"Girios broliai" Krikliniuose

 Lietuviai tikėjo, kad pasibaigus karui bus atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Dalis gyventojų pasitraukė į Vakarus, vildamiesi greitai grįžti. Kiti liko Tėvynėje tikėdamiesi sulaukti laisvės ir išvengti komunistų teroro. Treti ginklavosi ir rengėsi kovai. Viltys sulaukti laisvės ramiai sėdint greitai žlugo: 1944m. prasidėjo mobilizacija, areštai, nepaklusniųjų šaudymai. Į tai buvo atsakyta masiniu ginkluotu pasipriešinimu. Į miškus pasitraukė tūkstančiai gerai ginkluotų lietuvių. Kūrėsi partizanų būriai.
Pagrindinės priežastys, lėmusios vyrus eiti partizanauti, buvo penkios: 1. Ankstesnės okupacijos patirtis parodė, kad su sovietine valdžia neįmanoma sugyventi tiems, kurie savo tautai siekė nepriklausomybės, gerovės, bent šiek tiek sąžinės laisvės. 2. Vokiečių okupacijos metais visame krašte įsiplėtęs pasipriešinimo sąjūdis skatino panašią veiklą tęsti prieš komunistus. 3. Lietuvoje vyravo įsitikinimas, išryškėjęs dar vokiečių okupacijos metais ir pogrindžio spaudos palaikomas, kad antroji bolševikų okupacija ilgai netruks, nes Vakarai ilgainiui įvykdys Atlanto chartijos pažadus sugrąžinti nepriklausomybę dėl karo jos netekusioms šalims. 4. Dėl Raudonosios armijos ir sovietinio saugumo siautėjimo atsirado reikalas apginti gyventojus nuo plėšikavimo ir prievartavimo. 5. Daugelis vyrų pasitraukė į miškus, norėdami išvengti suėmimo ar mobilizacijos į sovietinę kariuomenę. Žinoma kiekvienas kovotojas turėjo savų priežasčių, dėl kurių stojo į partizanų gretas. Vėliau partizanų gretas papildė žmonės, kuriems grėsė tiesioginis suėmimo pavojus.
1940 m. sovietai okupavo Lietuvą ir pradėjo jos sovietizaciją. Lietuvos gyventojai buvo priešiškai nusiteikę SSRS ir komunizmo atžvilgiu. Jie tikėjo, kad pasibaigus karui bus atkurta Lietuvos nepriklausomybė, tačiau viltys sulaukti laisvės ramiai sėdint greitai žlugo. Norėdami apginti savo valstybę ir išsivaduoti iš priespaudos į miškus pasitraukė tūkstančiai gerai ginkluotų vyrų, jie sukūrė pasipriešinimo judėjimą, pavadintą partizanų judėjimu. Partizanai pradėjo ilgą, varginančią ir daugybę gyvybių atėmusią kovą prieš sovietų valdžią. Svarbiausia sovietų valdžios politikos įgyvendinimo priemonė buvo teroras. Lietuvoje buvo dislokuota dvi NKVD divizijos. Iš viso pasipriešinimo judėjimą slopino apie 50 tūkstančių kareivių. 1941 m. birželio mėnesį prasidėjo pirmieji masinai lietuvių trėmimai į Sibirą. Per 3 dienas be teismo,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!