Moters vaizdavimas skirtingų epochų lietuvių literatūros kūriniuose

Priklausomai nuo istorinio laikotarpio, keitėsi ir moters įvaizdis. Ypač literatūroje moters paveikslui buvo būdingas įvairiapusiškumas ir suteikiama įvairių būdo savybių gausa. Vienuose kūriniuose ji gali būti fatališka, kituose jautri ar atvirkščiai – savarankiška ir stipri asmenybė. Tačiau yra savybių, kurios moteriai perduodamos iš kartos į kartą ir yra nekintančios, tarsi atsineštos į pasaulį su gimimu ir moteriška prigimtimi. Galima teigti, jog beveik visais laikais moteris buvo ir yra pateikiama kaip namų šeimininkė namų židinio sergėtoja, guodėja, jaukumo ir ramybės puoselėtoja. Taip pat moteris laikoma kantria, likimui nuolankia būtybe. Galbūt keista, tačiau šiais laikais moterys neretai pavadinamos stipriąja lytimi, nors pagal seniai nusistovėjusį stereotipą, stipriąja lytimi yra laikomi vyrai. Taigi, kokia įvairiapusė gali būti moteris, vaizduojama literatūroje, pabandysiu aptarti savo kalboje, remdamasi lietuvių literatūroje kuriamais moters paveikslais.
Visų pirma, kaip jau minėjau, nuo seniausių laikų moteris buvo siejama su namais. Ji augino vaikus, gamino maistą, tvarkėsi namuose. Moters tikslas buvo rūpintis namais, vyru, bei vaikais. Geras to pavyzdys galėtų būti Jono Biliūno apysaka „Liūdna pasaka“. Kalbant apie patį autorių galima pasakyti jog iki Biliūno lietuvių prozoje vyravo epinis pasakojimas, aprėpiantis daug socialinių ir moralinių problemų. Biliūnas pasirinko intymesnį kalbėjimo būdą ir visą dėmesį sutelkė ne į išorinį, bet į vidinį konfliktą. Tokio tipo pasakojimas vadinamas psichologiniu, taigi J. Biliūnas – psichologinės ir lyrinės prozos pradininkas lietuvių literatūroje. Apysakos „Liūdna pasaka“ antroje dalyje autorius aprašo laimingą šeimą. Pagrindinė veikėja Juozapota yra ištekėjusi moteris, jos nekankina dvejonės ir ji nieko naujo nebeieško, tik siekia išsaugoti ir puoselėti tai, ką turi – šeimą. Čia Juozapota, nuostabi žmona, svajoja apie gražų gyvenimą, – kaip ji su vyru Petru turės vaiką, moteris yra visiškai atsidavusi savo mylimajam. Galima sakyti tik dėl jo ir dėl būsimo vaikelio tegyvena. Deja, apysakoje aprašomas sukilimo laikotarpis 1863m., skaitant kūrinį juntama grėsmės nuotaika, o netrukus sužinome, kad Juozapotos vyras Petras nusprendžia prisijungti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!