Istorinių įvykių vaizdavimas A. Škėmos romane „Balta drobulė“ ir J. Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“

Istorinių įvykių vaizdavimas A.Škėmos romane „Balta drobulė“ ir

J.Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“.

Literatūra yra viena iš didžiausių tautos istorijos liudytojų. Ji leidžia mums ne tik geriau susipažinti su savo šalies istorija, bet ir dar kartą skaitant ją išgyventi. Mūsų tauta išgyveno nelengvą laikotarpį, susidūrė su įvairiausiomis tragiškomis istorinėmis aplinkybėmis – sukilimais, karais, okupacijomis ir lietuvių emigracija į Vakarus. Daugybė praranda savo tėvynę, namus, tuo laiku iš pasaulio žemėlapio dingsta Lietuva, Latvija, Estija.Tai atsispindi ir lietuvių literatūros kūriniuose, kuriuose dažnai galima rasti istorinių įvykių kontekstų, įvairių užuominų į įvykius, skaudinusius lietuvių tautą. Antanas Škėma romane ,,Balta drobulė“ vaizduoja lietuvį išeivį, negalintį pritapti svetimoje žemėje. Jonas Biliūnas apysakoje ,,Liūdna pasaka“ pasakoja dramatišką Banių šeimos gyvenimo istoriją, kurią nulėmė 1863 m. sukilimas.

Egzodo rašytojo Antanos Škėmo sąmonės srauto romane „Balta drobulė“ yra vaizduojami istoriniai įvykiai nuo nepriklausomos Lietuvos laikotarpio 1918-1940 metų iki XX. amžiaus vidurio Amerikoje. Viskas prasideda nuo 1863m.- 1864m. sukilimo laiku kai kalbamama apie seneles zieda. Ant dešinio mažojo piršto — auksinis žiedas, motinos dovana, senelės prisiminimas. Žiede igraviruota: 1864 metai, sukilimo metai."Štai ir užsimoviau chirurgines pirštines. Pasislėpė senelės žiedas iš sukilimo laikų." Sake Antanas. Nepriklausoma lietuva, kur kalbama apie laisvą Kauną, Vilnių apie gana džiaugsmingą žmonių gyvenimą, kur vyksta vakarėlei laisvės alėjoje gyvenimas verda gana sakytume toks idiliškas, gražus gyvenimas tolabiau, kad Gašva yra dar jaunas ir jo jaunystė ir idiliškas vaizdas. Skausmingi pokyčiai žmonių gyvenimus pakeičia 1940m. bolčevikmetis yra reikalaujama rašyti taip, kaip liepiama. Kai garšva susitinka su Zuika, dėl garšvos eilerasčių kurimo, Zuika nori, kad garšva kurtu kaip reikalaujama, o ne apie laudes dainių tema, jam yra duotas terminas iki kada turi parašyti eileraštį, kai praeina jo termino laikas Zuika sugrįžta tada Garšva paduoda parašyta eileraštį, Zuika perskaites nebuvo juo nustebintas, nes neparašė taip, kaip buvo reikalauta dėl to buvo smarkiai primuštas, kad net neteko atminties ir sukvailėjo dėl to atsidūrė psichiatrijos ligoninėje. 1941m. Garšva buvo partizanas, kai užmuša nieko kalta jaunuoli (ruselį).Garšva patruliavo Altirelijos parke jo užduotis buvo stebeti ar per Nemuną nesikiale Raudonieji. Staiga Garšva išgirdo nepažįstama garsa, įšove kulka kuri į nieka nepataike, tada jis atsigręžė ir pamate ruselį jis buvo jaunas, mėlynomis akimis, beginklis. Garšva iš pareigos ir įnercijos, pasiėmė akmenį ir sutraiškė ruseliui galva, žiūrejo, kaip jo nagai ir pirštai balo. Jis suprato, kad dabar turi lavona ir jis užmušė žmogų. Vykstant antrajam pasauliniui karui, juo namuose norit išgyventi atidaromas viešnamis. Atvažiavusi Ženia padeda Garšvai sukti versla jo namuose, kad jis pragyventu, o jei leistu čia likti ir ji gales jį aprūpinti viskuo. Ženia priimdavo į namus vokečius, tuo metu Garšva raše eileraščius, kol ji priimtado juos, Žiane netrukde jam kurti . Ji vokečiams sakydavo, kad Garšva buvo sumuštas bolčevikiu žiauriai ir išlieto plaktuku dauže jo galva, kol jis sukvaikejo, jis nera pavojingas ir kad gerbia vokečiu karuome už išvadavima. Suprates, kad visa tai yra Nesamone išvare Žiane ir vokečius išsavo namu. Pabėgimas į Voketiją, kalbama apie pabėgėlių stovyklą, sąlygos yra pakenčiamos, bet ką patiria veikejas, kol patenka į stovyklą.Garšva buvo paskirtas lavovu stebetoju mate negyva moteri šalia kraušes medžio, kaip buniformuotos mergaites buvo traukiamos iš rusio suvirinto karštame vandenyje perbombardavima. Ant atsarginių bėgių užtiko priekinį vagoną kuriome buvo supuve vaikai užmiršti. Toks karo saubo pavaizdavimas beabejo palieka didžiulį pedsaka žmogaus gyvenime ir jo pasąmonėje. Atvykes i stovykla gyvena kartu su Vaidilioniu, kuris irgi yra poetas pabėgėlis. Jų stovykloje miršta pirmas žmogus senute. Jai buvo suorganizuotos iškilmingos laiduotuves sukaltas karstas iš nebaigto statyti barako,susiųta suknele iš skirtingų skautčių ir nudažyta, suorganizuotas orkestas. Jie ėjo du kilometrus per lietu ir Garšva bijojo, kad jos kūna nudažys dažai. palaidoja ja grįžo atgal į stovyklą. Garšva jau po visų įvykių gyvena aštuomilijoniniame Niujorke, kur jis yra liftininkas, numeris 87. Jis yra neurotikas. Taigi istorija visgi lemia žmogaus likimą, kad žmogus gali net išprotėti dėl susikaupusių įvykių jo gyvenime.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!