Namai lietuvių literatūroje. Kalbėjimas su planu

Namai lietuvių literatūroje

Apie namų prasmę, jaukų pasaulį juose ir ten gyvenantį žmogų nemažai rašyta lietuvių literatūros tekstuose. Daugeliui rašytojų namai ir liko svarbiausias gyvenimo centras. Šiandien įdomu išsiaiškinti, kaip namų pasaulį savo tekstuose pavaizdavo vieni žymiausių lietuvių rašytojų – Kristijonas Donelaitis, Šatrijos Ragana bei Jonas Biliūnas.

Būrų namus, kaip tikėjimą, tvarką ir darbą įprasminančią erdvę, savo poemoje „Metai” pavaizdavo XVIII a. rašytojas Kristijonas Donelaitis. Nedaugelis ir žino, kad hegzametru rašyta jo poema „Metai" yra įtraukta į geriausių Europos literatūros šedevrų sąrašą, kurį XX a. sudarė organizacija UNESCO. Šis faktas liudija tarptautinę šios poemos reikšmę ir išskirtinumą. Tačiau mums ši poema turėtų būti svarbi ne tik dėl to, jog ji pripažnta Europoje. Mums ji daug svarbesnė todėl, kad joje pirmą kartą buvo nuoširdžiai prakalbėta apie paprastą žemdirbio būtį, namų, kaimo gyvenimo ir darbo filosofiją, apie santykį su gimtąja žeme. Kristijonas Donelaitis poemoje pavaizdavo namus, kurie priklauso paprastam kaimo būrui, valstiečiui. Tačiau šie namai lieka ypatingi, nes juose prasideda ir vyksta visas žmogus gyvenimas. Čia įvyksta svarbiausi gyvenimo įvykiai, čia dirbama, dalinamasi pokalbiais. Pirmiausia, verta paminėti tai, kad namams suteikiama tam tikra sakralumo žymė, nes paprasto valstiečio namai netiesiogiai lyginami su Dievo namais. Šią mano mintį pagrindžia pasakotojo žodžiai, apibūdinantys veikėjo Selmo namus: „Selmo namus, kad kartais juos lankyt užgeisi, / Lygiai kaip bažnyčią kokią rasi rėdytus./ Stalas jo nei švents altorius tau pasirodys”. Akivaizdu, kad šios eilutės kuria namų, kaip šventos, teisingos vietos įprasminimą, namai tvarkingi, jie gerbiami ir prižiūrimi. Dabar prisimenu kritiko Sauliaus Žuko straipsnį ir jame išsakytą mintį, kad Kristijonas Donelaitis sureikšmina sunkiai mums šiandien suprantamus pasakojimo aspektus. Mano manymu, toks sakralus namų vaizdavimas šiandienos skaitytojui jau tikrai atrodo tolimas, galbūt netgi per detalus. Kita vertus, šitaip atskleidžiama ypatinga namų reikšmė žmogui. Kitas svarbus aspektas – tai neatsiejamas namų ir darbo ryšys. Juk visi keturi metų laikai paliečia žmogų, nuo jų priklauso žemės darbai, o visi darbai atliekami namų aplinkoje. Šioje poemoje nėra akcentuojamo išėjimo iš namų, kelionių, joje lieka sėslumas kaip labai svarbi kiekvieno kaimo žmogaus savybė. Vadinasi, darbai, dirbami savo žemėje, namuose yra to laiko žmogaus vertybė. Taigi namai įprasmina vieną svarbiausių žmogaus vertybių – nuolatinį darbą. Kuomet kalbu apie šį tekstą, prisimenu ir šioje poemoje atskleistą gamtos pasaulį, gamtos pasaulis tampa pavyzdžiu žmogui, kaip jis turėtų rūpintis savo namais, koks maistas tuose namuose turėtų būti, kaip žmogus apksritai turėtų elgtis ir gyventi. Akivaizdu, kad Kristijonas Donelaitis namų pasaulį pavaizdavo kaip paprastą, tačiau tuo pat metu ypatingą, netgi sakralią žmogaus gyvenamą vietą. Čia gyvenama visą gyvenimą, dirbama, čia garbinamas ir Dievas, ir pati gamta.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!