Moksleivių saugus fizinis paruošimas

Įvadas Darbo aktualumas. Apie optimalių fizinių krūvių taikymą lavinant moksleivių fizines ypatybes rašo daugelis autorių (Платонов, 1997; Шестaков, 1999; Bompa, 1999; Buceta, 2000). Tačiau nėra ištirtas tinkamiausių fizinių krūvių parinkimo ir taikymo veiksmingumas atskirų sporto šakų atstovų, tarp jų ir imtinininkų, rengimo vyksme. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti trumpalaikių optimalių fizinių krūvių poveikį moksleivių bendrosios ištvermės, koordinacijos, greitumo jėgos ir greitumo jėgos ištvermės ypatybėms. Darbo objektas – moksleivių saugaus fizinis paruošimas. Darbo tikslas – ištirti moksleivių specialųjį fizinį paruošimą. Darbo uždaviniai: 1. moksleivių saugaus fizinis paruošimo samprata; 2. moksleivių saugaus fizinio paruošimo organizavimas; 3. moksleivių saugaus fizinio paruošimo – ypatumai; 4. moksleivių saugaus fizinio paruošimo metodai. Darbo metodai: teorinės literatūros sisteminė ir loginė analizė, statistinė analizė. 1. Teorinė moksleivių rengimo teoriniai aspektai Apie optimalių fizinių krūvių taikymą lavinant moksleivių fizines ypatybes rašo daugelis autorių (Платонов, 1997; Шестaков, 1999; Bompa, 1999; Buceta, 2000). Tačiau nėra ištirtas tinkamiausių fizinių krūvių parinkimo ir taikymo veiksmingumas atskirų sporto šakų atstovų, tarp jų ir imtinininkų, rengimo vyksme. Tyrimo tikslas – nustatyti ir įvertinti trumpalaikių optimalių fizinių krūvių poveikį moksleivių bendrosios ištvermės, koordinacijos, greitumo jėgos ir greitumo jėgos ištvermės ypatybėms. Tiriant trumpalaikių optimalių fizinių krūvių poveikį kai kurioms moksleivių fizinėms ypatybėms, paaiškėjo, kad tokie krūviai skirtingai veikia moksleivių fizines ypatybes: ypač pagerėja visų amplua žaidėjų bendrosios ištvermės, tiesiamųjų kojos raumenų jėgos rodikliai (p0,05). Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad trumpi optimalūs fiziniai krūviai teigiamai veikia moksleivių fizines ypatybes ir sudaro tinkamas sąlygas toliau lavinti fizines ypatybes. Teorinė moksleivių rengimo samprata ir praktinės technologijos keičiasi ir tobulėja priklausomai nuo socialinių ir ekonominių sąlygų, vertybinės sporto sam­pratos ir jo poreikio visuomenėje. Tai daro įtaką visam moksleivių rengimo vyksmui, kaip vientisai ugdymo sistemai, ir jo valdymui (Karoblis, 2005;). „Saugaus fizinis paruošimas - moksliškai pagrįstas ilgalaikis tik­slingas ugdymasis tam tikroje veiklos srityje". „Spor­tinis saugaus fizinis paruošimas - daugialypis pedagoginis vyksmas tikslingai naudojant ir taikant turimas sąlygas, žinias, metodus, priemones sportininkui (komandai) rengti" (Sporto terminų žodynas, 2002). Sportinis saugaus fizinis paruošimas pagal savo paskirtį yra fizinis, funkcinis, integralusis, intelektinis, psichologinis, taktinis, techninis, teori­nis, varžybinis, žaidėjų. Moksleivių saugaus fizinis paruošimas valdomas naudojant įvai­rius teorinius ir praktinius tyrimo metodus. Mode­liavimas yra vienas iš teorinių