Mirties vaizdas

Ateitis bus naujas mirties vaizdas.
Atėjus sunkiai artimojo netekties valandai, turėtume suvokti, jog mirusysis iš mūsų išėjo, o ne pradingo. Kaip sakydavo mūsų senoliai, jis baigė vargus šioje žemėje, tačiau liko gyventi mūsų širdyse, jo vaizdas mūsų atmintyje, kiekviename daikte, kurį sukūrė ir globojo jo rankos. Neretai apie mirusiojo vaizdą kalbame daugiau negu apie gyvuosius, nes jo dvasia plevena šalia mūsų. Mes prisimename išėjusiųjų žodžius, patarimus, vaizdinius darbus – jie ir jų vaizdai išlieka visada su mumis. Žmogaus biologinės mirties vaizdas dar nereiškia, kad jis gyvųjų pasaulyje jau nebeturi vietos. Mirusieji, taip kaip ir gyvieji, užima tam tikrą socialinį, ideologinį, religinį vaizdą. Daug ką apie mirusiuosius gali papasakoti antkapiai, paminklai, memorialinės lentos arba jų garbei sukurtos skulptūros.
skelbia paminklinis užrašas. Mirusiojo vaizdo įtaka gyviesiems reiškiasi iš kartos į kartą perduodamomis moralės normomis, papročiais, tradicijomis, protėvių dvasia. Mes negalėtume įsivaizduoti savo gyvenimo neturėdami prieš akis išėjusių anapilin gyvenimo vaizdų. A. Plaptonovas sako, kad teisingas etinis santykinis vaizdas su mirusiais turi progresyvią reikšmę. Praradus šį santykinį vaizdą jau per vieną šimtmetį žmonių giminė išsigimtų. Reikia stengtis nugyventi tokį gyvenimą, kurio tylėdami mus moko murusiųjų vaizdai. Reikia gyventi taip, kad visos jų viltys išsipildytų.
MIRTIES VAIZDO SUPRATIMAS SENOVĖJE
Mirties vaizdus senovėje žmonės daugelyje kultūrų suprato materialiai. Senovės lietuvių vaizdai atskleidžia jog, lietuviai manė, kad mirusįjį gali atgaivinti, todėl ilgai jį šildydavo, valgydindavo, girdydavo. Mirusiajam keldavo šermenis, kuriuose giminaičiai puotaudavo ir linksmindavosi. Taip buvo stengiamasi išvengti mirusiojo keršto. Lietuviai nuo senų laikų apraudodavo mirusįjį. Dažnai būdavo samdomi giedoriai. Lietuvių tautosakoje yra išlikę gausybė raudų, kuriuose atsisveikinama su išėjusiuoju. Dainuose minimas aukštas kalnelis, ant kurio paprastai būdavo įrengiamos kapinės. Ant kapo statydavo koplytėles, koplytstulpius, stogastulpius, kryžius.
Laidojimo vaizdo ritualai , kaip ir vestuviniai vaizdo papročiai, senovės tautose buvo vieni iš svarbiausių. Daugelis tautų tikėjo, jog mirtis – tai atpildas už blogus darbus.
Australijos aborigenai, senovės egiptiečiai, baltų ir Rytų šalių tautos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!