Anot literatūrologo, rašytojo Regimanto Tamošaičio, ,,atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“

1. Anot literatūrologo, rašytojo Regimanto Tamošaičio, ,,atsiremdami į klasiką mes daromės tiesūs, teisingi, mūsų mintis atranda tikrąsias vertybes ir per jas randame kelią į kitą žmogų“. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite.
Kalbant apie meną, literatūrą dažnai vartojama klasikos sąvoka.Ji yra svarbi ir reikšminga tuo, kad ji moko atrasti didelius dalykus, pirmiausia susijusius su mūsų pačių gyvenimu. Klasikoje mes randame fundamentalių, visai žmonijai svarbių idėjų, problemų, vertybių ir pan., kurių vien iš savo patirčių nesugebėtume išmąstyti, nes atskirai paėmus žmonių gyvenimai yra elementarūs ir riboti. Tad per šimtus metų susiformavusi ir žmonių įvertina klasikinė literatūra yra svarbi , nes joje yra amžinosios vertybės, moralės normos, kurios nesensta ir yra aktualios šiomis dienomis.
Aukščiausias žmogaus vertės matas- žmogiškumas. Sąžinės balsas – žmoniškumo įrodymas, o kentėdami už savo kaltes žmonės darosi teisingi. Sąžinė ne visada žmogui yra teisėjas. Tam, kuris girdi vidinį balsą, ji atima dvasinę ramybę, o tam, kuris negirdi – skatina dvasiškai nepalūžti. XXa. rašytojas, humanistas Jonas Biliūnas savo apsakymuose kelia moralinius, taip pat ir filosofinius žmogaus būties klausimus:gailestis ir atjauta, kaltės suvokimas, sažinė. Rašytojui skriauda pirmiausia yra moralinė nuoskauda, tokią skriaudą žmogus nešiojasi širdyje, jos negalima išmatuoti materialiais dalykais. Tad ir kaltė nebūtinai yra aiškus nusikaltimas, už kurį galima bausti. Kaltė yra ir moralinis nusižengimas. Savo kaltės suvokimas – būtina žmogaus dorėjimo sąlyga. Apsakyme „Vagis“ tai itin ryšku. Tai pasakojimas apie vieną atsitikimą, kuris galėjo sugriauti visą pagrindinio kūrinio veikėjo Jokūbo gyvenimą ir kuris dar ir dabar labai dažnai gimdo neramumą širdyje. Pagrindinis apsakymo veikėjas Jokūbas, bando apginti savo brangiausią turtą – arklį nuo vagies ir visiškai to nenorėdamas, besigindamas jį užmuša. Supratęs, kokios pasekmės gali laukti, jis arkliavagio kūną nuveža toliau nuo namų ir išmeta į griovį. Sąžinė neleidžia Jokūbui gyventi ramiai bei laimingai, jis visada jaučia įtampą, vidinį balsą, skatinantį prisiimti kaltę. Pagrindinis kūrinio veikėjas eina išpažinties, aukoja...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!