Romantizmas - ne eilinė meno srovė, o perversmas išugdęs naujo žmogaus mąstymo, jausmų , elgsenos tipą, sukūręs ypatingą dvasinės kultūros modelį, kurio įtaka jaučiama ir iki šiol.1 Lietuvių poezijoje galima įžvelgti netgi du skirtingus romantinio stiliaus tipus, kuriuos sąlygiškai kritinė literatūra skirsto į romantizmą ir neoromantizmą. Šiame darbe, lyginant Maironio ir Jono Aisčio eilėraščius apie lietuvį ir mišką, bus laikomasi tokio sąlygiško skirstymo: Maironis – romantikas, Aistis – neoromantikas.
Gretinant Maironio ir Aisčio eilėraščius apie lietuvį ir mišką galima pastebėti kaip evoliucionuoja net visai trumpos istorinio laiko atkarpos lyrika. Abu autoriai vaizduoja lietuvį ir mišką, abu lipdo vaizdus iš panašių detalių, abu lyriškai ir jautriai jaučia tą artumą, kuris egzistuoja tarp žmogaus ir miško. Ir vis dėlto kokie skirtingi šie santykiai. Ir tai ne vien savitų individualybių, o atskirų lietuvių lyrikos etapų kalba, mažai priklausanti nuo autorių valios ir norų, tvirtai sąlygota savo galimybių.
Ar tau dievas davė jausmą?
Ar supranti ir tu skausmą,
Kurs taip spaudžia palytėjęs?
Bet žalioji – kaip lietuvis:
Užžavėtas jų liežuvis;
Neatdengs skaudžios krūtinės!
Tik kad žmonės jų nemato,
Birt jiems ašaros paprato,
Lyg kad rasos sidabrinės.
Kad lakštingalas užgieda,
Kad pavasaris jau žiedą
Iš žalių lapelių gvildo,
Vėl girelės ir lietuvio
Džiaugsmas neturi liežuvio,
Nors krūtinę ir sušildo.
Maironis. "Lietuvis ir giria"
O jūs, melsvi šilai, o nykios platumos!
Aš jūsų sielvarto, jūs sopulio dalis:
Gal todėl mano balsas bus nesvetimas,
Kaip man nesvetimi atodūsiai žali.
Ir taip suaugau su tyla, su nykuma –
Ir šilas su manim, ir ašen su šilu.
Bet ko mes nebyliai, bežadžiai likome,
Kodėl nežmoniškai, stebėtinai tylu?!
Tylu ik sielvarto, iki nepanešimo!
Tylu laukuos, tylu ir pievoj, ir šile,
Jog pasiilgstu tavo to graudaus ošimo,
Kai andai skundėmės graudžiai sunkia dalia...
Kadaise verkė miškas ir lietuvis,
Tyliai, ne lūpom verkė – krūtine.
Tuomet, žinia, ko verkti mudviem buvo,
Bet ko mes šiandien tylim, nežinia...
J.Aistis. "Miškas ir lietuvis"
Maironio eilėraštis "Lietuvis ir giria" – be galo lyriškas švelnių tonų kūrinys. Jis prabyla apie lietuvio ir miško dvasinę giminystę, apie bendras jų savybes ir sugebėjimą...
Šį darbą sudaro 1667 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!