Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje

ĮVADAS Europoje ir Amerikoje visais lygiais diskutuojama dėl vaiko teisių apsaugos, ypač dėl galimybių gauti visapusišką ugdymą, padedantį puoselėti vaiko prigimtines galias bei tobulinti specialiuosius gebėjimus. Ši teisė suprantama kaip vaiko visuminio ugdymo(-si) sąlygų sudarymas, saugios, stimuliuojančios ir ugdymui turtingos aplinkos sukūrimas, švietimo prieinamumas, kokybiškų paslaugų pasiūla, aukštos kompetencijos pedagogų parengimas ir kt. Pastaruoju metu ir Lietuvoje įsitvirtino nuostata, šiandien jau niekam nekelianti abejonių, kad ikimokyklinio ugdymo sistema holistiška, proteguojanti visuminį asmenybės ugdymą. Visuose Lietuvos Respublikos ikimokyklinio ugdymo institucijų veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pabrėžiama, kad ikimokyklinis ugdymas turi “puoselėti visas vaiko galias (intelektualines, emocines, valios, fizines), lemiančias asmenybės brandą ir socializacijos sėkmę; skatinti vaiko savarankiškumą, iniciatyvą, kūrybiškumą, atskleisti ir ugdyti įvairius gebėjimus, puoselėti individualybę, padėti vaikui suvokti bendrąsias žmogaus vertybes ir puoselėti jo dorą, kaip būtiną demokratinės gyvensenos pagrindą; užtikrinti ikimokyklinio ir pradinio ugdymo tęstinumą” (“Dėl ikimokyklinės ugdymo įstaigos nuostatų,” 1998). Taigi ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas yra sudedamoji švietimo dalis. Tam, kad ši samprata įsitvirtintų, ikimokyklinis ugdymas turėjo praeiti ilgą raidos kelią. Ikimokyklinio ugdymo raidai būdingi tokie etapai: 1) ikimokyklinio amžiaus vaikų institucinės priežiūros atsiradimas ir kvalifikuotos pagalbos šeimai plėtojimas; 2) įsikūrimas specialių institucijų – vaikų darželių, kurie papildo vaikų elementaraus lavinimo grandį; 3) atsiradimas ikimokyklinio ugdymo pedagogų, kurie realizuoja ir tobulina ikimokyklinio vaikų ugdymo sistemas; 4) perėjimas nuo institucinio ugdymo į holistinį vaiko ugdymą vaikystėje, integruojantį šeimos ir vaikų įstaigos ugdymą humanistine kryptimi, skatinantį įdiegti socialinę-kultūrinę įvairovę, demokratinės gyvensenos principus. Lietuva visada buvo ir yra aktyvi Europos švietimo idėjų ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo srityje plėtotės dalyvė; kartu su kitomis šalimis tyrinėja ir vykdo šios srities švietimą. Kadangi vaikų ugdymą apsprendžia šeima, tuo pačiu ir lietuvių tautos etninė kultūra, todėl šis ugdymas yra tautos tradicijas atspindinti sritis. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje iki XIX amžiaus vidurio buvo daugiau empirinė nei mokslinė sritis. Pirmosios vaikų ugdymo įstaigos atsirado kaip pagalba dirbantiems tėvams, kurie dėl užimtumo negalėjo sėkmingai ugdyti savo vaikų namuose. Ikimokyklinis ugdymas istorinės raidos pradžioje susikūrė kaip pagalbos šeimai sistema, vėliau peraugo į specializuotas ne tik vaikų priežiūros, globos, bet ir ugdymo įstaigas, t.y. vaikų darželius. Lietuvoje ikimokyklinio ugdymo istorijos laikotarpiu kūrėsi dviejų tipų darželiai. Klaipėdos universitete 1998 m. paminėtos 150-osios Lietuvos vaikų darželio ir 100-osios lietuviškojo darželio įkūrimo metinės. Pirmasis įkurtas Lietuvoje vaikų darželis 1848 m. Klaipėdos mieste, atspindi ikimokyklinio ugdymo mokslinį tobulinimą Europoje. Jo pagrindą sudarė F.Friobelio pedagoginė sistema, kuri tuo metu ypač buvo plėtojama Vokietijoje bei kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Kitas darželis, įkurtas 1898 m. Kretingoje, atstovauja ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūros funkcijos institucionalizavimą. Jis atliepė darbo rinkos ir dirbančios moters-motinos poreikius ir buvo įkurtas kaip socialinės pagalbos forma. Vėliau ikimokyklinis institucinis vaikų ugdymas kaip švietimo sistemos grandis tampa savarankiška sistema, nes įgauna mokslines interpretacijas bei apibendrinimus ir pradeda orientuotis ne tik į pagalbą šeimai, bet ir į ugdymą. Nuo mažens vaikų ugdymas grindžiamas raidos galimybėmis, jų rengimo mokyklai tikslais. Tokiu būdu ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas papildo pirmąją švietimo sistemos grandį. Šios tendencijos būdingos ikimokyklinio ugdymo kaip švietimo sistemos grandies raidai Europos šalyse ir Lietuvoje. Šiuolaikinis vaikas, kaip pažymi skandinavų mokslininkas L.Dencik, gyvena dvigubos socializacijos sąlygomis: vaikai turi prisitaikyti prie dviejų skirtingų kontekstų – šeimos ir ugdymo institucijos (vaikų darželio). Daugelis mažųjų šiandien turi dalinti savo gyvenimą į dvi iš esmės skirtingas aplinkas, todėl jiems iškyla užduotis - integruoti tas dvi iš esmės skirtingas institucijas, derinant specifinius