Liaudies menas turi būti mūsų meno pamatas, iš jo turi iškilti savotiškas lietuviškas stilius, jis yra mūsų pasididžiavimas, nes tas gražumas, kurį turi savyje, yra grynas, savotiškas ir išimtinai lietuviškas.
Liaudies menas mus lydi nuo pat gimimo iki mirties. Persunktas giliausių žmogaus sielos jausmų jis gimsta ir auga stipriai veikiant aplinkai, socialinio gyvenimo reiškiniams bei techninėms priemonėms. Žmogus nuo seniausių laikų jaučia ritmą gamtoje: ritmingai plaka širdis, ritmingai keičiasi diena ir naktis, metų laikai. Todėl ritmingai pinasi primityvus ornamentas, ritmingai derinasi architektūrinės formos.
Prieš atsakydami į šį klausimą, užduokime sau keletą klausimų: kuo gyva tauta? Kas sudaro jos esmę? Kuo ji stipriausiai atsispiria prieš išnykimą ir nutautėjimą? Ir kuo viena tauta skiriasi nuo kitos? P. Galaunė, žymus menotyrininkas ir muziejininkas, atsako trumpai: “savo vidaus turiniu”. O šis turinys – tai tautos kuriamoji galia ir jos padariniai, dvasinės bei materialinės kultūros paminklai, kurie aiškiausiai išreiškiami meno formomis. Tautos dvasinės kultūros paminklai yra kalba, tautosaka – dainos, pasakos, patarlės, mįslės, padavimai – ir liaudies menas.
Tauta liaudies menu įneša savo indėlį į bendrą žmonijos kultūros lobyną. Būtent liaudies menas yra vienas reikšmingiausių įkvėpimo šaltinių ir dailininkams profesionalams.
XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje pradėtas moksliškai tyrinėti mūsų liaudies menas.
Lietuvių tautos menas turi senas tradicijas. Per daugelį šimtmečių vystėsi įvairios jo rūšys, tobulėjo formos, pagražinimo elementai. Iš kartos į kartą ėjo šios tradicijos, meistriškai įkūnytos audiniuose, medžio ir geležies dirbiniuose, keramikoje, pastatuose. Mūsų liaudies kultūroje kryžiuojasi Rytų ir Vakarų Europos tautų kultūros elementai, taip pat ryškūs ir vietiniai regionų (Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija, Dzūkija) savitumai.
Pagrindinės lietuvių liaudies meno sritys: gyvenamoji ir sakralinė architektūra, smulkieji memorialiniai ir sakraliniai statiniai, sakralinė tapyba, skulptūra, grafika. Buvo gaminami keramikos, tekstilės, metalo, medžio dirbiniai, baldai, marginami margučiai, daromos verbos ir kt. Visus liaudies dailės dirbinius galima suskirstyti į visos liaudies – tuos, kuriuos kiekvienas žmogus turėdavo pasigaminti (audimas, pynimas, nėrimas, mezgimas) ir...
Šį darbą sudaro 6417 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!