Mokyklinio ugdymo savivaldos funkcionavimas Lietuvoje

Norint būti tikriems dėl ugdymo savivaldos funkcionavimo, būtina nuolat stebėti ugdymo procesą, tirti vaikų ugdymą ikimokyklinėse įstaigose. Šiandien ypač svarbu stebėti ir pamatyti ar vaikas yra „centrinė“ ugdymo figūra ugdymo procese. Yra ryškių požiūrių į vaiką, o tuo pačiu ir į vaikystę skirtumų. Vienu požiūriu vaikas yra ugdytina asmenybė, kitu – besiugdanti. Pedagogų požiūris skatina numatyti kaip „skatinti veikti ar valdyti vaiką“.
Darbo tikslas: Mokyklinio ugdymo savivaldos funkcionavimas Lietuvoje.
3) išsiaiškinti vaikų tėvų požiūrį į mokyklos savivaldos funkcionavimą.
4) Ištirti mokyklinio ugdymo paslaugų savivaldos funkcionavimą tiriant tėvų kaip vartotojų poreikius.
Hipotezė: Mokyklinio ugdymo paslaugų savivaldos kokybė lemia mokyklos veiklos funkcionavimo rodiklius.
1) literatūros šaltinių analizė;
2) vaikų stebėjimas;
3) pedagogų ir tėvų anketinė apklausa;
4) statistinių rezultatų apdorojimas.
1. Mokyklinio ugdymo savivaldos funkcionavimo teoriniai aspektai
1.1. Ugdymo savivaldos mokyklinio ūgdymo integracinių ryšių samprata
Mokyklos savivalda – vienas iš svarbiausių mokyklos bendruomenės organizavimo metodų. Mokyklos savivaldos tikslas – sukurti demokratišką, humanišką, atvirą mokyklos gyvenimą, sudaryti galimybes mokinių savarankiškumui, kūrybingumui ir iniciatyvai plėtotis. Savivaldos efektyvumą sąlygoja ištisas veiksnių ir aplinkybių kompleksas. Pirmiausia, tai kruopštus ir sistemingas mokyklos veiklos planavimas, kuriuo konkretizuojami mokyklos gyvenimo tikslai, randami optimalūs būdai, orientuojantys į mokinių savarankiškos kūrybinės veiklos plėtojimą.
Svarbūs mokyklos savivaldos dalyviai yra ir patys mokiniai. Viena iš efektyvių mokinių savivaldos organizavimo ypatybių – didelė saviraiškos priemonių ir formų pasirinkimo galimybė: nuo dalyvavimo būrelyje ar susivienijime iki vadovavimo jam. Mokinių savivalda gali būti naudojama kaip mokyklos bendruomenės organizavimo metodas, kai jos idėjos jungiamos su konkrečiu darbu, kai į savivaldą įtraukiami visi mokiniai.
Savivalda mokykloje reikšminga tada, kai organizacinė veikla yra paremta praktiniu darbu, kai matomi konkretūs šio darbo rezultatai.
Prieš įgyvendinant mokyklos savivaldą, būtina pertvarkyti vadovavimą mokyklai, įtvirtinant demokratinius santykius, pagalbos pedagogiką, patarimo metodiką; numatyti mokyklos bendruomenės savivaldos statusą ir savivaldos veiklos kryptis, dalyvaujant mokyklos valdyme, planuoti grupių tarpusavio saveiką, savivaldos mokymosi formas bei būdus.
Ruošiantis vykdyti mokyklos savivaldą, reikia numatyti, kaip bus kuriamos mokyklos savivaldos tradicijos ir bendradarbiavimas.
Mokyklos savivaldos pamatas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!