Menininko misija lietuvių literatūroje

XX a. lietuvių išeivijos poetas estetas Henrikas Radauskas savo kūryboje kalba apie menininko tikslą. Jis buvo grynojo meno kūrėjas, kuriam svarbiausia buvo kurti meną ir grožį laužant tradicinį požiūrį į žmogų ar į daiktą. Poeto didžiausia vertybė buvo grožis, o gyvenimo prasmė - meno kūryba. Alfonsas Nyka-Niliūnas vadino Henriką Radauską „menų alkoholikuʺ. Henriko Radausko eilėraštyje „Pasakaʺ menininko misija yra siekis atsiriboti nuo realaus pasaulio. Kūrinyje lyrinis subjektas kalba apie Pasaką. Ji yra kaip reali atskira veikėja, kurios svarbą siekiama pabrėžti rašant jos vardą iš didžiosios raidės. Pasakiškasis pasaulis yra saugus, harmoningas, jame vyksta stebuklai, vyrauja gėris ir neegzistuoja blogis. Tačiau Pasakai tenka įveikti žemiškojo pasaulio kliūtis, kurios yra pavojingos. Eilėraštyje ypač vartojamas prielinksnis „proʺ, kuris išryškina Pasakos ryžtą, drąsą ir stiprybę kovojant su kliūtimis. Taip pat yra minimi žinomų pasakų motyvai, tokie, kaip „Eglė žalčių karalienėʺ ar „Našlaitėʺ. Jie nurodo, kad Pasakos pasaulyje yra saugu, o žemiškajame - pavojinga. Metafora „Pasaulis juokiasi, paspendęs savo tinkląʺ įprasmina žemiškojo pasaulio klastą ir grėsmę. Šiame pasaulyje visur yra agresijos, blogio ir tai žmogų gąsdina, jis nesijaučia ramus. Eilėraštyje žemiškojo pasaulio blogybės ir pasakiškojo pasaulio harmonija yra supriešinamos. Lyrinis subjektas pasirenka Pasaką, nes žmogus yra linkęs pasirinkti gėrį ir ramybę nei blogį ir baimę....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!