tyrimo metodų, plačiai taikomas daugelyje mokslo sričių, tarp jų ir sporte. Modelis sistemų teorijoje suprantamas kaip įran­kis, schema arba procedūra, naudojama sisteminėje analizėje nusakant veiklos, kuri siekia atspindėti realų pasaulį, pasekmes. Objektas arba procesas, turintis pagrindines originalo savybes. Realaus pasaulio sisteminė analizė vykdoma panaudojant formalius, loginius, priežastinius, koreliacinius, deterministi-nius, dinaminius, statistinius modelius (Glossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984). Socialinėje pedagogikoje „šis metodas atitinka dabartinį pažinimo pobūdį - sisteminį tikrovės pro­cesų bei reiškinių nagrinėjimą, kai įjungiamos įvairių mokslų kategorijos ir pagal formalų loginį aprašymą siejamos į vientisą dedukcinę sistemą". Pagal paskirtį modeliai gali būti deskriptyviniai (aprašomieji) ir prognozuojantys (Vaitkevičius, 1995). Sporte modelis suprantamas kaip „visuma įvairių rodiklių, apibūdinančių ir laiduojančių tam tikrą jaunojo imtinininko parengtumą, prognozuojamų rezultatų pasiekimą" (Stonkus, 2002). Sporto teorijoje nurodomi įvairūs modeliai: idea­lusis, ilgalaikio sportinio rengimo, morfofunkcinis, parengtumo, perspektyvinis, jaunojo imtinininko, sporto tech­nikos, taktinės veiklos, teorinis, varžybinės veiklos ir kt. (Sporto terminų žodynas, 2002). Pažymėtina, kad. gausi sporto modelių pavadinimų įvairovė nevisiškai sutampa su klasikine modelių klasifikacija, be to, jie daugiausia pagrįsti siauros rengimo krypties empiriniais faktais. Platonovo nuomone, šiuo metu yra trys pagrindinės moksleivių rengimo modelių su­darymo kryptys: 1. Grupės moksleivių rengimo modelis. 2. Atskirų rengimo dalių modelis. 3. Individualūs didelio meistriškumo moksleivių rengimo modeliai. Kaip pažymi daugelis autorių, šiuo­laikinė sporto treniruotės teorija turį pereiti nuo gausių empirinių faktų apibendrinimo ir jų modeliavimo prie teorinio moksleivių rengimo modeliavimo. Tokio mokslinio požiūrio esmė yra ta, kad moksleivių rengimo vertinimas ir prognoza­vimas turi vykti ne tik atsižvelgiant į surinktus atskirų rengimo dedamųjų dalių faktus ir jų indukcinę analizę, bet turi būti paisoma ir to, kad jaunojo imtinininko organizmas yra nestabili, tačiau vientisa dinaminė sistema, integ­raliai veikianti nuolat besikeičiančioje socialinėje ir ugdomojoje aplinkoje. Šioms dviem tarpusavyje sąvei­kaujančioms sistemoms - uždarai jaunojo imtinininko funkcinei ir atvirai socialinės veiklos - pažinti reikia teorinių žinių ir empirinių faktų. Kadangi modelis suprantamas kaip „įrankis.. siekiant atspindėti realų pasaulį" (Clossary on Cybernetics and Systems Theory, 1984), todėl jo kūrimas turi būti pagrįstas realaus pasaulio egzistavimą pagrindžiančiomis teorinėmis žiniomis, kurios panau­dojamos modeliuojant praktines technologijas. Sporto mokslininkui būtinos sistemų teorijos, organizmo funk­cinių sistemų veiklos, adaptacijos teorijos, tikimybių teorijos, biomechanikos, žmogaus socialinės ir biolo­ginės