skirtingų aplinkų reikalavimus. Mokslinės žinios bei vaikystės tyrimai iš esmės teikia mažai reikšmės pačios vaikystės dinamiškumo aspektui. Dauguma žinių apie vaiką yra neadekvačios, nes remiasi praeities visuomenės raidos etapais, ignoruojant tą socialinį kontekstą, kuriame vaikas gyvena. Visuomenės modernėjimas daro įtaką ir vaikų auklėjimui, nes dauguma ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų didesnę paros dalį praleidžia formaliose institucijose nei šeimoje (A.Juodaitytė, 2002). Taigi šiuolaikinės ugdymo institucijos tampa vis labiau reikšmingos ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes dauguma vaikų jose praleidžia didesnę savo laiko dalį. Tai sąlygoja ir pačių institucijų pokyčių poreikį. Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje suprantamas kaip švietimo sistemos pradinė grandis, kuri tobulinama bendrųjų visuomenės švietimo ir žmogaus ugdymo idėjų kontekstuose. Šios srities moksliniai tyrimai įgavo naujus metodologinius pagrindus. Juose dalyvauja mokslininkų grupės, jungiančios švietimo politikus, įvairių socialinių, humanitarinių bei gamtos mokslų atstovus. Tyrimams yra būdingi šie požymiai: 1) integracinis-kompleksinis jų pobūdis; 2) ikimokyklinis ugdymas praktikoje tobulinamas kaip universali ir kartu specifinė švietimo sistemos grandis; 3) įsijungimas į humanistinius ir demokratinius pokyčius, vykstančius Europos švietimo sistemose, į tarptautinį bendradarbiavimą; 4) pedagogų ir vaikų įstaigų vadovų rengimo sąlygų gerinimas. Taigi šiuolaikinio pasaulio kaita, spartus vaiko vystymasis keičia ikimokyklinio ugdymo sampratą, daro stiprią įtaką suaugusiųjų nuostatoms: 1) vaikas itin jautrus visiems sociumo pokyčiams, kasdien kelia naujas užduotis suaugusiesiems ir sau; 2) pažintinės galimybės itin didelės, nes vaikas žymiai lengviau negu suaugusysis pripranta prie didžiulio informacijos srauto; 3) vaikai kelia klausimus, kurie niekada suaugusiesiems nekyla, ir tėvai nepasirengę į juos atsakyti; 4) gretindami save vaikystėje ir dabarties vaiką, tėvai jaučiasi suglumę; 5) vaikai tampa aktyvūs, savarankiški, todėl reiklūs suaugusiųjų atžvilgiu ir sunkiau auklėjami; 6) ugdytojas privalo nuolat vertinti vaikų poelgius, pažinti vaiką, pagrįstai ir racionaliai naudoti pedagoginio poveikio priemones bei būdus, sudaryti aplinką, skatinančią vaiko raidą; 7) vaiko statusas, vaikystės trukmė ir turinys kinta priklausomai nuo šeimos sociokultūros, pedagoginių sąlygų, aplinkos kaitos ir ugdymo: į bendrą amžiaus socialinę grupę vaikas atsineša įpročius ir gyvenimo stilių iš savo šeimos, o iš grupės perima kitų patirtį; kaip vaikui pavyks integruotis vaikų socialinėje grupėje, mokykloje, o paskui tautos visuomenėje priklauso nuo to, kokia jį supa ugdomoji aplinka, kokį statusą jis įgaus tarp kitų asmenų savo vaikystės laikotarpiu ir kaip jį vėliau priims tikroji visuomenė. Europos švietimo politika, orientuota į ugdymą ir socialinių paslaugų integravimą, teikiant paramą vaikui ir šeimai, žymi ir naują pedagogų rengimo kryptį Lietuvoje – perėjimą nuo siauros institucinės krypties specializacijos (lopšelis, darželis, mokykla, globos namai) prie ugdymo vaikystėje. Europos Sąjungos vaikystės ir šeimos apsaugos politika nukreipta į universalų vaikystės pedagogo rengimą, siekiant kokybiško ugdymo ir socialinių paslaugų teikimo vaikui ir šeimai (Early childhood and family policy Series N.3, UNESCO, 2002; Priešmokyklinio ugdymo koncepcija, 2000). Šiandienos ikimokyklinių institucijų veikla išsiplėtė tiek turinio, tiek funkcine prasme: ikimokyklinis ugdymas neatsiejamas nuo globalizacijos procesų visuomenėje, o tai reikalauja naujų ugdymo programų, formų ir metodų, atitinkančių tiek visuomenės, tiek tėvų lūkesčius. Vienas iš demokratinės institucijos požymių – jos narių nuomonės išklausymas ir įjungimas į bendruomenės valdymą. Tokiu būdu formuojant ikimokyklinio ugdymo vaikystėje koncepciją, būtina atsižvelgti į tėvų poreikius. Jau vaikų darželyje tėvai pageidauja kokybiško ugdymo, kurį turėtų garantuoti ugdymo programos, papildomos švietimo paslaugos, aukščiausios kvalifikacijos specialistai ir kt. Ikimokyklinio ugdymo paskirtis ne tik ugdyti ir globoti vaikus, bet ir teikti švietimo pagalbą ugdytinių tėvams. Tokiu būdu ryškėja šiuolaikinėse ikimokyklinio ugdymo institucijose dar viena darbo sritis - šeimų pedagoginės ir psichologinės pagalbos, jų švietimo ir konsultavimo sistemos plėtotė, kuri įgalintų pedagogą teikti tėvams švietimo, konsultavimo, socialinės paramos paslaugas. Svarbiausios pastarųjų metų mokslininkų ir jų grupių tyrimų kryptys ugdant vaikus: • vaiko vystymasis, jo aplinkos kaita, mokymasis: