Motiejus Valančius — švietėjas

Visos tautos didžiuojasi savo istorija ir didžiosiomis asmenybėmis. Dažniausiai tautinio apsididžiavimo objektais tampa karo vadai, kurių vadovaujamos kariuomenės triuškino priešą, politikai, sugebėję deramai vadovauti ir atstovauti savo šaliai sunkiais istorijos tarpsniais, kultūros veikėjai, kurie tapdavo tautos švietėjais ir nacionalinių vertybių puoselėtojais. Vienos tautos labiau žavisi kariais, ginklu įrodžiusiais savo pranašumą ir teisę gyvuoti, kitos – kultūrininkais ir politikais. Kaip ten bebūtų, tačiau iškilios asmenybės įtaka ir reikšmė istorijai visada buvo ir bus didžiulė bei svarbi.
Lietuvių tautos istorijoje taip pat gausu iškilių asmenybių, tapusių Lietuvos valstybės simboliais. Jų vardais vadinamos gatvės, joms statomi paminklai, skiriamos memorialinių muziejų ekspozicijos. Kalbėti apie tautai ir valstybei nusipelniusius asmenis reikia nuolat, nepaisant to, kad apie jos parašyta daugybė monografijų, jie minimi visuose istorijos vadovėliuose. Šiuo atveju istoriko uždavinys nuolat priminti tautai apie tuos, kurių dėka buvo sukurta valstybė, apie tuos, kurie padėjo pamatą valstybei, kurioje gyvename šiandien.
Motiejus Valančius (1801- 1875 m.) – viena tų asmenybių, apie kurias žino kiekvienas lietuvis. M. Valančius pirmiausia dvasininkas, tautos blaivintojas (būtent šis jo veiklos aspektas plačiausiai žinomas), rašytojas, švietėjas, lietuvybės skleidėjas bei puoselėtojas. Galima drąsiai teigti, kad šis žmogus buvo tipiškas XIX a. lietuvio patrioto, asmenybės, kuri formavo moderniosios lietuvių tautos pamatus, pavyzdys. Todėl dar kartą sugrįžti prie šio asmens veiklos nagrinėjimo yra pravartu.
Šiame darbe nagrinėsime vieną svarbiausių M. Valančiaus veiklos sferų – švietėjišką darbą. Kitaip sakant pabandysime nutapyti M. Valančiaus - lietuvių mokytojo paveikslą.
XIX a. Lietuvos istoriją galima pavadinti kovos prieš rusinimą ir tautinio atgimimo etapu. Todėl į bet kokį šio laikotarpio įvykį ar asmenybės veiklą reikia vertinti pasipriešinimo carizmo politikai šviesoje.
Vakaruose prasidėjęs tautiškas sąjūdis pasiekė ir Lietuvą ir paskatino bajoriją kovoti prieš Rusijos valdžia dėl savo senųjų Žečpospolitos valstybinių teisių. Tačiau kai kurie dar nesulenkėję bajorai žemaičiai tada susirūpino lietuviškumu. Jie ėmė rašyti lietuviškai, skatindami lietuvybę ir aukštindami Lietuvos senovę, nes visoje Europoje kilęs susidomėjimas liaudimi ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!