Žmogaus ir gamtos ryšys lietuvių literatūroje (V. Mykolaitis – Putinas, A. Baranauskas, Maironis)

Gamta - vienas iš tų šaltinių, kuris žmogui suteikia jėgų, dvasios pilnatvės bei skatina tobulėti. Lietuviui gamta visuomet buvo labai svarbi, nes žmogui tai yra vieta, kurioje jis gali rasti vidinę ramybę, prieglobstį ir būtent dėl šios priežasties lietuvių literatūroje ši tema yra itin dažna. Rašytojai, kūrę XIX-XXa., gamtą vaizdavo kaip artimiausią žmogui vietą, patį saugiausią prieglobstį bei įkvėpėją. Rašytojai ir poetai vaizdavo žmogų, kuris gerbė gamtą, nes tik gamta padėjo išgyventi gyvenimo kelyje sutinkamus sunkumus. Liaudies išmintis byloja, jog gamta yra geriausias gražaus gyvenimo pavyzdys. Nuo senų laikų gamta žmogaus gyvenime buvo viena iš didžiausių vertybių, kurią žmonės puoselėjo. Ryšys tarp žmogaus ir gamtos puikiai atsispindi Lietuvių literatūroje. Šiandien norėčiau pakalbėti apie 3 rašytojus: Antaną Baranauską, Maironį ir Vincą Mykolaitį – Putiną, kurių kūriniuose plėtojama tema yra žmogaus ir gamtos ryšys.
Žmogus miške išgyvena būties paslaptį bei begalybę. Toks žmogaus ir gamtos ryšys atsiskleidžia 19 amžiaus lietuvių poeto Antano Baranausko poemoje „Anykščių šilelis“. Baranauskas tęsia Daukanto raštuose svarbią miško ir Lietuvos likimo temą, tačiau Antano Baranausko vaizduojamas šilelis kitoks - tai „Baltasai miškas“, kuris driekėsi kalnais, viršūnėm rėmė dangų. Poetas, pasakodamas apie senuosius miškus, mini, kad medžiai buvę „viežlyvi ir gražūs“, liekni, aukšti ir žali kaip rūtos. „Anykščių šilelyje“ miško šviesumas, gražumas siejamas su gyvybingumu. Gyvybės ir šviesos motyvai poemoje išryškinti, nes Baranauskui rūpi pabrėžti dvasinį žmogaus ir gamtos ryšį. Viską, kas yra miške, Baranauskas vaizduoja kaip vieną dalyką: vaizdai, kvapai, garsai susipina, susilieja taip, kad „jų skyrium nežymu,- ė tik širdį griaudžia.“ Šis vaizduotėje atkurtas grožio, gyvybės, darnos pasaulis jaučiamas lyg sakrali erdvė, prarastasis rojus. Žmogaus ir miško darna lemia būties džiaugsmą, gyvenimo gerovę, o darnos irimas – menkėjimą bei merdėjimą. Žmogus Baranausko aprašomame miške patiria būties paslaptį, begalybę - šis išgyvenimas įspūdingai perteiktas vidurnakčio epizode: „Vidunaktyj teip tyku, - kad girdi, kaip jaunas / Lapas arba žiedelis ant...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!