V.Rajeckas (2001), L.Mondeikienė (2000), N.Grinevičienė (2002), D.Pūras (1999), A.Martinkus (2000), R.Andriekienė, A.Ruzgienė (2000). • vaiko socializacija, socialinės-pedagoginės vaiko ugdymo sąlygos, socialiniai įgūdžiai, sociokultūrinė-etnokultūrinė integracija: R.Braslauskienė (2002), A.Juodaitytė (2002, 2003), N.Rimkevičienė (2004), I.Vaitkienė, D.Kiliuvienė (2004), G.Linkaitytė, J.Daukšytė (2003), A.Lukoševičius, A.Ruzgienė, S.Petružienė (2001, 2002, 2003), • vaiko teisės, teisių užtikrinimo situacijos: G.Sakalauskas (2000), V.S.Glebuvienė, A.L.Tarasonienė (2003), A.Juodaitytė, L.Taroza (2002); • šeimos ir ugdymo įstaigos sąveika, visuomenės informuotumas švietimo klausimais: R.Braslauskienė, I.Vaitkienė (2004), R.Kontautienė (2000), J.Litvinienė (2002), I.Jonutytė, A.Budreikaitė (2004); • rizikos grupės vaikai, socialinė adaptacija, ugdymas globos namuose: A.Zlataravičienė (2003), O.Jacikevičienė (2004), G.Blažienė, A.Kaušylienė (2003), J.Mikalauskaitė (2003), R.Braslauskienė (2002), D.Ramanauskienė (2003); • integruotasis ir priešmokyklinis ugdymas: D.Kiliuvienė (2004), D.Česnauskienė, D.Blagnytė (2000), A.Zulumskytė (2000, 2003), I.Pašilytė (2004), D.Česnauskienė (2004), N.Strazdienė (2004), A.Lukoševičius, A.Ruzgienė (2001, 2002); • ALF remiamos programos, jų ypatumai: D.Kiliuvienė (2004), R.Andriekienė (2000), R.Kučinskienė (2000), R.Dukynaitė (2000), A.Lukoševičius, S.Petružienė, A.Ruzgienė (2000, 2002, 2003); • pedagogų rengimas: R.Braslauskienė, G.Šmitienė (2004), R.Braslauskienė, E.Eidijūtė (2003), S.Petružienė, A.Ruzgienė (2000, 2004), A.Lukoševičius, S.Petružienė, R.Saveljeva (2004), R.Andriekienė (2000). Atsižvelgus į tai, jog ikimokyklinis ugdymas šiandien susiduria su nemaža iššūkių, būtini moksliniai tyrimai. Tyrėjai, remdamiesi aukščiau nurodytais praktiniais ir teoriniais aspektais, kėlė šiuos probleminius klausimus: • Kokios šiandien yra ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės Lietuvoje? • Kiek ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamos paslaugos atitinka tėvų ir visuomenės poreikius? • Kokie yra institucinio ikimokyklinio ugdymo sistemos privalumai ir trūkumai? • Kodėl dalis tėvų Lietuvoje nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis? • Kiek ikimokyklinio ugdymo institucijose inicijuojamos naujovės tenkina tėvų lūkesčius ir pan. Tyrinėtojų komanda dėkoja LR Švietimo ir mokslo ministerijai, Švietimo plėtotės centrui už konsultacijas ir vertingus patarimus bei visų šalies savivaldybių švietimo vadovams ir specialistams už aktyvų dalyvavimą tyrime. 1. BENDROJI TYRIMO CHARAKTERISTIKA Tyrimo tikslas - ištirti tėvų galimybes pasirenkant institucinio ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę Lietuvoje. Uždaviniai: 1. Ištirti ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į įvairius faktorius: tėvų išsilavinimą, socialinę, materialinę šeimos padėtį ir gyvenamąją vietą (kaimas/ miestelis/miestas). 2. Ištirti tėvų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirinkimo kriterijus. 3. Išsiaiškinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo institucijose ir jų užpildymą įvairiose Lietuvos apskrityse. 4. Nustatyti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo institucijose registruotų vaikų nelankymo priežastis. 5. Nustatyti ir išanalizuoti priežastis, dėl kurių tėvai (globėjai) nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo teikiamomis paslaugomis 6. Ištirti tėvų (globėjų) ir pedagogų nuomonę apie ikimokyklinio ugdymo teikiamas paslaugas, jų kokybę. 7. Ištirti tėvų ir pedagogų nuomonę apie vaiko brandumą mokyklai ir ikimokyklinio ugdymo poveikį vaiko pasirengimui mokyklai. Hipotezių kėlimas: 1. Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybes riboja paslaugų, atitinkančių šiuolaikinius tėvų poreikius, stoka. 2. Ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybės yra skirtingos įvairiose Lietuvos regionuose ir priklauso nuo tėvų išsilavinimo, socialinės, materialinės šeimos padėties ir gyvenamosios vietos (kaimas/miestelis/miestas). 3. Tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo teikiamomis paslaugomis dėl neigiamų nuostatų į ikimokyklinio ugdymo institucijos teikiamas paslaugas. Tyrimo objektas: vaikų, lankančių Lietuvos ikimokyklinio ugdymo institucijas, tėvai; ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai, kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų paslaugomis; ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai, vadovai. Dalykas: ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamos paslaugos, jų kokybė, pasirinkimo galimybės. Tyrimo imtis Siekiant ištirti ikimokyklinio ugdymo situaciją Lietuvoje buvo pasirinktos 5 Lietuvos apskritys iš 10 esamų: Vilniaus, Klaipėdos, Telšių, Alytaus, Marijampolės. Apskritys pasirinktos tokiu principu: surašius apskritis abėcėlės tvarka buvo atsitiktinai ištrauktos 5 apskritys. Taip pat buvo atsižvelgta ir į Švietimo ir Mokslo ministerijos darbuotojų rekomendacijas ir įtraukta Marijampolės apskritis. Ieškant būdų racionaliai sumažinti tyrimo apimtis ir atsižvelgus į trumpą tyrimo laikotarpį (respondentų apklausai skirtas rugsėjo mėn., nes vasarą dauguma vaikų darželių nedirba) buvo susiaurinta tyrimo populiacija. Pirmiausia buvo apsibrėžta, jog ikimokyklinio ugdymo tyrimai vyks tik vaikų darželiuose, eliminuojant kitas ikimokyklinio ugdymo institucijas (dienos centrus, vaikų darželius-mokyklas ir pan.). Visos ikimokyklinio ugdymo institucijos, nepriklausomai nuo įstaigos buvimo vietos, dirba vadovaudamosi Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintais nuostatais bei kitais ikimokyklinį ugdymą reglamentuojančiais aktais, laikosi panašių principų ir orientuojasi į bendrus ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo dėsningumus. Taip pat buvo apsiribojama tik vaikų darželiais, kur ugdymas vyksta lietuvių kalba. Vadovautasi tuo, jog Lietuvoje yra didžioji dalis tokių vaikų darželių. Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius pagal ugdymo kalbas Lietuvoje pasiskirsto taip: lietuvių k. - 83027; rusų k. – 4560; lenkų - 1860 (žr. 1 lentelę). Tiriamųjų imtys buvo parinktos, remiantis Lietuvos Statistikos departamento 2003 m. metų pabaigos duomenimis (žr. 1, 2 lenteles). 1 lentelė Duomenys apie ikimokyklinio amžiaus vaikus ir ikimokyklines institucijas 5 tirtose apskrityse Apskritys Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius Ikimokyklinių įstaigų skaičius Vietų skaičius 100–ui vaikų tenka vietų Ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius pagal ugdomąsias kalbas Lietuvių Rusų Lenkų Viso Lietuvoje 89469 672 84544 95 83027 4560 1860 Alytaus apskritis 4723 35 4816 102 1423 - - Klaipėdos apskritis 11456 74 10988 96 10501 955 - Marijampolės apskritis 3857 33 3217 80 3857 - - Telšių apskritis 4638 33 3838 83 4638 - - Vilniaus apskritis 24532 195 24126 98 19862 2788 1860 Atrenkant savivaldybes buvo atsižvelgta į apskrities dydį, bendrą demografinę situaciją. Tyrimas buvo vykdomas šių apskričių savivaldybėse. 2 lentelė Duomenys apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogus ir vadovus Ikimokyklinių įstaigų pedagogai Viso pedagoginių darbuotojų Direktoriai Auklėtojai, vyr. auklėtojai Viso Mieste Kaime Viso Mieste Kaime Viso Mieste Kaime Viso pedagoginių darbuotojų 12008 10717 1291 672 489 183 9431 8586 845 Tiriamųjų charakteristika 1. Tyrime dalyvavo 1002 auklėtojos ir vyr. auklėtojos, dirbančių ikimokyklinio ugdymo institucijose. Lietuvoje 2003 m. buvo 9431 auklėtojų ir vyr. auklėtojų. Visose 5 apskrityse apklausta 10% (nuo generalinės aibės) auklėtojų. Ši tiriamųjų grupė atrinkta remiantis “puokštės” principu. Kiekvienos apskrities mieste, rajone, kaime buvo atsitiktinai parenkamas vaikų darželis ir apklaustos visos tos įstaigos auklėtojos. Lentelėje (žr. 3 lentelę) pateiktos tirtų auklėtojų demografinės charakteristikos. 3 lentelė Pedagogų demografinės charakteristikos Požymiai Skaičiai Procentai AMŽIUS Jaunesni nei 30 m. 77 7,6% 31-40 509 50,5% 41 -50 316 31,4% 51 -60 87 8,6% Vyresni nei 60 13 1,3% Viso 1002 99,4% STAŽAS Mažiau nei 10 m. 238 23,5% 11 – 20 m. 429 42,6% 21 – 30 m. 279 27,7% Daugiau nei 30 m. 54 5,4% Viso 1000 99,2% KATEGORIJA Auklėtojas 184 18,3% Vyr. auklėtojas 726 72,1% Auklėtojas metodininkas 60 6,0% Auklėtojas ekspertas 10 1,0% Neturi kvalifikacijos 22 2,2% Viso 1002 99,6% Kita grupė, dalyvaujanti tyrime, – ikimokyklines ugdymo institucijas lankančių ugdytinių tėvai. Apklausta 1614 tėvų iš kiekvienoje apskrityje esančių ikimokyklinio ugdymo institucijų. Tiriamieji skirtingų grupių tėvai, turintys įvairaus ikimokyklinio amžiaus vaikus, reprezentuojantys skirtingų regionų, įvairių socialinių sluoksnių bei skirtingo išsilavinimo, amžiaus tėvų požiūrį į ikimokyklinio ugdymo institucijų pasirinkimo galimybę. Ši tiriamųjų grupė buvo atrinkta taip pat remiantis “puokštės” principu. Vaikų darželis ir jame esančios grupės buvo parenkamos atsitiktinai. Apklausoje dalyvavo visi tos grupės tėvai (vienas iš vaiko tėvų pasirinktose grupėse ). Imties tūris nustatytas skaičiuojant 10% nuo generalinės aibės. 2003 m. ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių skaičius Lietuvoje buvo 89469. Tėvų generalinė aibė skaičiuota padauginus ikimokyklinukų skaičių iš dviejų, darydami prielaidą, jog tokio amžiaus vaikai dažniausiai turi abu tėvus. Šios grupės respondentų demografiniai duomenys pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė Tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo institucijas, demografiniai duomenys Požymiai Skaičiai Procentai APSKRITIS Klaipėda 321 19,8% Vilnius 863 53,3% Telšiai 142 8,8% Marijampolė 141 8,7% Alytus 147 9,1% Viso 1614 99,7% VIETOVĖ Miestas 1281 79,1% Miestelis 224 13,8% Kaimas 109 6,7% Viso 1614 99,7% VAIKO AMŽIUS Vienerių 6 4% Dviejų 193 11,9% Trijų 113 7,0% Ketverių 347 21,4% Penkerių 525 32,4% Šešerių 415 25,6% Septynerių 15 9% Viso 1614 99,7% TĖVŲ AMŽIUS Iki 20 m. 54 3,3% Nuo 20 – 30 m. 812 50,2% Nuo 31 – 40 m. 710 43,9% Nuo 41 – 50 m. 38 2,3% Viso 1614 99,7% IŠSILAVINIMAS Aukštasis 663 41,0% Aukštesnysis 524 32,4% Vidurinis 287 17,7% Pagrindinis 105 6,5% Kita 35 3,1% Viso 1614 99,7% SOCIALINĖ PADĖTIS Tarnautojas 948 58,6% Darbininkas 384 23,7% Verslininkas 46 2,8% Bedarbis 151 9,3% Kita 85 7,0% Viso 1614 99,7% MATERIALINĖ PADĖTIS Iki 100 Lt 63 3,9% Iki 200 Lt 453 28,0% Iki 300 Lt 313 19,3% Iki 400 Lt 394 24,3% Iki 500 Lt 266 16,4% Daugiau kaip 600 Lt 125 7,7% SOCIALINĖS PAŠALPOS Gauna pašalpą 183 11,3% Negauna pašalpos 1431 88,4% Viso 1614 99,7% TAUTYBĖ Lietuvių 1487 91,8% Rusų 81 5,0% Kita 46 2,8% 2. Tyrime dalyvavo 402 tėvai (globėjai), kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis. Respondentai buvo parenkami “gniūžtės” principu. Buvo išskirtos 2 pagrindinės nesinaudojančių ikimokyklinio ugdymo institucijų paslaugomis tėvų grupės: geras gyvenimo sąlygas turinčių tėvų grupė ir grupė tėvų, kurie gauna iš valstybės socialines išmokas. Buvo panaudotas atrankos didėjimo principas: kiekviename tyrimo etape respondentai siūlė pažįstamus tos pačios grupės respondentus. Buvo apklaustas vienas tėvų iš šeimos. Šios grupės respondentų demografiniai duomenys pateikiami 5 lentelėje. 5 lentelė Tėvų, kurių vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo institucijos, demografiniai duomenys Požymiai Skaičiai Procentai APSKRITIS Klaipėda 79 19,7% Vilnius 216 53,7% Telšiai 35 8,7% Marijampolė 35 8,7% Alytus 37 9,2% Viso 402 100,0% VIETOVĖ Miestas 297 73,9% Miestelis 53 13,2% Kaimas 52 12,9% Viso 402 100,0% VAIKO AMŽIUS Vienerių 14 3,5% Dviejų 115 28,6% Trejų 114 28,4% Ketverių 94 23,4% Penkerių 52 12,9% Šešerių 13 3,2% Viso 402 100,0% TĖVŲ AMŽIUS iki 30 m. 232 57,7% nuo 31 – 40 m 154 38,3% 41 – 50 m. 16 4,0% Viso 402 100,0% IŠSILAVINIMAS Aukštasis 162 40,3% Aukštesnysis 144 35,8% Vidurinis 65 16,2% Pagrindinis 17 4,2% Kita 14 3,5% Viso 402 100,0% SOCIALINĖ PADĖTIS Tarnautojas 169 42,0% Darbininkas 73 18,2% Verslininkas 16 4,0% Bedarbis 95 23,6% Kita 49 12,2% Viso 402 100,0% MATERIALINĖ PADĖTIS L.gera 30 7,5% Gera 242 60,2% Patenkinama 124 30,8% L.bloga 6 1,5% Viso 402 100,0% SOCIALINĖS PAŠALPOS GAVIMAS Gauna pašalpą 200 49,8% Negauna pašalpos 202 50,2% Viso 402 100,0% TAUTYBĖ Lietuvių 384 95,5% Rusų 18 4,5% Viso: 402 100,0% 3. Tyrime dalyvavo ir 53 jau minėtų Lietuvos regionų ikimokyklinio ugdymo institucijų vadovai (ikimokyklinio ugdymo institucijų direktoriai). Lietuvoje yra 672 vaikų darželių vadovai (direktoriai). Tyrimo metodai ir metodika Tyrimas vyko dviem etapais. Pirmame etape buvo pravestas pilotinis tyrimas, kurio tikslas patikrinti tyrimo instrumentus. Pilotinis tyrimas vyko 2004 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn. Jo metu apklausta 200 Kauno, Panevėžio ir Klaipėdos apskrities vaikų darželių pedagogų ir 400 tėvų, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas. Taip pat apklausta 15 tėvų, kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų paslaugomis, bei vestas pokalbis su 10 vaikų darželių direktorių. Atliktas pilotinis tyrimas padėjo išsiaiškinti klausimyno privalumus ir trūkumus. Remiantis tyrimo duomenimis buvo patikslinti ir galutinai paruošti klausimynai pedagogams ir tėvams bei interviu klausimai vadovams. Antrajame etape vyko tyrimas, kuriame buvo naudoti tokie tyrimo metodai: 1. Apklausa raštu. 2. Pusiau standartizuotas interviu. 3. Dokumentų analizė. 4. Statistiniai metodai, duomenų analizė SPSS programa. 1. Pagrindinis metodas - apklausa raštu, grįsta ir kiekybine, ir kokybine analize. Apklausoje raštu naudoti uždaro ir atviro tipo klausimai. Iš viso buvo parengti 3 skirtingi klausimynai: • ikimokyklinių įstaigų pedagogams; • tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklines ugdymo institucijas; • tėvams, kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų paslaugomis. 