prigimties, raidos ir brandos, sporto treniruotės, ugdymo teorijos ir kt. žinios. Šių žinių susisteminimas yra pirmas ir svarbiausias teorinio apibendrinimo žings­nis, padedantis sukurti dedukcinio moksleivių rengimo modelio sampratą. Sporto praktikos požiūriu visos šios žinios turi būti pritaikytos konkrečiai sporto šakai ir individualiam sportininkui. Sporto treniruotės teorijos požiūriu šios žinios integruojamos į konkretaus modelio turinį, atitinkantį treniruotės uždavinius, jaunojo imtinininko kvalifikaciją, amžių, lytį, socialines sąlygas, repre­zentacijos lygį, varžybų sistemą, asmeninius interesus (Radžiukynas, 1997; Karoblis, 2005). Tokia žinių gausa sudaro teorinį metodologinį moksleivių rengimo pagrindą tačiau kurti daugybę modelių remiantis visomis šiomis žiniomis praktiškai per daug sudėtinga. Be to, gausūs indukcinio pažinimo modeliai ne visada parodo jų ryšį su sportiniais rezultatais ir pagrindiniais juos sąlygojančiais rodikliais. Vadinasi moksleivių rengimui labiausiai reikalingi informaty­vūs, teoriškai pagrįsti modeliai, kuriuose būtų patys in­formatyviausi rodikliai, susiję su sportiniais rezultatais. Vykdoma ir teorinė bei eksperimentinė tokių lengvosios atletikos rodiklių paieška. Nustatyta, kad sportiniai lengvosios atletikos moksleivių rungčių rezul­tatai daugiausia veikiami sąveikos su atrama (žeme) metu. Pagrindiniai sąveikos su atrama rodikliai, turintys įtakos sportiniams rezultatams, yra atremties fazės truk­mė ir dinaminės pastangos koncentrinio ir ekscentrinio raumenų darbo metu. Taigi vienas arba keli modeliai, kurių turinį sudaro sąveikos su atrama kinematiniai ir dinaminiai arba kiti informatyvūs rodikliai, gali už­tikrinti lengvaatlečių treniruotės vyksmo valdymą ir sportinių rezultatų prognozavimą. Be to, žinoma (Karoblis, 2005, Žilinskienė, Radžiu­kynas, 2006), kad sportiniams visų atletikos rungčių, tarp jų ir rungties, rezultatams įtakos turi treniruotės fizinio krūvio turinys ir dėl jo kintantys bendrojo ir specialiojo fizinio parengtumo rodikliai, todėl tokio pobūdžio modeliai taip pat yra reikalingi valdant moksleivių rengimą. Vadinasi, atletikos treniruotės teorijai ir praktikai labiau reikalingi ir galimi parengti informatyvūs teoriškai apibendrinti modeliai, kuriuose būtų nedaug pačių informatyviausių rodiklių, patikimai susijusių su spor­tiniais rezultatais. Kiti indukcinės krypties modeliai, prognozuo­jantys ir apibūdinantys tik atskirų funkcinių sistemų veiklą arba siaurą judamosios veiklos diapazoną, suteikia papildomų žinių apie jaunojo imtinininko, kaip vien­tisos funkcinės sistemos, realizuojamos specifinėmis aplinkos sąlygomis, pažinimą. Tyrimo tikslas - vadovaujantis teorine modelių samprata ir jų sistemine klasifikacija parengti forma­lųjį, koreliacinį, dinaminį, statistinį moksleivių rengi­mo modelius ir pagrįsti jų veiksmingumą treniruotės vyksmo valdymui, sportinių rezultatų prognozei. 