Motinos paveikslas A. Škėmos romane ,,Balta drobulė“

Motinos paveikslas A. Škėmos romane ,,Balta drobulė“ XX a. vidurio rašytojas, dramaturgas, prozininkas, aktorius ir lietuvių moderniosios literatūros kūrėjas Antanas Škėma (rašytojui skausmingai rūpėjo kūryboje įprasminti gyvenimą – „pa­likti savo egzistencijos ženklus popieriuje“, tačiau to meto skaitytojų visuomenė nebuvo jam palanki) romane ,,Balta drobulė“ (autobiografinis romanas) vaizdavo motinos paveikslą. Autoriui rūpėjo pavaizduoti, jog motina buvo, be galo, švelni, jautri asmenybė (,,Ir motinos akys sudrėkdavo. Ji deklamuodavo eilėraštį. Kartais jis būdavęs prancūziškas, kartais - vokiškas, rusiškas, lietuviškas“), mokėjo įvesti į istoriją (,,Ir vėliau tomis pačiomis gaidomis motina išklodavo įvykius ir datas“). Kūrinio ( kūrinys atskleidęs ,,persodinto augalo būklę“) centre – puošni, mėgusi prabangą motina (,,Mano motina mėgo juodo aksomo suknias“). Epizodas, kuomet motina yra tildoma smurtu (,,Šitas riksmas buvo galutinis. <...> O motina rėkė. Tėvas, sviedęs revolverį, šokdavo prie jos, versdavo motiną į sofą ir mušė kumščiais. <...> Ir dabar ji neberėkė, o staugė kaip skriaudžiamas žvėris.“), atskleidžia, motinos paveikslą bei psichologinę būseną atspindi šizofrenijos priepuoliai (autorius ne­siekė karjeros, patogios buities, gyvenimo tikslu laikė kūrybą. Savo kūriniuose mėgo efektingas detales, aštrius vertinimus, nevengė šokiruoti). Motina pasitikėdama tik sūnumi buvo išduota ir išvežta į psichiatrine ligoninę (,,Buvau vienintelis, kuriuo motina pasitikėjo. Todėl įvykdžiau apgavystę“), ko gero, vaizduoja, jog motina netekusi žado žiūrėjo į sūnų ir jautėsi apgauta. Pasak literatūralogo Sauliaus Žuko, Škėmos kūryboje iškylantis pasaulis – nervingo, psichologiškai suluošinto, prieš veidmainišką miesčionių etiką ir moralę sukilusio herojaus kančių ir kovos laukas (Antanas Škėma buvo maištingo būdo, nepriklausomos laikysenos). Negalime nepastebėti sąsajų su XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rašytoja, labdarė, pedagogė Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana apysaka ,,Sename dvare”. Apysakos centre – altruistė mamatė Marija, kuri moko būti gailestingais, nugalėti egoizmą (,,Jei atiduosi, ilgam paliks tau atminimas, kad savo draugei nepagailėjai to, kas tau buvo gražiausia”). Pastebime, jog mamatė buvo švelni, rūpestinga ne tik savo vaikams, bet ir svetimiems. Suokiame, jog motina sirgdama šizofrenija rūpinosi savo vaiku pasitikėdama tik juo, nepaisydama vyro smurto. Vadinasi, XX a. vidurio rašytojas, dramaturgas, prozininkas Antanas Škėma (A. Škėma yra žymiausias vadinamojo sąmonės srauto technikos atstovas lietuvių literatūroje) psichologinio srauto romane ,,Balta drobulė“ sukūrė jautrios, švelnios, išsilavinusios bei mylinčios motinos paveikslą.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!