Kaimo architektūra

1.Kaimo gyvenamųjų vietovių klasifikacija.
Etninė kultūra: nacionalinės kultūros pamatas, tautos būties, saviraiškos ir iškilimo pagrindas. Perduodama iš kartos į kartą kultūros vertybių visuma, padedanti išlaikyti tautinį tapatumą bei savimonę.
Etnografinis regionas: istoriškai susiformavusi teritorijos dalis, kurioje išlaikyta savita tarmė, tradicijos ir papročiai, integruotas baltų genčių palikimas. 5 regionai: Aukštaityja, Dzūkija, Suvalkija, Žemaityja, Mažoji Lietuva.
Etnografiniai kaimai ir jų gyvenvietės: Tai žemdirbyste ir kitais verslais užsiimančių kaimo bendruomenės gyventojų kompaktiškos sodybų grupės, dabar vadinamos valakinėmis gatvinėmis, kupetinėmis ir padrikomis gyvenvietėmis. Iš kitų kaimo gyvenviečių išsiskiria linijiniu, kupetiniu ir padriku užstatymu, prisitaikymu prie aplinkos, gausiu apželdinimu, vietinių statybinių medžiagų naudojimu, užstatymo kompozicija, puošybos ir architektūros etnografiniais skirtumais.
Etnografiniai viensėdžiai, vienkiemiai ir jų sodybos: viensėdžiai tai Valakinės reformos suformuoti, kamui (jo riboms,žemėvaldai, žemėnaudai) nepriklausantys vienono savininko ūkiniai vienetai, turintys sodybą, rėžinę-sklypinę žemėnaudos struktūrą, žėmėvaldos ribas ir savo pavadinimą.
2.Etnografinių kaimo gyvenviečių tipai ir raida.
Kaimo ir kaimo gyvenvietės samprata: plačiaja prasme kaimu vadinama visa periferinė šalies teritorija, išskyrus miestus. Pagal dabartinį LT kalbos žodyną, kaimas – valstiečių darbo ir gyvenamoji vieta. Kaimo gyvenvietės įvardijimas kaimu yra nelogiškas sisteminio darinio dalies tapatinimas su visuma.
Etnografinių kaimo gyvenviečių klasifikacija: padriki kaimai (maži ir dideli), Kupetiniai kaimai, vienkiemiai kaimai, gatviniai kaimai, viensėdžiai.
Rėžinių (gatvinių, valakinių) kaimų formavimosi laikas, sąlygos, jų žemėvalda ir žemėnauda: formavosi 16a. po Valakų reformos, naikinami kupetiniai kaimai ir vienkiemiai, kurie sukeliami į gatvinius kaimus arčiau dvaro. Buvo panaikinta netvarkinga žemėvalda ir įvestas bendras visam kaimui trilaukis. Žemės valdymo struktūra – palivarkas. Struktūra – 7 valstiečių valakai aptarnauja vieną dvaro valaką.
Rėžinių kaimo gyvenviečių tipai: iš viso 4:
gatviniai rėžiniai,
gatviniai dvilypiai(aiškus socialinis valstiečių pasiskirstymas),
palaidi gatviniai(19 a retinant gatvinius rėžinius kaimus, dideli atstumai),
linijiniai (užnemunėje, 1820m., naikinta rėžinė valdymo sistema, kaimai retinami, ilgis nuo 0,5-1,5km iki 5km).
3.Rėžinių kaimo gyvenviečių sodybos.
Sodybų formavimosi sąlygos: apibrėžtas teritorijos plotas ir forma, gamybos ir buities poreikiai, susiklosčiusios kaimaviečių statybos tradicijos. Atsirado 19-20a., daliai sodybų išsikėlus į vienkiemius. Likusiose sodybose pasidarė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!