Kūrybos reikšmė ir priežastingumas A. Garšvai A. Škėmos romane "Balta drobulė"

Kūrybos reikšmė ir priežastingumas A.Garšvai A.Škėmos romane „Balta drobulė“ Antanas Škėma – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, katastrofinio modernizmo atstovas, didžiausias novatorius lietuvių literatūroje. Pagrindinis A. Škėmos kūrinys – „Balta drobulė“. Romane fragmentiškai vaizduojamas poeto Antano Garšvos gyvenimas bei kelias į išprotėjimą. Autorius atskleidžia Garšvos charakterį ir jo tragiškus išgyvenimus bei kūrybinius klystkelius. Šis romanas, kaip ir visa autoriaus kūryba, labai autobiografiškas: pagrindiniame herojuje dažnai galima išvysti paties rašytojo bruožus bei atpažinti A. Škėmos biografijos detales. Visame tame atsispindi autobiografiški autoriaus išgyvenimai sudėtingų istorinių aplinkybių akivaizdoje, kurie neatsiejamai padarė įtaką jo kūrybai. Todėl ir pagrindinio romano „Balta drobulė“ herojaus Antano Garšvos kūryba neatsiejama nuo retrospektyviai romane vaizduojamų išgyvenimų. Nuo to neatsiejama kūrybos reikšmė jo gyvenime bei priežastingumas. Kūryba - Antano Garšvos gyvenimas. Daug momentinių prisiminimų paremti būtent kūryba, jos atsiradimo aplinkybėmis. A.Garšva gyveno kūrimu ir rašė beveik nuolatos (recenzijas straipsnius ir kt.), tačiau vertingiausia ir prasmingiausia kūryba , poezija, atsirasdavo aukščiausios emocinės įtampos taškuose. Romaną galima suskirstyti į tris segmentus, remiantis laiku, erdve ir tematika, tačiau juose visuose galima rasti kūrybos pėdsakų – tai liudija kūrybos svarbą A.Garšvos gyvenime. Iš esmės, tai buvo jo gyvenimo prasmė, per kurią galima pajusti gyvenimo pilnatvę. Netgi ryškiausi išgyvenimai nebuvo pilnavertiški, jei jie nebuvo lydimi kūrybos, įkvėpimo: „ aš žūstu didelėje ramybėje“. Dėl didžiulės reikšmės, teikiamos kūrybai, jos atsiradimas tapo komplikuotas. A.Garšva siekė natūralaus kūrybos atsiradimo – jis kūrė tik įkvėpimo apimtas, kai nebegalėjo nekurti, jis kūrė dėl pačios kūrybos, o ne dėl susikurto herojinio tikslo. Garšvos eilėraščiai būdavo išlaukti, turėdavo savo priešistorę, įvykius, kurie paskatino poetą sukurti tuos modernius ar net avangardinius eilėraščius. Žinoma, buvo ir dirbtinių bandymų: Garšva mėgino kurti eilėraščius mechaniškai, nesulaukęs mūzos įkvėpimo, tačiau tai nebuvo sėkmingi bandymai. Romane šie kūrybiniai bandymai vaizduojami kaip nuviliantys, ir bemaž visuomet sunaikinami. Tai vienas pirmųjų tokių bandymų: “Rankoje laikiau plunksnakotį. Kiekvienu momentu buvau pasirengęs priimti į save kraterinę Mūzą. Ji turėjo apakinti, persmeigti, apdovanoti mane. Tuščias popieriaus lakštas laukė.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!