2. Parengti klausimynai pusiau standartizuotam interviu su ikimokyklinių institucijų direktoriais. Dauguma jų atviro tipo. Tyrimo metu įvairioms respondentų kategorijoms buvo išplatinta 3230 klausimynų. Sugrįžo ir buvo apdoroti 3016 klausimynų. Negrąžinta ar sugadinta - 214 klausimynų. Klausimynus kartu su tyrėjų grupės nariais platino specialiai parengti vaikystės pedagogikos bakalauro studijų programos studentai. Tyrėjų komandos narys, atsakingas už konkrečią apskritį, susitikdavo su studentais ir pravesdavo išsamų instruktažą. Studentai pasiskirstydavo į institucijas, kuriose atliko tyrimą ir pagal iš anksto suderintą grafiką vykdavo ten susitikti su pedagogais ir tėvais. Studentai išdalindavo anketas, prieš tai pravedę išsamų klausimyno pildymo instruktažą, ir sutartą dieną atvažiuodavo jų pasiimti. Siekiant užtikrinti tyrimo konfidencialumą, tėvams buvo akcentuojama, jog jie gali klausimynus atiduoti studentams į rankas sutartą dieną, todėl studentai 2 – 3 kartus apsilankydavo institucijoje ir surinkdavo klausimynus. Tačiau, reikia pažymėti, jog nemaža dalis tėvų atiduodavo klausimynus auklėtojoms, kurios perduodavo studentams. Kiek sudėtingiau vyko tėvų, kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijomis, apklausa. Pradžioje buvo pasirinkta patogioji imtis. Tirtose vaikų darželiuose buvo prašoma tėvų rekomenduoti savo pažįstamus, kurių vaikai nelanko vaikų darželio. Po to buvo naudotas “Gniūžtės principas’. Tėvai, kurie dalyvavo apklausoje, siūlė panašios padėties tėvus apklausai. Kaip minėta, šis tyrimas pakankamai komplikuotas, nes nuvykus susitikimui su šeimomis, paaiškėdavo, jog jos nepriklauso minėtoms tyrimo kategorijoms, kitos šeimos, ypač tos, kurios gaudavo socialines išmokas, nenorėjo dalyvauti tyrime ir pan. 2. Su ikimokyklinių įstaigų direktoriais - ekspertais buvo individualiai pravestas nestruktūruotas pokalbis. Buvo apklausiami vadovai tų institucijų, kur buvo atliekamas tyrimas. Šis interviu atliko daugiausia papildymo funkcijas. Pravestas pusiau struktūruotas interviu su vaikų darželio direktorėmis. Pasirinktas vadinamasis pusiau struktūruoto tipo interviu, kuomet pirmiausia formuluojami platesnio pobūdžio klausimai, o po to jie yra plėtojami ir tikslinami. Šio metodo taikymas įgalino surinkti kokybinio pobūdžio informaciją ir numatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigų veiklos tobulinimo galimybes bei paslaugų plėtrą ateityje. Interviu vedė tyrėjų grupės nariai. Su kiekvienu vadovu buvo asmeniškai pravedami interviu. Su kiekvienu respondentu interviu vyko nuo 1 iki 1, 5 val. Šiuo metodu siekta gauti ne tiek kiekybinės (statistinės) informacijos, kiek gilesnių ir platesnių respondentų įžvalgų bei apibendrinimų. Duomenys, kaip įprasta, pirmiausiai buvo apdorojami kokybinės kontentinės analizės būdu, kuomet panašūs pagal prasmę respondentų posakiai, pasisakymai sujungiami į vadinamąsias kategorijas. Kitaip tariant, atskiroms, tarpusavyje panašioms pavienėms nuomonėms buvo duodama apibendrinanti etiketė. 3. Dokumentų analizė. Buvo analizuojami atskirų sričių Švietimo skyrių pateikti dokumentai (ataskaitos) ir auklėtojų dienynai. Kiekvieno klausimyno pateikimas turėjo specifinius tikslus. Kiekvieną aptarsime detaliai. 1. Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo institucijas. Tikslas – ištirti tėvų nuomonę apie ikimokyklinio ugdymo, kurį teikia ikimokyklinio ugdymo institucijos, pasirinkimo galimybes, teikiamas paslaugas ir jų kokybę. Klausimyną sudarė 29 įvairaus tipo klausimai: atviri ir uždari. Klausimai buvo grupuojami pagal tam tikras temas: • Duomenys apie tėvus: vaiko amžius; tėvų amžius, jų išsilavinimas, socialinė, materialinė padėtis, gyvenamoji vieta, tautybė. • Tėvų požiūris į ikimokyklinio ugdymo institucijų paskirtį, jų reikšmę vaiko asmenybei ir socializacijai. • Tėvų kriterijai pasirenkant ikimokyklinę įstaigą: tėvų apsisprendimas pasinaudoti ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis, konkretaus vaikų darželio pasirinkimo kriterijai. • Vaikų ikimokyklinio ugdymo institucijos pagrindinės nelankymo priežastys • Tėvų nuomonė apie vaikų darželyje teikiamas paslaugas ir jų kokybę. • Tėvų nuomonė apie vaikų darželio darbo organizavimą. • Ikimokyklinio ugdymo sistemos privalumai ir trūkumai. • Tėvų nuomonė apie vaiko brandą mokyklai: nuo kokio amžiaus vaikai turėtų lankyti mokyklą, kokią naudą ikimokyklinės institucijos duoda vaiko mokyklinei brandai, kur turėtų būti vaikai rengiami mokyklai. 