Miškas ir lietuvis musų literatūroje

Jau nuo senų laikų lietuvį sieja gilus, nematomas ryšys su miš­ku. Tai žmogaus namai, tai visuma, j kurią jis įsilieja ir tampa jos dalele. Lietuvis apdovanotas reta dovana — ypatingu pastabumu ir jautrumu gamtai. Miškas atliepia žmogaus dvasios būsenas, palai­ko harmoniją. Miško ir lietuvio sandrauga regima liaudies dainose ir visoje lietuvių kultūroje. S. Daukantas pirmasis ėmė įrodinėti, kad lietuvių tautos kelias yra savaimingas. Lietuvių kultūros dvasia rodo buvus lietuvių tautą ypatingai kilnią.
Negali nežavėti lietuvio tikėjimas magiška miško galia, o ir kraštas, kur apsigyveno lietuviai, buvo „vienas milžiniškas miškas", kaip rašo S. Daukantas. Girių didybė ir paslaptingumas išaugino lietuvį svajotoją, romantiką, kartu užgrūdino jo valią ir saugojo natūralųjį pradą nuo civilizacijos įtakos.
Lietuviai barzdočiai dūmoja...
Baisūs kirviai jas išskynė;
Verkia Lietuva didvyrių:
Jų neprikelia tėvynė.
(„Miškas ūžia")
Tačiau praeitis visada su mumis. Žmogus — kaip medis, giliai įleidęs šaknis į praeitį, atminties dirvą. Pasisemdamas stiprybės iš senovės garsaus atminimo, žmogus mokėsi ištvermingai iškęsti, kai skauda.
Nuostabi gija, jungianti lietuvį su mišku, yra Maironio pajaus­ta ir išdainuota eilėraštyje „Lietuvis ir giria". Čia giria, kaip žmo­gus, sugeba jausti, pakelti skausmą užsisklendus savyje:
Bet žalioji — kaip lietuvis:
Užžavėtas jų liežuvis;
Neatdengs skaudžios krūtinės!
Ir skausmu, ir džiaugsmu giria dalinasi kartu su žmogumi, nors ir „neturi liežuvio". Kaip jautriai poeto čia prisiliesta prie žodžio lietuvis. Kokį lyrišką skambesį jis įgavo atsidūręs šio kūrinio kon­tekste, kai poetas sukūrė nuostabų girelės ir lietuvio dvasinių bū­senų panašumą.
Gražiausius posmus poezijoje šia tema yra sudėjęs A. Bara­nauskas „Anykščių šilelyje". Ši poema — tai himnas gamtai ir žmo­gui. Jau pirma kūrinio eilutė — gilaus liūdesio dėl suniokoto Anykščių šilo gaida. Nyki dabartis — lyg atskaitos taškas, nuo ku­rio leidžiamasi į garsią praeitį, į senovės mišką. Skaitydamas kupi­nas susižavėjimo eilutes, tarsi iš naujo įžengi į mišką, kur spalvos „akį veria", kvapai „nosį trina", o garsas lyg gražiausia muzika skamba. Miško grožis čia pat, žemėje. Poeto žvilgsnis aprėpia minkštučiukus samanų patalus ir pamažu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!