2.Jaunų moksleivių saugaus fizinio paruošimo organizavimas Vadovaujantis teorine modelių sąvokos sampra­ta, modeliavimo kaip ugdomojo proceso metodika, sporto treniruotės teorija bei didaktika ir remiantis didelio meistriškumo moksleivių treniruotės fizinių krūvių ir varžybų rezultatų faktine medžiaga parengti keturių grupių moksleivių rengimo modeliai, atitinkantys teorinę modelių klasifikaciją. Formalusis modelis - statistiškai susisteminti skirtingo laikotarpio Lietuvos didelio meistriškumo moksleivių treniruotės fizinio krūvio kieky­biniai dydžiai (1 lentelė), taip pat atskleisti vienų jaunųjų imtinininkų, palyginus su kitomis, tų pačių treni­ruotės krūvių išdėstymo metiniame treniruotės cikle bendrieji ir skiria­mieji požymiai (1 lentelė). Iš grafinio treniruotės fi­zinio krūvio modelio ma­tyti, kad penkių geriausių Lietuvos moksleivių tre­niruotės fizinio krūvio procentinė sklaida meti­niame treniruotės cikle buvo įvairi, tačiau turėjo bendrų banguojančiai kintančių dėsningumų l lentelė Formalusis Lietuvos didelio meistriškumo moksleivių metinės treniruotės fizinio krūvio modelis Treniruotės krūviai ir varžybų rezultatai Statistiniai rodikliai (X ± Sx ± 5) Pratybų skaičius 247,43 ± 18.37 ± 48,59 Šuolis normaliai įsibėgėjus (kartai) 397,86 ± 92,36 ± 244,35 Metimai (kartai) 525,14 ± 79,18 ± 209,48 Bėgimas visa jėga (km) 29,70 ± 2,73 ± 7,21 Kova parteryje(kartai) 10420,86 ± 1960,97 ± 5188.23 Jėgos pratimai (t) 270,33 ± 45,41 ± 120,14 Esminis šio modelio mokslinis požymis yra tre­niruotės fizinio krūvio dydžių formalus tikslumas, kuris ypač svarbus kaitaliojant treniruotės didaktines kryptis. Koreliacinis modelis parodo treniruotės fizinio krūvio, įvairių testų ir sportinių rezultatų prie­žastinius, integralius jų kaitos ypatumus, pagrįstus koreliaciniais kiekybinių skaičių ryšiais. Jau anks­tesni mūsų tyrimai (Žilinskienė, Radžiukynas, 2006) atskleidė, kad Lietuvos didelio meistriškumo moksleivių treniruotės fizinio krūvio kiekybiniai rodikliai turi bendrų koreliacinių ryšių ir individualių ypatumų, kuriais vadovaujantis galima vertinti treni­ruotės fizinio krūvio ir pratybų skaičiaus kiekybinės kaitos priežastinius ryšius. Treniruotės teorijai ir praktikai ypač svarbu žinoti, kokie bendrojo ir specialiojo parengtumo rodikliai turi didžiausią koreliacinį ryšį su sportiniais rezultatais. Teigiama, kad metimo rezultatus iš esmės lemia du pagrindiniai rodikliai - horizontalus įsibėgėjimo ir vertikalus, kūno judėjimo greitis metimo metu (Orpnacaic, 1992). Treniruotės praktikoje kartu taikomi ir kiti testai, darantys įtaką šių pagrindinių rodiklių kitimui: teisuolis iš vietos, rutulio metimas, 30 m bėgimas, įvairūs ver­tikalūs ir horizontalūs šuoliai, atliekami natūraliomis sąlygomis per pratybas ir laboratorinėmis sąlygomis (Radžiukynas, 1997). Statistinis modelis konstatuoja jaunojo imtinininko parengime arba jo rezultatus esamu (tiriamuo­ju) laikotarpiu. Statistinis sportinius rezultatus apibendrinantis modelis parengtas pagal metimo rezultatus trejose (1992 m., 1996 m., 2000 m.). Olimpinėse žaidynėse ir naudojant rodiklių