2. Klausimynas tėvams, kurie nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis. Tikslas – nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių tėvai (globėjai) nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamomis paslaugomis. Klausimynas sudarytas iš 16 įvairaus tipo klausimų: atvirų ir uždarų. Klausimai buvo grupuojami pagal tam tikras temas: • Duomenys apie tėvus: vaiko amžius; tėvų amžius, jų išsilavinimas, socialinė, materialinė padėtis, gyvenamoji vieta, tautybė. • Tėvų požiūris į ikimokyklinio ugdymo institucijų paskirtį, jų reikšmę vaiko asmenybei ir socializacijai. • Ikimokyklinio ugdymo institucijos nelankymo pagrindinės priežastys. • Tėvų poreikiai vaikų ikimokykliniam ugdymui institucijose. • Tėvų nuomonė apie vaiko brandą mokyklai: nuo kokio amžiaus vaikai turėtų lankyti mokyklą, kokią naudą ikimokyklinės institucijos duoda vaiko mokyklinei brandai, kur turėtų būti vaikai rengiami mokyklai. 3. Klausimynas vaikų darželių pedagogams. Tikslas – ištirti pedagogų požiūrį į ikimokyklinio ugdymo paskirtį, naujus darbo metodus, teikiamų paslaugų poreikį, atsižvelgiant į visuomenės ir šeimos poreikius, ugdymo institucijos pokyčių pobūdį. Klausimyną sudarė 24 įvairaus tipo klausimai: atviri ir uždari. Klausimai buvo grupuojami pagal tam tikras temas: • Duomenys apie pedagogus: amžius vaikų, su kuriais dirbama; pedagogų išsilavinimas, amžius, pedagogų darbo stažas, kvalifikacinė kategorija. • Pedagogų požiūris į ikimokyklinio ugdymo institucijų paskirtį, jų naudingumą vaiko ugdymui ir socializacijai. • Ikimokyklinio ugdymo institucijos nelankymo pagrindinės priežastys. • Pedagogų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamas paslaugas ir jų atitikimą šiuolaikinės visuomenės bei tėvų poreikiams. • Pedagogų požiūris į ikimokyklinio ugdymo institucijose inicijuojamas naujoves: kas inicijuoja pokyčius, kas skatina, stabdo jų praktinį realizavimą ir kt. • Pedagogų darbo savianalizė: kokius naujus metodus taiko darbe, kokios problemos, trukdo optimaliai siekti numatytų tikslų, švietimo pagalbos poreikis ir kt. • Ikimokyklinio ugdymo sistemos privalumai ir trūkumai. • Pedagogų nuomonė apie vaiko brandą mokyklai: nuo kokio amžiaus vaikai turėtų lankyti mokyklą, kokią naudą ikimokyklinės institucijos duoda vaiko mokyklinei brandai, kur turėtų būti vaikai rengiami mokyklai. Interviu su vadovais. Buvo numatyta 11 pagrindinių klausimų. • Vadovų požiūris į ikimokyklinio ugdymo institucijų paskirtį, jų naudingumą vaiko ugdymui ir socializacijai. • Vadovų nuomonė apie ikimokyklinio ugdymo institucijų teikiamas paslaugas ir jų atitikimą šiuolaikinės visuomenės bei tėvų poreikiams: kokios teikiamos paslaugos, ar jų pakanka, kaip nustatomas paslaugos poreikis, kaip turėtų būti apmokestinamos paslaugos, kokia numatoma paslaugų plėtra. • Vaikų grupių komplektavimo kriterijai. • Įstaigos veiklos vadyba: kas trukdo ar padeda gerinti vaikų darželių darbo efektyvumą. Dokumentų analizė. Buvo analizuojami atskirų sričių Švietimo skyrių pateikti dokumentai (ataskaitos) ir ikimokyklinių įstaigų auklėtojų dienynai. Šios analizės tikslas - išsiaiškinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo institucijose ir jų užpildymą. Taip pat siekta patikslinti pagrindines nelankymo priežastis bei nustatyti vaikų, įregistruotų ikimokyklinėse įstaigose, skaičių ir juos lankančių santykį. Siekiant tikslo, kiekvienam uždaviniui realizuoti buvo numatyti atskiri metodai (žr. 6 lentelę). 6 lentelė Tyrimo uždavinių ir metodų dermė Nr. Uždaviniai Metodai 1. Ištirti ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo galimybes, atsižvelgiant į įvairius faktorius: tėvų išsilavinimą, socialinę, materialinę šeimos padėtį ir gyvenamąją vietą (kaimas/ miestas, miestelis). Daliniai uždaviniai: 1.1. Ištirti ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtinių pasiskirstymą pagal tėvų išsilavinimą, socialinę, materialinę šeimos padėtį ir gyvenamąją vietą (kaimas/ miestas, miestelis). 1.2. Nustatyti, kokią įtaką ikimokyklinio ugdymo pasirinkimui daro tėvų išsilavinimas, socialinė, materialinė šeimos padėtis ir gyvenamoji vieta (kaimas/ miestas, miestelis). 1.3. Kokie yra ikimokyklinio ugdymo pasirinkimo apribojimai dėl tėvų išsilavinimo, socialinės, materialinės šeimos padėties ir gyvenamosios vietos (kaimas/ miestas, miestelis). Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo institucijas. 1.1. Uždaviniui spręsti skirtas 29 klausimas. 1.2. Uždaviniui spręsti skirti 4, 9,10, 29 klausimai. 1.3. Uždaviniui spręsti skirti 5, 6, 10, 11, 29 klausimai. 2. Išsiaiškinti vietų skaičių ikimokyklinio ugdymo institucijose ir jų užpildymą. Daliniai uždaviniai: 2.1. Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo institucijų dokumentus, siekiant nustatyti vaikų nelankymo dažnumą. 2.2. Išsiaiškinti vaikų skaičių darželyje, siekiant patikslinti ikimokyklinių įstaigų plėtros poreikį. Dokumentų analizė. Analizuoti Švietimo skyrių dokumentai (metinės ataskaitos), auklėtojų dienynai. 