Autobiografiškumas A. Škėmos romane "Balta drobulė"

Raseiniai 2006.
II. TĖVAI IR VAIKYSTĖ 5-7
III. ISTORINĖS SITUACIJOS ĮTAKA 8-10
IV. ASMENYBĖ IR KŪRYBA 11-13
V. IŠVADOS 14
VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS 15
ĮVADAS
Antanas Škėma (1910-1961), panašiai kaip ir jo patarėjas literatūriniais klausimais poetas H. Radauskas, yra miesto kultūros žmogus. Būsimasis rašytojas lankė dramos teatro studiją, 1936 m. tapo Kauno, paskui Vilniaus dramos teatrų aktoriumi. Škėma nebaigė universiteto ir humanitarinį išsilavinimą įgijo pats. Dar vaikystėje išryškėjo maištingas jo būdas ir nepriklausoma laikysena. Vėliau kaip aktoriui ir režisieriui Škėmai buvo būdingas tam tikras artistiškas noras provokuoti visuomenę, vaizduoti ciniką: ,,Škėma nemėgo nei pigaus sentimentalizmo, nei nusistovėjusios moralės, nes laikė juos dirbtiniais“ (J. Kaupas)1. Rašytojui rūpėjo kūryboje įprasminti gyvenimą - palikti savo egzistencijos ženklus popieriuje, tačiau to meto skaitytojų visuomenė nebuvo jam palanki.
1954 m. parašytas romanas ,,Balta drobulė“ dėl šių priežasčių keletą metų nerado leidėjo, o pasirodęs 1958 m. išeivijos spaudoje iš karto sukėlė aistringą polemiką. Konservatyvių pažiūrų kritikai jį peikė dėl atvirų erotikos scenų ir pernelyg didelio pesimizmo, ,,o autoriui artimesni modernizmo rašytojai gyrė už sąžiningumą, teigė, kad su juo lietuvių proza pagaliau įveikė atsilikimą nuo savo laiko Vakarų literatūros“2.
Iš tiesų ,,Balta drobulė“ – tai sąmonės srauto romanas apie kūrėją ir kūrybą, meilę ir, svarbiausia, žmogaus išbandymą ribinėje situacijoje, sudužusių iliuzijų pasaulyje (toks pasaulis po karo egzistavo realybėje), kurį perskaityti ir suvokti reikia nemenkos erudicijos. Pagrindinis romano veikėjas Antanas Garšva – žmogus, kuris susiduria su katastrofiška laikotarpio tikrove, patiria vertybių ir asmens tapatybės krizę. Škėmai buvo svarbu perteikti autentišką XX a. žmogaus egzistencinę patirtį, todėl, kitaip negu H. Radausko, jo kūryba atvira istorijai, pabrėžtinai subjektyvi, autobiografiška. Škėmos bičiulis psichiatras ir literatas Julius Kaupas yra rašęs:
,,Supratau, kad Antano Škėmos kūryba yra autobiografiška. Jo gyvenimas turėjo būti sunkus ir nuviliantis nuo pat vaikystės. Žiaurumas, neištikimybė, prievartavimas visuomet lydėjo jį. Kūryba jam buvo tarsi psichiatrinis interview, kuriame jis bandė parodyti savo žaizdas“3.
Pats Škėma laiške Marijai Gimbutienei rašė: ,,,,Bl. drobulėj“...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!