiasi nelaimingas, tarsi gyventų beprasmį gyvenimą, jo žmona jaučiasi įkalinta namuose su vaikas, kamuojama beviltiškumo jausmo. Gvildys vaizduojamas sėdintis ant kalnelio, pasinėręs į apmąstymus apie gyvenimą. Vyras delsia nusileisti nuo kalnelio, nusileidimas reikštų, kad jis privalo grįžti į nemalonią savo buitį, nejaukius namus. Grįžęs namo Gvildys slepia kad yra išgėręs, nesidžiaugia pamatęs žmoną ir vaikus, tačiau bando vaidinti laimingą. Namuose jaučiama tvyranti įtampa, vyras mato vis kylantį savo žmonos pyktį. Gvildžio žmona – iškankinta rutinos, kasdieninės buities, rūpinimosi vaikas, namų pasaulis jai tapęs našta. Trokšdama išlieti susikaupusį pyktį ir apmaudą, moteris užsipuola savo vyrą, sužeidžia jam akis, kaip savo pykčio priežastį įvardija vyro gėrimą. Matoma, kaip namuose, kuriuose nebeliko dvasinių, pamatinių vertybių konflikto sprendimo būdu tampa smurtas. Skaudūs veikėjų išgyvenimai atsiskleidžia jau kūrinio epigrafe: „Rūta žalioj,/Leiskie mani namopi,/Rūta žalioj“, jie ilgisi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!