Istorijos ženklai Antano Škėmos romane “Balta drobulė”

Istorijos ženklus romane “Balta drobulė” galime surasti skyriuose “Iš Antano Garšvos užrašų”, kuriuose pagrindinis veikėjas prisimena savo gyvenimą Lietuvoje ir Vokietijoje bei iš praeities prisiminimų, atskleidžiamų ne paties Garšvos, o pasakotojo. Kartais istorijos detalės tampa Garšvos vizijų dalimi. Perteikiama informacija istorijos tema pristatoma skaitytojui mozaikiniu vaizdavimo principu.
Istorinė, garbinga viduramžių praeitis: tėvas dažnai prisimindavo Lietuvos kunigaikščius. Iš jo pasišaipydavo A.Garšva ir jo motina. Pagrindinio veikėjo tėvas šaukdavo: ”Mes nuo jūrų iki jūrų”. Ši citata parodo buvosios valstybės teritorijos ribas ir apnuogina istorinę tiesą- Lietuva XX a.vėl ištrinta iš Europos žemėlapio.
Prisiminimas apie kilmingą Lietuvos praeitį prikelia A. Garšvos vaizduotėje 1864 metų sukilėlio, šviesiaplaukio bajoro paveikslą, aristokrato protėvio prisiminimas- kontrastas Garšvos dabartinei būsenai, žmogaus be namų situacijai.
Napoleonas Vilniuje: Garšva prisimena legendą apie Napoleono susižavėjimą Onos bažnyčia, kurią jis norėjo perkelt iš okupuoto Vilniaus į Paryžių. Onos bažnyčią, Vilnių Garšva prisimena būdamas Amerikoje ir stebėdamas mažą muziejų, vaizduotėje sukurdamas Napoleono ir mažos mergaitės iš Bronxo siluetus. Vėliau Garšvos mintys sukuria siurrealistinį vaizdą- Onos bažnyčia atsiduria Vašingtono skvere. Garšva džiaugiasi, kad Napolepnui nepavyko perkelti Onos bažnyčios į Paryžių, o jis perkėlė į Ameriką. Napoleono tema primena apie didžiojo prancūzo užmojus užkariauti pasaulį ir tragiškus žygius, kaip ir Garšvos pasiryžimą meno kūrinyje pranokti realybę, o tiesa tokia- kiek daug psichiatrijos ligoninių pacientų save vadino Napoleonais.
Lietuvos Nepriklausomybė, Kaunas: prisimena nepriklausomą Lietuvą, Kauno Laisvės alėją – visi šie prisiminimai vertinami ironiškai. Garšva mato Kauną kaip apsimetantį didmiesčiu, kopijuojantį vakarietiškus miestą. Jo manymu, ir pačių žmonių vertybių sistema iškreipta, o jų moralė žlugusi.
Vilniaus situacija lenkų okupacijos metais: žmonės, kurie buvo kankinami neturėjo maisto atsargų. Garšva šį laikotarpį atsimena iš tėvo pasakojimų, jo tėvas buvo Lietuvos patriotas.
1941m bolševikų okupacija: bažnyčios vaizdinys sukelia prisinimimus apie Elenos pasakojimą, ji kentėjo matydama kraupius įvykius Vilniuje- 1941 metais bolševikai vežė vienuoles iš Vilniaus, tyčiojosi iš jų, mušė, nes tos negalėjo niekaip išsaugoti pusiausvyros sunkvežimyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!