Žmogaus ir gamtos ryšys

Vieninteliai tikrieji žmogaus namai — gamta. Tai pastogė, užuovėja nuo mus supančių negandų ir negerovių. Žmogus čia gali rasti ramybę, grožį, paguodą, atskleisti slapčiausius savo norus ir troškimus, išsakyti rūpesčius ir vargus.
Nuo senų senovės žmogus buvo susigyvenęs su gamta. Jis suprato, kad su ja nepakariausi. Galima tik geruoju sugyvenant naudotis jos gėrybėmis, susilaukti palankumo. Žmogus, džiaugdamasis gamta, mylėdamas ją visa širdimi, suprato negalįs net pamanyti apie tai, kad išdrįstų kelti ranką prieš ją. Taip prieš akis iškyla S. Daukanto veikale „Būdas senovės lietuvių ir žemaičių“ nupieštos senosios Lietuvos girios, kurios „be kokių tarpkrūmių vienu lieknu it jūra niūksojo“. 1564-1566 m. Matininkai pačiuose Žemaičiuose paliko girias nematuotas todėl, nes nei gyvulys, nei žmogus į girios tankmę įlįsti ir su kirviu nieko padaryti neįstengė. Žolės tenai nebuvo, tačiau stebino medžių gausa ir įvairovė: „liemeningos eglės, pušys, kėbliais neapkabinamos, liepos, klevai, vinkšnos, skroblai, ąžuolai, ”šimtais metų savo amžių lykuojantys“. Girioje nebuvo jokio vieškelio,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!