3. Nustatyti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo institucijose registruotų vaikų nelankymo priežastis. Daliniai tikslai: 3.1. Atlikti tėvų ir pedagogų požiūrio lyginamąją analizę, siekiant nustatyti ikimokyklinio ugdymo įstaigos nelankymo pagrindines priežastis. 3.2. Išanalizuoti auklėtojų dienynus, siekiant patikslinti pagrindines vaikų darželio nelankymo priežastis. Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 3.1. Uždaviniui spręsti skirtas 21 klausimas. Klausimynas auklėtojoms, dirbančioms su ikimokyklinio amžiaus vaikais. 3.1. Uždaviniui spręsti skirti 7,8 klausimai. Auklėtojos dienynų analizė skirta 3.2. uždaviniui spręsti. 4. Nustatyti priežastis, dėl kurių tėvai (globėjai) nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo teikiamomis paslaugomis, atsižvelgiant į įvairius faktorius: tėvų išsilavinimą, socialinę, materialinę šeimos padėtį ir gyvenamąją vietą (kaimas/ miestelis, miestas). 4.1. Išsiaiškinti tėvų, kurių vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo institucijos požiūrį į ikimokyklinio ugdymo institucijas. 4.2. Išsiaiškinti tėvų poreikius vaikų ikimokykliniam ugdymui institucijose. 4.3. Nustatyti pagrindines priežastis, dėl kurių tėvai nesinaudoja ikimokyklinio ugdymo teikiamomis paslaugomis. Klausimynas tėvams (globėjams), kurių vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo institucijos. 4.1. uždaviniui spręsti skirti 2, 3, 8 klausimai 4.2.uždaviniui spręsti skirti 4,6,7,15,16 klausimai 4.3. uždaviniui spręsti skirti 5,16 klausimai. 5. Ištirti tėvų ikimokyklinio ugdymo įstaigų pasirinkimo kriterijus. Daliniai uždaviniai: 5.1 Išsiaiškinti, kiek tėvų pasirinkimą ikimokyklinio ugdymo institucijas lemia vaikų ugdymo kokybė, teritorinis prieinamumas, pedagogų kvalifikacija ir pan. 5.2. Nustatyti, kaip tėvų ikimokyklinio ugdymo institucijų pasirinkimo kriterijus lemia jų išsilavinimas, socialinė, materialinė padėtis ir gyvenamoji vieta (kaimas/ miestas, regionai). Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 5.1. uždaviniui spręsti skirti 4, 9,10 klausimai. 5.2. uždaviniui spręsti skirti 4, 7, 8, 9, 10, 22, 24,26, 29 klausimai. 6. Ištirti tėvų (globėjų) ir pedagogų, vadovų nuomonę apie ikimokyklinio ugdymo paskirtį, teikiamas paslaugas, jų kokybę. 6.1. Įvertinti tėvų ir pedagogų, vadovų požiūrį į ikimokyklinio ugdymo paskirtį. 6.2. Įvardinti teikiamų paslaugų įvairovę ir jų atitikimą šiuolaikinių tėvų lūkesčiams bei poreikiams. 6.3. Apibrėžti veiksnius, lemiančius ikimokyklinio ugdymo kokybę. 6.4. Apibrėžti veiksnius, lemiančius ikimokyklinio ugdymo pedagogų darbo kokybę . 6.5. Išsiaiškinti tėvų požiūrį į vaikų darželio darbo laiką. Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 6.1. uždaviniui spręsti skirti 3,4, 9, 15 klausimai. 6.2. uždaviniui spręsti skirti 13, 14, 23, 24, 25 klausimai. 6.3. uždaviniui spręsti skirti 12, 27, 28 klausimai. Klausimynas pedagogams 6.1. uždaviniui spręsti skirti 2, 3, 4 klausimai. 6.2. uždaviniui spręsti skirti 11, 13, 17, 18,19 klausimai. 6.3. uždaviniui spręsti skirti 22, 23 klausimai. 6.4. uždaviniui spręsti skirti 9, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 20, 21 klausimai. Interviu su vadovais 6.1. uždaviniui spręsti skirtas 1 klausimas 6.2. uždaviniui spręsti skirti 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9 klausimai. 6.3. uždaviniui spręsti skirti 10, 11 klausimai. 7. Ištirti tėvų ir pedagogų nuomonę, kokio amžiaus vaikai turi pradėti lankyti pirmą klasę. 7.1. Atlikti lyginamąją tėvų ir pedagogų požiūrių į mokyklos lankymo pradžią analizę. 7.2. Nustatyti tėvų ir pedagogų požiūrį į vaiko išankstinį rengimą mokyklai. 7.3. Nustatyti, ar ikimokyklinis ugdymas padeda pasirengti mokyklai. Klausimynas tėvams, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas. 7.1. uždaviniui spręsti skirtas 16 klausimas. 7.2. skirtas 17 klausimas. 7.3. uždaviniui spręsti skirtas 18 klausimas. Klausimynas tėvams, kurių vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigos. 7.1. uždaviniui spręsti skirtas 9 klausimas. 7.2. uždaviniui spręsti skirti 10,13,14 klausimai. 7.3. uždaviniui spręsti skirti 11, 12 klausimai. Klausimynas pedagogams 7.1. uždaviniui spręsti skirtas 5 klausimas. 7.2. uždaviniui spręsti skirtas 6 klausimas. 7.3. uždaviniui spręsti skirtas 4 klausimas. Duomenų apdorojimas ir patikimumas. Duomenys buvo apdoroti SPSS PC programų paketu. Atskirų respondentų grupių atsakymų skirtumų reikšmingumui tikrinti buvo panaudotas Chi kvadrato kriterijus. Statistinė išvada laikyta patikima, kai p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!