skirtu­mo patikimumo (p) ir standartinio nuokrypio (5) rodiklius nustatytos rezultatų kitimo tendencijos. Rezultatų vidurkis trejose olimpinėse žaidynėse buvo 1,96±0,01±0,04, o geriausias buvo 1996 m. - 1,98±0,01±0,04. Remiantis šiuo modeliu galima prognozuoti metimo rezultatų kitimo tenden­cijas kitose olimpinėse. Mūsų tyrimo rezultatų naujumą ir jų praktinį nau­dingumą patvirtina ir kitų autorių šios krypties tyrimai, atlikti užsienyje ir Lietuvoje. Nustatyta, kad momentinis atsispyrimo greitis turi tiesioginį patikimą koreliacinį ryšį su metimo į tolį rezultatais (Radžiukynas, 1997), vertikalus kūno judėjimo greitis - su metimo re­zultatais ( Žilinskienė, 2003), energijos transformacijos - su metimo į tolį rezultatu (Satkunskienė ir kt, 2005), vertikalus ir horizontalus kūno judėjimo greitis - su visų imtinininkų Dinaminis moksleivių sportinius rezultatus ir specialųjį parengimą prognozuojantis modelis Šuolis (cm) Trišuolis iš vietos (m) Rutulio (3 kg) metimas iš apačios į priekį (m) 30 m bėgimas įsibėgėjus (s) Vertikalus kūno judėjimo greitis (m/s) Horizantalus kūno judėjimo greitis (tu/s) Atsispyrimo trukmė (s) Lygiai +3 5 195-198 8,49-8.74 16,46-18,11 3,14-3,01 3,76-3,85 3,88-7,26 0,14 Labai aukštas +2 8 191-194 8,23-8,48 14,91-16,54 3,28-3,13 3,64-3,75 6,49-6,87 0,15 Aukštas +18 187-190 7,97-8,22 13,25-14,90 3,40-3,27 3,52-3,63 6,10-6,48 0,16 Auštesnis už vidutinį X±8 186,87±3,54 7,96±0,25 13,24±l,65 3,41+0,13 3,51±0,11 6,09+0,38 0,17+0,01 Vidurkis -18 186-183 7,95-7,70 13,23-11,58 3,42-3,55 3,50-3,39 6,10-5,72 0,18 Žemesnis už vidutinį -25 182-179 7,69-7,44 11,57-9,92 3,56-3,69 3,38-3.27 5,73-5,35 0,19 Žemas -36 . 178-175 7,43-7,18 9,91-8,26 3,70-3,83 3,26-3,15 5,36-4,98 0,20 Labai žemas Dinaminis moksleivių specialių testų rezultatus prognozuojantis modelis 5 reikšmės Metimo į tolį rezultatas ' (m) 60 m bėgimo iš žemos pradinės greičio vidurkis (m/s) Trimetimo rezultatas (m) 5 kg metimo iš apačios pirmyn rezultatas (ra) Lygiai + 38 8,30-8,64 9,91-10,21 10.33-10,69 20,06-21,00 Labai aukštas + 28 7,95-8,29 9,60-9,90 9,96-10,32 19,11-20,05 Aukštas + 18 7,60-7,94 9,29-9,59 9,59-9,95 18,16-19,10 Auštesnis už vidutinį x±6 7,59 ± 0,34 9,28 ± 0,30 9,58 ± 0,36 18,15 ± 0,94 Vidurkis -16 7,58-7,24 9,27-9,87 9,57-9,21 18,14-17,20 Žemesnis už vidutinį -28 7,23-6.89 8,96-8,66 9,20-8,84 17,19-16,25 Žemas -38 6,88-6,54 8,65-8,35 8,83-8,47 16,24-15,30 Labai žemas Statistinis moksleivių rezultatų kaitos ir rezultatų prognozės olimpinėse žaidynėse modelis (n=36) 5 reikšmės Barselona, 1992 1 Atlanta, 1996 2 Sidnėjus, 2000 3 Prognozė 2004-2008 +35 2,06-2,11 2,09-2,12 2,07-2,10 2,07-2,11 + 25 2,00-2,05 2,04-2,08 2,02-2,06 2,02-2,06 + 16 1,94-1,99 1,99-2,03 1,97-2,00 1,97-2,01 x±6 1,93 + 0,05 1,98 ±0,04 1,96 ± 0,04 1,95,6 ± 0,04 -15 1,92-1,87 1,97-1,93 1,95-1,91 1,95-1,95 -25 1 1,86-1,81 1,92-1,89 1,90-1,86 1,90-1,86 -36 1,80-1,75 1,88-1,84 1,85-1,81 1,85-1,81 Skirtumų patikimumas p 1-2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!